Atstatyti sodybą prie ežero neturint dokumentų bus nebeįmanoma
Sie­kiant dar la­biau su­var­žy­ti miš­ko pa­skir­ties kei­ti­mą prie eže­rų ar upių bei ki­to­se pa­trauk­lio­se vie­to­se, siū­lo­ma su­griež­tin­ti ne­iš­li­ku­sių so­dy­bų pri­va­čio­je miš­ko že­mė­je at­sta­ty­mą.

Seimas antradienį priėmė svarstyti „valstietės“ Virginijos Vingrienės parengtas Miškų įstatymo pataisas. Už balsavo 35 Seimo nariai, o susilaikė 21 parlamentaras.

V. Vingrienė siūlo leisti atkurti tik tas išnykusias sodybas, kurių buvimą patvirtina išlikę dokumentai.

Pakeitimai, anot jos, apsaugos miškus nuo neteisėtos urbanizacijos, vandens telkinių pakrančių užstatymo ir padidins galimybę žmonėms prieiti prie gražiausių gamtos vietų.

Dabar buvusias sodybas privačioje miško žemėje galima atstatyti, ir kai nėra išlikę archyviniai dokumentai, o, kaip numatyta įstatyme, „nustatant juridinį faktą“. Šios nuostatos V. Vingrienė ir siūlo atsisakyti.

Pataisos autorė sako, kad dabar yra galimybė žemės paskirtį pasikeisti apgaule, pavyzdžiui, išdėliojant apsamanojusius akmenis ir taip bandant įrodyti, kad tai kažkada buvo sodybos pamatai, pakviečiant palankiai liudijančių asmenų.

2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų miškuose savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jos ten iš tikrųjų buvo – yra išlikę archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas.

Parlamentarai tada pakeitė tvarką, siekdami išspręsti piliečio Petro Vičino peticijoje iškeltą problemą – jis skundėsi negalįs atstatyti senelio sodybos.