Atominis monstras: kas apsaugos sostinę
Lie­tu­vos pa­šo­nė­je iš­ki­lu­sio­je As­tra­vo at­omi­nė­je elek­tri­nė­je (AE) jau šį pa­va­sa­rį į ru­siš­ko ti­po reak­to­rių pra­de­da­mas krau­ti at­omi­nis ku­ras. As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės 1-ojo blo­ko „fi­zi­nis pa­lei­di­mas“ pla­nuo­ja­mas 2019 me­tų ko­vą ir pa­vo­jus mū­sų vals­ty­bei kas­dien di­dė­ja. Re­gis, tai tu­rė­tų bū­ti pa­grin­di­nė kan­di­da­tų į Vil­niaus me­rus te­ma. Ta­čiau, užuot pri­sta­tę, kaip sos­ti­nė tu­ri bū­ti pa­si­ren­gu­si ga­li­mai ka­tas­tro­fai, jie at­sa­ko­my­bę per­ke­lia ant Vy­riau­sy­bės pe­čių ir tik gi­ria sa­vo par­ti­jų dar­bus ar­ba pa­sa­ko­ja apie jo­do pre­pa­ra­tus, kaip prie­mo­nę su­ma­žin­ti ra­dia­ci­jos po­vei­kį.

„Lietuvos žinios“ paprašė kelių sostinės mero posto siekiančių politikų išsamiau išdėstyti savo poziciją dėl Astravo AE, kurios pirmąjį reaktorių už 50 km nuo Vilniaus planuojama įjungti 2019-ųjų viduryje, ir jos keliamų grėsmių vilniečiams bei matomų būdų apsisaugoti nuo pavojaus.

Laikysis nurodymų

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pažymėjo, jog dar buvusios valdžios padarė ne viską, kad netoli sostinės neturėtume augančio atominio monstro. „Kalbu tiek apie valstybės, tiek apie miesto buvusias valdžias. Šalies valdžia nesugebėjo tinkamai kovoti už savo atominę jėgainę, kurios atsiradimas būtų panaikinęs Astravo idėją. O buvusio Vilniaus mero flirtas su Rusija dėl Kaliningrado atominės elektrinės Baltarusijai suteikė nepagrįstų vilčių, kad su Lietuva galima tartis ir dėl Astravo elektrinės, todėl jos statybos nebuvo stabdomos“, – aiškino jis.

R. Šimašius teigė nenorintis spekuliuoti „realiomis grėsmėmis“, tačiau jam didelį susirūpinimą kelia tai, kad Baltarusija viso proceso metu beveik nesidalijo jokia informacija apie vykdomas statybas. „Be jokios abejonės, nors oficialiai pavojaus kilimo tikimybė laikoma labai maža, tačiau prognozuojami katastrofiniai galimi padariniai gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai. Todėl bet kokias grėsmes reikia vertinti labai rimtai“, – akcentavo sostinės vadovas.

Anot R. Šimašiaus, perkant naujus autobusus miestui, civilinės saugos specialistai tai vertino kaip reikalingą prevencinį žingsnį galimos avarijos Astravo jėgainėje atveju. „Geresnis ir patogesnis viešasis transportas yra ir priemonė žmonėms evakuoti. Tikėkimės, kad tokios priemonės niekada neprireiks panaudoti. Kokių kitų priemonių tokiu atveju bus būtina imtis, nurodys valstybės lygio institucijos. Labiausiai tikėtina, kad gyventojams bus rekomenduojama tam tikrą laiką būti uždarose patalpose, vartoti jodo preparatus. Jei padariniai būtų didesni, nei prognozuojama, gali būti imtasi laikino gyventojų perkėlimo į neužterštas Lietuvos vietas. Perkėlimą koordinuotų ne savivaldybė, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos“, – dėstė R. Šimašius.

Remigijus Šimašius: "Gyventojų perkėlimą koordinuotų ne savivaldybė, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas." / Reuters/Scanpix nuotrauka

Elgsis pagal atitinkamą planą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į Vilniaus merus Dainius Kreivys, priešingai, yra įsitikinęs, kad atlikta beveik viskas, ką buvo galima padaryti siekiant išvengti atominio monstro kaimynystės. Jis priminė, kad 2009 metų rugsėjo 17 dieną buvo pradėtos Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros.

„Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė parengė išsamią 61 puslapio ataskaitą, kurią 2010 metų gegužę pateikė Baltarusijai. Joje oficialiai reiškiamas kategoriškas nesutikimas su aikštelės atominei elektrinei statyti parinkimu netoli Vilniaus, neįvertinant galimos žalos atsitikus didelei avarijai, kuri paveiktų ir mūsų sostinę, nenumatant jokių veiksmų esant tokiam atvejui. Baltarusijai taip pat buvo nurodyta, kad statybų aikštelė parinkta pažeidžiant Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvenciją (Espo), nesilaikoma PAV procedūrų. Jai taip pat įteikta peticija su 23 tūkst. piliečių, prieštaraujančių aikštelės parinkimui, parašais“, – pabrėžė D. Kreivys.

Jo teigimu, prie sienos su Baltarusija esančioms savivaldybėms kyla grėsmė dėl galimos branduolinės avarijos Astravo AE, kai ji pradės veikti. „Astravo jėgainėje naudojami naujos kartos reaktoriai, todėl neįmanoma, kad galėtų kilti Černobylio lygio avarija, kai sprogo pats reaktorius. Tačiau jei jėgainėje dėl kokių nors priežasčių nutrūktų reaktorių ar baseinų, kuriuose bus laikomos panaudoto kuro kasetės, aušinimas, Fukušimos pobūdžio avarija yra galima. Įmanomi ir teroro išpuoliai, sunkaus lėktuvo kritimas“, – aiškino D. Kreivys.

Branduolinės avarijos atveju, anot jo, radiacinė tarša mūsų sostinę gali pasiekti tiek oru, tiek Nerimi. „Turėtų būti parengtas ir įgyvendinamas avarijų likvidavimo planas, kuris apimtų 100 km nuo Astravo atominės elektrinės esančią teritoriją. Į ją patenka ir Vilnius. Pirmiausia turėtų būti įrengtos radiacinės taršos matavimo stotys. Jų rodomi duomenys turėtų būti skelbiami viešai. Turėtų pradėti veikti ankstyvojo įspėjimo sistema. Žmonėms reikėtų turėti jodo tablečių. Avarijų likvidavimo zonoje gyvenantys žmonės turėtų žinoti, kaip jiems elgtis, jei būtų nustatytas kuris nors grėsmės lygių. Tai itin svarbu didesnių miestų gyventojams, nes čia gali kilti sunkiai suvaldoma panika. Žmonės turėtų žinoti, kad avarijos atveju padidėjus radiacinei taršai pirmiausia reikėtų ne kuo skubiau sėsti į automobilį ir dumti kuo toliau nuo Vilniaus, bet pralaukti užterštumo piką, kuris įprastai ilgai netrunka, uždarose patalpose ir laukti tolesnių nurodymų iš atsakingų institucijų“, – kalbėjo konservatorių kandidatas.

Artūras Zuokas: “VSD pateikta informacija patvirtina, kad mūsų šalies vadovai veikė prieš Lietuvos interesus ir padarė didelę žalą valstybei." / BNS nuotrauka

Smulkmeniški ginčai

Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į Vilniaus merus Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad tikslas užkirsti kelią Astravo atominei jėgainei rastis nebuvo pasiektas. „Reikėjo regioninio Baltijos šalių, Baltarusijos susitarimo dėl bendrų energijos išteklių, tačiau tokio lygio diplomatijai ne tik Lietuva nebuvo pasirengusi. Iš tikrųjų Astravo jėgainės kontekste kai kurie ginčai su Aliaksandru Lukašenka atrodo smulkmeniški, nebendravimas prezidentiniu lygiu – ambicingas, bet nepateisinamas. Tačiau vertinti visą procesą nedalyvavus derybų procese yra sudėtinga: reikėtų klausti atsakingų asmenų, kaip jie vertina savo darbo rezultatą – prisiima atsakomybę ar ją permeta kitiems“, – dėstė jis.

G. Palucko teigimu, didžiulių avarijų ir masinių evakuacijų branduolinės energetikos istorijoje tebuvo viena dvi. „Kaip matėme Fukušimos avarijos Japonijoje atveju, atominė jėgainė gali būti padidėjusio pavojaus šaltinis visur ir visada. Todėl bendras principas turėtų būti atominius statinius kiek įmanoma atitraukti nuo populiacijos centrų. Tačiau dabar aišku, kad Astravo jėgainė bus eksploatuojama. Konfrontacijos strategija, kaip matėme, nedavė rezultatų, taigi dabar reikėtų užtikrinti, kad Astravo AE būtų saugi. Ar galėsime matyti elektrinės darbo režimą realiu laiku ir operatyviai reaguoti? Taip, niekas nenori tokių objektų netoli sostinių, tačiau atominė jėgainė Astrave, regis, veiks“, – kalbėjo politikas.

G. Paluckas priminė, kad Vidaus reikalų ministerija yra parengusi ir atnaujinusi planą avarijos Astravo atominės elektrinės atveju. „Vilnius – šio Vyriausybės patvirtinto plano dalis. Plane viskas detaliai numatyta: nuo to, kaip bus naudojamos viešojo transporto priemonės, slėptuvės, kurios sužymėtos atitinkamais ženklais, požeminiai garažai, informavimas. Vilniaus miesto savivaldybė yra inicijavusi kelerias pratybas, visi šie dalykai apibrėžti ekstremalių situacijų valdymo plane. Tai – nacionalinis planas, nes sostinėje visos valdžios institucijos ir t. t.“, – teigė jis.

Dainius Kreivys: "Jei jėgainėje nutrūktų reaktorių ar baseinų, kuriuose bus laikomos panaudoto kuro kasetės, aušinimas, Fukušimos pobūdžio avarija yra galima." / BNS nuotrauka

Šalies vadovų kaltė

Artūro Zuoko nuomone, jei Lietuvos prezidentė, kuri yra labai aktyvi energetikos projektų dalyvė bei politikos formuotoja, ir A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė „būtų veikusi taip, kaip naudinga Lietuvos valstybei, Rusijos valstybinės įmonės „Rosatom’“ statoma elektrinė būtų iškilusi Kaliningrado srityje, o ne Baltarusijoje, šalia Lietuvos pasienio ir sostinės“.

Anot jo, Lietuva būtų galėjusi realiai kontroliuoti Baltijos AE Kaliningrado srityje statybas bei veiklą, o Lietuvos biudžetas būtų turėjęs ilgalaikės ekonominės naudos. „Ar moralu turėti ekonominių reikalų su Vladimiro Putino Rusija? Faktai rodo, kad Rusija išlieka viena pagrindinių mūsų šalies prekybos partnerių. Lietuva nuolat mainų pagrindu tiekia dujas iš suskystintų gamtinių dujų terminalo Kaliningradui. „Rosatom“ antrinė įmonė atlieka Ignalinos AE uždarymo darbus. Rusijos intervencija Kryme bei karinio konflikto eskalavimas Rytų Ukrainoje nesutrukdė Lietuvos Vyriausybei 2014 metais iš koncerno „Gazprom’’ išpirkti įmonės „Lietuvos dujos“ akcijas už 130 mln. eurų. Keturis kartus brangiau, nei „Gazprom“ 2004 metais Lietuvos valstybei mokėjo už 34 proc. „Lietuvos dujų’’ akcijų“, – dėstė A. Zuokas.

Jo požiūriu, galimą Astravo AE poveikį Lietuvai parodo kelios citatos iš Vilniaus bendrojo plano koncepcijos iki 2050 metų: ketinama „parengti veiksmų planą galimam radioaktyvių medžiagų nutekėjimui iš Astravo atominės elektrinės į Neries upę, nes AE reaktoriai bus aušinami Neries vandeniu. Užterštas vanduo dalį geriamojo vandens gręžinių gali pasiekti po 1–5 parų.’’ Taip pat numatyta, kad „prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusija turi būti įrengti radioaktyvių medžiagų analizatoriai, susieti su UAB „Vilniaus vandenys“ centrine dispečerine’’.

A. Zuoko manymu, dėl to, kad netoli Vilniaus atsiras Astravo ES, kalta prezidentė, buvęs premjeras A. Kubilius ir tokią Vyriausybės politiką rėmę įvairių partijų Seimo nariai. Anot jo, tai itin aišku tapo, kai vykstant dabar jau buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos procesui Valstybės saugumo departamentas (VSD) paviešino labai daug svarbių detalių apie 2008–2013 metų procesus energetikoje ir „Rosatom“ planus regione.

„VSD pateikta informacija patvirtina, kad mūsų šalies vadovai veikė prieš Lietuvos interesus ir padarė didelę bei nepataisomą žalą valstybei. Jų vykdoma politika energetikos srityje realiai naudinga Rusijai ir Kremliaus vykdomai politikai. Ar tai buvo daroma sąmoningai, ar iš politinio trumparegiškumo, turėtų atsakyti išsamus nepriklausomas tyrimas, kuris šiuo metu Lietuvoje vargu ar įmanomas“, – kalbėjo A. Zuokas.

Virginijus Sinkevičius: "Pasaulyje yra atvejų, kai pastatytos jėgainės nepradėjo veikti arba jau veikiančios buvo sustabdytos pirma numatyto laiko." / BNS nuotrauka

Suvaldyti pavojų pasirengta

„Valstiečių“ kandidato Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Lietuva ne kartą atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į tai, kad Astravo AE statoma pažeidžiant tarptautinių konvencijų reikalavimus: Orhuso konvencijos pažeidimai fiksuoti 2011, 2014 ir 2017 metais, Espo konvencijos – 2014 metais.

„Vis dėlto ryžtingesnių veiksmų ėmėsi tik dabartinis Seimas ir Vyriausybė. 2017 metais Seimas įstatymu pripažino Astravo AE kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Vyriausybė patvirtino Būtinųjų priemonių įgyvendinimo veiksmų planą, kurio tikslas – užkirsti kelią į Lietuvos rinką patekti elektros energijai iš Baltarusijos, jeigu pradėtų veikti Astravo AE. Prieš kelias savaites Vyriausybės pastangomis tarptautinė bendruomenė galutinai pripažino, kad Baltarusija, statydama Astravo AE, pažeidė Espo konvenciją“, – teigė kandidatas į merus.

Pasak jo, 2017 metais Vyriausybės atliktas šios jėgainės projekto vertinimas, kuriam išvadas teikė 10 skirtingų valstybės institucijų, parodė, kad tai nesaugi branduolinė elektrinė, nes ją projektuojant ir statant nebuvo laikytasi ir nėra laikomasi aplinkosaugos, branduolinės bei radiacinės saugos reikalavimų, buvo pažeisti tarptautiniai susitarimai, konvencijos.

„Dabartinėje situacijoje Vyriausybė deda visas pastangas sustabdyti projektą bet kuriame jo etape. Pasaulyje yra atvejų, kai pastatytos jėgainės nepradėjo veikti, pavyzdžiui, Austrijoje ar Filipinuose, arba jau veikiančios buvo sustabdytos pirma numatyto laiko dėl kaimynių valstybių reikalavimo (Švedijos Barseback AE dėl Danijos reikalavimų)“, – teigė V. Sinkevičius.

Jis priminė, kad pernai parengtas Baltarusijos AE keliamo pavojaus vertinimas leidžia planuoti šalies institucijų veiksmus ir priemones pavojaus atveju. Pirmosios tokios valstybinio lygio civilinės saugos stalo pratybos organizuotos dar pernai, jose dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

„Šiuo metu plėtojama gyventojų perspėjimo sistema, numatomas perspėjimo sirenų diegimas 50 km atstumu nuo Astravo AE. Taip pat planuojama įsigyti stabiliojo jodo preparatų, jie bus išdalyti arčiausiai Astravo įsikūrusiems gyventojams, bei apsirūpinti tokiu stabiliojo jodo preparatų kiekiu, kokio pakaktų žmonėms, gyvenantiems 100 km atstumu nuo Astravo AE“, – pasakojo politikas.

Jo teigimu, naujos redakcijos Valstybiniame gyventojų apsaugos branduolinės ar radiologinės avarijos atveju plane atsižvelgta į Astravo AE faktorių, jame numatytos Lietuvos institucijų ir žinybų funkcijos vykdant gyventojų apsaugą branduolines avarijos atveju.