Atominis milžinas molinėmis kojomis – Vilniaus pašonėje
Penk­ta­die­nį As­tra­vo at­omi­nė­je elek­tri­nė­je su­si­ti­ko Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka ir „Ro­sa­tom“ va­do­vas Ser­ge­jus Ki­ri­jen­ka. Apie ką jie kal­bė­jo­si, ofi­cia­liai ne­pra­neš­ta. A. Lu­ka­šen­ka dar kar­tą už­ti­kri­no, kad Lie­tu­vos pa­šo­nė­je sta­to­ma ru­sų ga­my­bos at­omi­nė bus pi­giau­sia ir mo­der­niau­sia pa­sau­ly­je.

Pir­ma­sis ener­gi­jos blo­kas esą pra­dės tiek­ti elek­trą, kaip ir nu­ma­ty­ta, po tre­jų me­tų.

„Mes pri­va­lo­me tu­rė­ti elek­tri­nę. Tai – pi­gi elek­tra, nau­jos tech­no­lo­gi­jos, vi­siš­kai ki­toks bal­ta­ru­sių tau­tos įvaiz­dis“, – tei­gia Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas A. Lu­ka­šen­ka.

As­tra­vo at­omi­nė ky­la kaip ant mie­lių. Jos sta­ty­bos ge­ne­ra­li­nė ran­go­vė – „Ro­sa­tom“ an­tri­nė įmo­nė „A­toms­troyex­port“.

Tai yra ta pa­ti įmo­nė, ku­ri sta­tė ir to­kius pat reak­to­rius Le­ning­ra­do at­omi­nė­je elek­tri­nė­je ša­lia Sankt Pe­ter­bur­go. Čia 2012-ai­siais per ava­ri­ją iš­vir­to reak­to­riaus sie­ną tu­rė­ję lai­ky­ti me­ta­lo stry­pai. Po šio įvy­kio į vie­šu­mą iš­lin­do ir dau­giau ap­lai­du­mo fak­tų. Ši ap­lin­ky­bė da­bar di­di­na ne­ri­mą, ar As­tra­vo at­omi­nė­je pa­iso­ma vi­sų sau­gos stan­dar­tų.

Anot an­tib­ran­duo­li­nio ju­dė­ji­mo ak­ty­vis­tų, per­nai iš­aiš­kė­jo, kad už bran­duo­li­nę sau­gą at­sa­kin­ga Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja ra­do dau­gy­bę sta­ty­bos pa­žei­di­mų, vi­suo­me­ni­nin­kai par­ei­ka­la­vo ne­del­siant stab­dy­ti dar­bus, ta­čiau vel­tui.

Prieš po­rą mė­ne­sių iš Len­ki­jos Bal­ta­ru­si­jai trans­liuo­jan­ti „Bel­sat“ te­le­vi­zi­ja pra­ne­šė tu­rin­ti duo­me­nų, kad iš sta­ty­bos va­gia­mas reak­to­rių pa­sta­tui skir­tas be­to­nas. Bu­vo su­si­siek­ta su „Bel­sat“ ži­nių tar­ny­bos va­do­vu Alek­se­ju­mi Dziak­wic­kiu. Jis tei­gia, kad šią in­for­ma­ci­ją pra­ne­šę at­omi­nės sta­ty­bi­nin­kai bi­jo at­skleis­ti sa­vo ta­pa­ty­bę.

„No­va­ja ga­ze­ta“ žur­na­lis­tė Iri­na Cha­lip at­li­ko ty­ri­mą. Ap­va­žia­vu­si As­tra­vo apy­lin­kes ji par­ašė, kad be­veik nė­ra abe­jo­nių – iš at­omi­nės va­gia­ma.

„Vie­tos gy­ven­to­jai kal­ba ne į dik­to­fo­ną, ne­atsk­leis­da­mi sa­vo pa­var­džių. Nor­ma­lu, kad jie bi­jo. As­tra­ve žmo­nės kal­ba: „taip, va­gia ir va­gia vis­ką, ką ga­li“. As­tra­vas – ma­žas mies­te­lis, to­dėl vie­ni apie ki­tus vis­ką ži­no, kas iš kur at­ne­ša į na­mus – taip pat“, – pa­sa­ko­ja Iri­na Cha­lip – Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos vei­kė­jo And­re­jaus Sa­ni­ko­vo žmo­na. Jie abu yra ra­ga­vę KGB ka­lė­ji­mo duo­nos.

An­tib­ran­duo­li­nio ju­dė­ji­mo koor­di­na­to­rės Tat­ja­nos No­vi­ko­vos na­mai – As­tra­vo apy­lin­kė­se. Ji bend­rau­ja su at­omi­nė­je dir­ban­čiais vie­tos gy­ven­to­jais. T. No­vi­ko­va sa­ko, kad at­omi­nės sta­ty­bo­se tvar­ka nie­kuo ne­sis­ki­ria nuo tvar­kos bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos lai­kais: po slap­tu­mo skrais­te dangs­to­ma ne­tvar­ka ir net va­gys­tės.

„Žmo­nės kal­ba, kad va­gia be­to­ną, sta­ty­bi­nes me­džia­gas, me­ta­lo stry­pus. Ta­čiau man bai­su ne dėl to, kad kaž­kas va­gia, bet dėl to, kad nė­ra kon­tro­lės. Ta­čiau kai pa­žei­di­mus sten­gia­ma­si pa­slėp­ti, už­mas­kuo­ti ir vi­sa tai da­ro­ma po di­džiau­sio slap­tu­mo žy­ma, kai ne­įma­no­ma to iš­aiš­kin­ti – tai ke­lia grės­mę sau­gu­mui“, – ne­ri­mau­ja Bal­ta­ru­si­jos an­tib­ran­duo­li­nio ju­dė­ji­mo koor­di­na­to­rė.

As­tra­vas – vos už pus­šim­čio ki­lo­me­trų nuo Vil­niaus. Lie­tu­vos sos­ti­nė pa­ten­ka į šios at­omi­nės elek­tri­nės po­vei­kio zo­ną, pa­na­šiai kaip Ig­na­li­na ar Za­ra­sai – į Ig­na­li­nos at­omi­nės.

Bal­ta­ru­si­jos at­omi­nės elek­tri­nės reak­to­rius au­šins Ne­ries upės, ku­ri te­ka vos už 6 ki­lo­me­trų, van­duo. Lie­tu­vos hid­ro­lo­gai sa­ko, kad rim­tes­nės ava­ri­jos at­ve­ju ky­la grės­mė už­terš­ti ge­ria­mą van­de­nį ne tik vi­sų vie­nuo­li­kos Vil­niaus van­den­vie­čių, bet ir Kau­no Kle­bo­niš­kių bei Pa­bar­to­nių prie Jo­na­vos.

„Jūs ži­not, kad tai yra už 50 km, o Vil­niaus ar­ti­miau­sios van­den­vie­tės yra už 30 km. Es­mė ta, kad iš 20 Vil­niaus van­den­vie­čių, vie­nuo­li­ka yra Ne­ries upės slė­ny­je. Grę­ži­niai yra 40–50 m gy­lio ir di­de­lę van­den­vie­čių ba­lan­so da­lį su­da­ro pra­si­fil­tra­vęs pa­vir­ši­nis Ne­ries van­duo. Iš tų 11 van­den­vie­čių iš­gau­na­ma be­veik 300 tūkst. ku­bi­nių me­trų van­dens per par­ą, ku­ris tie­kia­mas vil­nie­čiams. Ši stu­di­ja par­odė, kad apie 80 proc. van­dens ky­la už­ter­ši­mo ri­zi­ka. Šiuo at­ve­ju, jei­gu mes šne­kam apie As­tra­vą, tai ga­li bū­ti kaž­ko­kia ra­dioak­ty­vi me­džia­ga, ku­rios mū­sų hi­gie­nos nor­mos, eu­ro­pi­niai stan­dar­tai ne­lei­džia“, – si­tua­ci­ją aiš­ki­na Geo­lo­gi­jos tar­ny­bos Hid­ro­geo­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Kęs­tu­tis Ka­dū­nas.

Ši in­for­ma­ci­ja yra vie­ša, ta­čiau ko­dėl ją ig­no­ruo­ja prieš at­omi­nės sta­ty­bas sto­ję Lie­tu­vos ža­lie­ji? Ko­dėl ne­ren­gia pro­tes­to ak­ci­jų prie Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos am­ba­sa­dų?

Už re­fe­ren­du­mą prieš Vi­sa­gi­no at­omi­nę agi­ta­vęs Li­nas Bal­sys, da­bar Sei­mo na­rys, ta­po Lie­tu­vos Ža­lių­jų par­ti­jos ly­de­riu. Jis sa­ko ži­nąs si­tua­ci­ją Bal­ta­ru­si­jos at­omi­nės sta­ty­bo­je ir ra­gi­na dėl to ak­ty­viau veik­ti aukš­čiau­sius Lie­tu­vos va­do­vus, ta­čiau pats dėl to veiks­mų ne­siė­mė, pro­tes­tų ne­ren­gė.

„Mes tra­di­ciš­kai ren­giam Čer­no­by­lio me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mą, da­rom kon­fe­ren­ci­jas, kaip ir ki­tais me­tais, taip ir šie­met“, – sa­ko Sei­mo na­rys, Ža­lių­jų par­ti­jos pir­mi­nin­kas L. Bal­sys.

Dar so­viet­me­čiu gi­mu­sio ap­lin­ko­sau­gos klu­bo „At­ga­ja“ at­sto­vas Li­nas Vai­nius sa­ko, kad pa­na­šūs pro­tes­tai, ku­rie vy­ko prieš tre­jus me­tus, da­bar ne­veiks­min­gi.

„Vi­sa mū­sų vil­tis yra, kad dėl eko­no­mi­nių sank­ci­jų Ru­si­jai, dėl eko­no­mi­nių su­nku­mų šios sta­ty­bos vė­luos“, – ti­ki­si L. Vai­nius.

Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos vi­ce­pir­mi­nin­kas To­mas To­mi­li­nas, 2012-ai­siais ren­gęs pro­tes­tus drau­ge su pro­ru­siš­kais vei­kė­jais iš Lat­vi­jos, da­bar ta­po eu­ro­par­la­men­ta­ro Bro­nio Ro­pės pa­dė­jė­ju. Jis sa­vo veik­lą per­kė­lė į Eu­ro­pos par­la­men­tą ir per ki­tą se­si­ją Stras­bū­re pla­nuo­ja kel­ti Bal­ta­ru­si­jos at­omi­nės klau­si­mus Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vams. Ta­čiau reng­ti pro­tes­to ak­ci­jų ne­ke­ti­na.

„Aš ti­krai esu pa­var­gęs nuo ak­ci­jų ir šiuo me­tu ki­ti žmo­nės tas ak­ci­jas da­ro [...] Tie­siog pa­si­kei­tė dar­bo po­bū­dis, pa­si­kei­tė pri­ori­te­tai ir mes tą pa­sip­rie­ši­ni­mą da­rom ki­taip“, – aiš­ki­na Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos vi­ce­pir­mi­nin­kas.

Ta­čiau var­gu ar žy­giai Stras­bū­re bus veiks­min­gi. Pir­ma­die­nį Eu­ro­pos Są­jun­gos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trai ke­ti­na ke­tu­riems mė­ne­siams stab­dy­ti sank­ci­jas Bal­ta­ru­si­jai, jei A. Lu­ka­šen­ka po pre­zi­den­to rin­ki­mų ne­siims rep­re­si­jų. Tai ga­li reikš­ti Eu­ro­pos no­rą su re­ži­mu megz­ti dia­lo­gą.