Atmintinų metų – vis daugiau
Ki­tą­met mi­nė­si­me net 11 at­min­ti­nų me­tų, nors už­per­nai Sei­mas bu­vo pa­skel­bęs tik pen­ke­rius, per­nai – sep­ty­ne­rius, o šie­met – de­vy­ne­rius at­min­ti­nus me­tus.

2019-ieji Seimo paskelbti Jono Žemaičio-Vytauto, Antano Smetonos, Juozo Naujalio, Juozo Tumo-Vaižganto, Pasaulio lietuvių, Jėzuitų misijos Lietuvoje, Žemaitijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo, Laikinosios sostinės atminimo bei Vietovardžių metais. Atmintinų metų skelbimo iniciatoriai pabrėžia kiekvienos asmenybės, progos ar reiškinio, dėl kurių 2019-iesiems suteikta vienuolika atmintinų metų pavadinimų, svarbą mūsų tautos gyvenimui ir kviečia prisiminti svarbius mūsų šaliai žmones bei įvykius.

Daugybė sukakčių

Netrukus prasidėsiančiais 2019-aisiais minėsime daugiausia iki šiol Seimo paskelbtų atmintinų metų. Įvertindami ypatingą Lietuvos savanorių, karių bei kitų mūsų šalies piliečių indėlį ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę 1918–1920 metų Nepriklausomybės kovose, kitąmet minėsime Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metus. Dėl to, kad kitų metų kovo 15-ąją sukanka 110 metų, kai gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas (1909–1945), ir 70 metų, kai buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija, 2019-ieji paskelbti J. Žemaičio-Vytauto metais.

1919 metų pradžioje valstybės valdžios institucijos darbą pradėjo laikinąja sostine tapusiame Kaune. Pastate, esančiame Vilniaus g. 33, įsikūrė Lietuvos prezidentūra.Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Postūmį būsimus metus paskelbti Žemaitijos metais suteikė tai, kad 2019-aisiais sukaks 800 metų nuo Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje). Kitąmet sueis 100 metų, kai 1919-ųjų birželio 27 dieną buvo įsteigta Lietuvos šaulių sąjunga, atlikusi nemažą vaidmenį plėtojant mūsų šalies valstybingumą, tad 2019-ieji paskelbti ir Lietuvos šaulių sąjungos metais. Jėzuitų misijos Lietuvoje metais būsimieji metai skelbiami prisimenant tai, kad prieš 450 metų šios kongregacijos vienuoliai, tuomečio Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus pakviesti, įsikūrė Lietuvoje. Jie daug nuveikė mūsų šalyje plėtodami įvairias mokslo sritis ir skleisdami dvasingumą.

Metus garsina asmenybės

Pasaulio lietuvių metais 2019-ieji paskelbti įvertinus tai, kad sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių charta. Šiuo dokumentu buvo įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė, įsipareigojusi darbu, mokslu, turtu pasiaukojamai kovoti, kad būtų apginta ir išlaikyta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus į Kauną persikėlė dirbti Lietuvos vadovybė ir Kaunas tapo laikina Lietuvos valstybės institucijų darbo vieta. Todėl dabar, praėjus 100 metui nuo šio įvykio, 2019-ieji paskelbti Laikinosios sostinės atminimo metais.

2019-iesiems taip pat suteiktas kunigo ir rašytojo, lietuviškos prozos klasiko, gimusio prieš 150 metų, J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) vardas, šie metai taip pat pavadinti Lietuvos valstybės prezidento A. Smetonos (1874–1944), kuris prieš 100 metų tapo pirmuoju mūsų valstybės vadovu, vardu. Būsimieji metai gavo ir kompozitoriaus, vieno profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų J. Naujalio (1869–1934), kurio 150-osios metinės bus minimos 2019-aisiais, vardą.

Atmintinų metų skelbimo iniciatoriai pabrėžia kiekvienos asmenybės, progos ar reiškinio, dėl kurių 2019-iesiems suteikta 11 atmintinų metų pavadinimų, svarbą mūsų tautos gyvenimui.

Įprasmins nebesamus vietovardžius

2019-ieji pavadinti ir Lietuvos vietovardžių metais. „Iniciatyvą 2019-iesiems suteikti Lietuvos vietovardžių metų pavadinimą parodė šalies etnologai. Kita vertus, ir pats jau senokai atkreipiau dėmesį, kad dera įprasminti sunykusių kaimų pavadinimus“, – „Lietuvos žinioms“ teigė parlamentaras Arūnas Gumuliauskas, siekęs, kad 2019-ieji taptų Lietuvos vietovardžių metais. Anot Seimo nario, nuo sovietmečio iki šių dienų nebeliko tūkstančių istorinių vietovardžių, beje, jie nyksta ir toliau. Tačiau vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos, kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis mūsų valstybė. „Per 2019-uosius tikslinga sudaryti ir visuomenei pristatyti žemėlapius su senaisiais Lietuvos vietovardžių pavadinimais“, – sakė A. Gumuliauskas.

Kitas parlamentaras, ėmęsis iniciatyvos 2019-uosius skelbti Laikinosios sostinės atminimo metais, Andrius Kupčinskas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad tokiam sumanymui jį įkvėpė atšvęstas valstybės 100-metis. „Juk prieš 100 metų pasirašius Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, greitai mūsų šalies sostinė Vilnius buvo okupuota, todėl pačioje 1919 metų pradžioje valstybės valdžios institucijos darbą pradėjo laikinąja sostine tapusiame Kaune“, – teigė A. Kupčinskas. Anot jo, pasiūlymas būsimus metus skelbti Laikinosios sostinės atminimo metais sulaukė nemažai diskusijų. Oponentų manymu, faktas, jog Lietuvos valdžia buvo priversta keltis iš vienos vietos į kitą, nėra džiugus. „Kadangi žinome, kad 2022 metais Kaunas taps Europos kultūros sostine, norėjosi pabrėžti šio miesto, kaip laikinosios mūsų šalies sostinės, svarbą“, – sakė Seimo narys.

Siekį 2019-uosius paskelbti Lietuvos Tarybos pirmininko bei Lietuvos valstybės prezidento A. Smetonos (1874–1944) metais išreiškė Ukmergės rajono savivaldybės taryba bei Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. „2019 metų balandžio 4 dieną sukanka 100 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės prezidentu“, – „Lietuvos žinioms“ yra pabrėžęs parlamentaras Antanas Vinkus, kuris pasiūlymą pateikė Seimui. Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas pabrėžė, kad minint Ukmergės rajono valstiečio šeimoje gimusio būsimojo pirmojo Lietuvos prezidento 100 metų inauguracijos sukaktį jo gimtinėje turėtų būti atidengtas jam skirtas paminklas.