Atleista lietuvių kalbos instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė
Kaip pra­nša Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tuas, nuo 2018 m. bir­že­lio 1 d., di­rek­to­riaus par­ei­gas ei­na dr. Al­bi­na Auk­so­riū­tė.

Dr. Albina Auksoriūtė 1988 metais, baigusi Vilniaus universitetą, pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (dabar – Lietuvių kalbos instituto) Kalbos kultūros ir terminologijos skyriuje, 1991 m. susikūrus atskiram Terminologijos skyriui dirbo jame, o nuo 2003 m. – Terminologijos centre. Nuo 2001 m. iki 2018 m. gegužės 31 d. vadovavo Terminologijos skyriui (dabar – centrui), nuo 2011 m. pab. taip pat Terminologijos centre dirbo vyriausiąja mokslo darbuotoja. Nuo 2017 m. rugsėjo dr. Albina Auksoriūtė yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narė.

dr. Albina Auksoriūtė./ LKI.lt nuotrauka

Dr. Albina Auksoriūtė parašė per 40 mokslo straipsnių, kurie išspausdinti Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose. Dalyvavo per 40 mokslinių konferencijų ir seminarų, vykusių Vilniuje, Kaune, Dubline, Rygoje, Taline, Šombatėjuje, Kopenhagoje, Liuvardene, Maskvoje, Karaliaučiuje, Permėje ir kitur.

Mokslininkė yra kasmetinio Lietuvių kalbos instituto žurnalo „Terminologija“ redaktorių kolegijos narė (nuo 8 nr.), nuo 16 numerio – vyriausioji redaktorė, 4 mokslo straipsnių rinkinių sudarytoja.

Dr. Albina Auksoriūtė recenzavo per 30 įvairių sričių terminų žodynų ir daug terminų standartų. Kaip kalbininkė terminologė prisidėjo rengiant apie 10 terminų žodynų. Kartu su kolegomis pateikė lietuviškus aplinkos apsaugos terminus daugiakalbiam Suomijoje išleistam žodynui EnDic2004: Environmental dictionary (Helsinki, Tartu; 2004, ISBN 9985–51–067–4 (EST), ISBN 952–11–1541–6 (FIN)).

2005–2006 m. mokslininkė dalyvavo Europos Komisijos projekte EuroTermBank (Europos terminologijos išteklių rinkimas, bendradarbiaujant terminologijos institucijoms), kurio rezultatas – centralizuotas naujųjų Europos Sąjungos šalių terminų bankas internete EuroTermBank, susietas su kitais nacionaliniais ir tarptautiniais terminų bankais ar ištekliais. Išleista projekto partnerių parengta knyga Towards Consolidation of European Terminology Resources, kurioje pateikta projekto EuroTermBank metu sukurta metodika ir rekomendacijos.

2005–2008 m. dr. Albina Auksoriūtė buvo Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto 37 „Terminologija“ pirmininkė, nuo 2007 m. yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, 2005 m. išrinkta Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios tarybos nare, o nuo 2009 m. yra prezidentė.

J. Zabarskaitė: kreipsiuosi į teismą

Atleista instituto direktorė BNS ketvirtadienį sakė, kad nesutinka su atleidimu.

„Aš skųsiu šitą sprendimą. Galėčiau pakomentuoti, kad aš šito tikėjausi, nes spaudimas man buvo daromas labai didelis iš ministerijos pusės“, – teigė ji.

Anot J. Zabarskaitės, jos pažeidimai įvertinti per griežtai, be to, keli auditai tikrino tą patį jos veiklos laikotarpį. Ji aiškino, kad institute buvo tinkamai vykdomi viešieji pirkimai.

„Ką reiškia pirkti iš pažįstamų? Institutas pagal viešųjų pirkimų taisykles pirko paslaugas iš labai įvairių šaltinių atsižvelgdamas į jų kvalifikaciją, tokio dalyko mums niekas nėra draudęs. Čia kalbam apie mažos vertės pirkimus“, – dėstė J. Zabarskaitė.

Ji taip pat nemano, kad abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.

„Aš nesakau, kad tai negali sukelti abejonių, toks buvo VTEK sprendimas, aš pripažinau, kad tą deklaraciją pateikiau per vėlai (...), aš neneigiu, kad aš galėjau sukelti abejonių, bet žalos institutui, projektui – aš nemanau, ar abejonė būtų tokia kaltė, dėl kurios reikia atleisti, ypač, kad tai įvyko 2015 metais“, – sakė ji.

J. Zabarskaitė, be kita ko, pabrėžė, kad dalis pažeidimų, už kuriuos ji atleidžiama – jau ištaisyti, taip pat apgailestavo, kad ministerija neatsižvelgė į instituto paaiškinimus.

Pakliuvo į ŠMM akiratį

Buvusi instituto direktorė pateko į Švietimo ir mokslo ministerijos akiratį, kai „Lietuvių kalbos instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė, neatsižvelgdama į 2017 metų pradžioje atlikto audito pateiktas pastabas dėl kitų direktorės sudarytų darbo sutarčių ir jos darbo laiko nederinimo su ministerija, be ministerijos, kaip darbdavio, žinios, 2017 metais papildomai įsidarbino instituto vykdomame EK finansuojamame projekte „eTranslation TermBank“ kaip projekto vadovė ir vyriausioji specialistė“, – kovo pradžioje pranešė ŠMM.

Pasak ŠMM, institute nustatyta ir kitų pažeidimų: institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas, o darbuotojams, einantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

Ministerijos teigimu, tai, kad institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į biudžetą netinkamai panaudotas lėšas, nustatyta dar 2015-aisiais. Įstaiga buvo įsipareigojusi per trejus metus į valstybės biudžetą grąžinti 47,7 tūkst. eurų dalimis po trečdalį sumos kasmet. Tačiau per šių metų sausį vykdytą auditą nustatyta, kad institutas 2017-aisiais grąžino tik 4840 eurų, t. y. mažiau nei trečdalį numatytos metinės sumos.

Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams nepagrįstai taikyti skirtingi užmokesčio koeficientai. Pavyzdžiui, vieniems vyriausiems mokslo darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 8,84, kitiems – 7,35.

„Direktorė E. J. Zabarskaitė dėl audito metu rastų pažeidimų įspėta ir informuota, kad darbo sutartis su ja gali būti nutraukta, jei per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat darbo pareigų pažeidimai“, – teigiama pranešime.

Praėjusį pirmadienį institute ŠMM inicijavo veiklos ir finansinį auditą, bus tikrinami pernykščiai ir šių metų finansiniai dokumentai.

Po pranešimo LKI išplatino atsakymą ŠMM: „Teigiama, kad LKI direktorė prof. E. J. Zabarskaitė neva buvo papildomai save įdarbinusi Instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojamame projekte. Ją įdarbino oficialiai įgaliotas asmuo – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, o pati direktorė dar anksčiau buvo gavusi pačios ŠMM oficialų leidimą papildomai dirbti mokslinį darbą – būtent tokioms funkcijoms atlikti ji ir buvo įdarbinta Europos Komisijos projekte.

Toliau rašoma, kad LKI negrąžino į valstybės biudžetą netinkamai panaudotų lėšų. ŠMM tas lėšas buvo skyrusi LKI vidinei restruktūrizacijai įvykdyti – kompensacijoms atleidžiamiems darbuotojams sumokėti. Dėl objektyvių priežasčių dalis kompensacijos lėšų buvo perkelta mokėti į 2015 m., o didžioji dalis lėšų dėl nuo 2009 m. drastiškai sumažėjusio biudžetinio LKI finansavimo buvo panaudota Instituto darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, nes Instituto darbuotojams vėluodavo atlyginimai, o Institutas siekė išlaikyti mokslinį potencialą, todėl darbuotojų stengėsi neatleisti. Šias būtinąsias išlaidas ŠMM pripažino „netinkamai panaudotomis“ ir 2016 m. įpareigojo jas grąžinti per trejus metus iš Instituto uždirbtų lėšų. ŠMM informacija apie per 2017 m. sumokėtos 30 proc. metinės sumos yra pasenusi ir nebeaktuali, nes įsiskolinimas jau likviduotas, grąžinus visas 2016 m. įsipareigotas grąžinti lėšas. Institutas 2016 m. ŠMM negalėjo grąžinti visų lėšų, nes didesnę dalį uždirbtų lėšų skyrė Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, kurio poreikis visuomenei yra nuolatinis, leidybai.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl Instituto vyriausiųjų mokslo darbuotojų darbo užmokesčio koeficientų nustatymo ŠMM Vidaus audito skyrius patvirtintame priemonių įgyvendinimo plane 2018 m. vasario mėnesio pradžioje rekomendaciją įvertino kaip jau įgyvendintą, todėl 2018 m. kovo 26 d. viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie darbo užmokesčio koeficientų netolygumus jau nebėra aktuali. Tačiau pabrėžiame, kad darbo užmokesčio koeficientai Instituto mokslo darbuotojams nustatyti atsižvelgus į nustatytus darbo užmokestį galinčius diferencijuoti kriterijus bei atitiko Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtas koeficientų ribas.

ŠMM nutylėjo, kad jos kasmet atliekami LKI veiklos ir finansiniai auditai turi politinį tikslą asmeniškai paveikti Instituto direktorę E. J. Zabarskaitę (tai 2018 m. sausio 28 dieną viešai pripažino ŠMM viceministras G. Viliūnas), o patys audito veiksmai atliekami galimai nesilaikant galiojančių teisės normų ir etikos taisyklių ir todėl buvo apskųsti LR Seimo kontrolieriams ir LR Seimo Audito komitetui. Seimo kontrolieriai įpareigojo ŠMM per 30 dienų pateikti motyvuotą atsakymą, bet Ministerija šį prašymą ignoravo: atsakymas iki šiol nėra gautas. Seimo Audito komiteto atsakymo dėl ŠMM atliekamų audito veiksmų Lietuvių kalbos Institute taip pat laukiama.“