AT galutinai išteisino M. Misiukonį dėl genocido
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas ket­vir­ta­die­nį ga­lu­ti­nai iš­tei­si­no so­viet­me­čiu KGB dir­bu­sį bu­vu­sį Lie­tu­vos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­trą Ma­ri­jo­ną Mi­siu­ko­nį dėl ge­no­ci­do už jo vaid­me­nį su­lai­kant pa­sku­ti­niu Lie­tu­vos par­ti­za­nu va­di­na­mą An­ta­ną Krau­je­lį – Siau­bū­ną.

„Nė­ra pa­grin­do teig­ti, kad M.Mi­siu­ko­nis, at­lik­da­mas veiks­mus, su­vo­kė, jog da­ly­vau­ja su­lai­kant bū­tent A.Krau­je­lį, kaip par­ti­za­ną“, – pa­skel­bė Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas, at­me­tęs par­ti­za­no se­sers ka­sa­ci­nį skun­dą.

Teis­mo ver­ti­ni­mu, M.Mi­siu­ko­nis ne­ži­no­jo apie kal­ti­ni­mus A.Krau­je­liui ir nė­ra pa­grin­do teig­ti, kad jis tu­rė­jo „spe­cia­lų tiks­lą (...) su­nai­kin­ti vi­sus ar da­lį žmo­nių, pri­klau­san­čių po­li­ti­nei gru­pei – par­ti­za­nams“.

Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas kar­tu at­krei­pė dė­me­sį, kad „nė­ra jo­kio pa­grin­do abe­jo­ti A. Krau­je­lio par­ti­za­niš­ka veik­la ir jos reikš­me Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mui“, kad jis bu­vo su­lai­ko­mas 1965 me­tais, ne­pa­nei­gia jo par­ti­za­no sta­tu­so.

„1940–1990 me­tais Lie­tu­vo­je įvai­rio­mis for­mo­mis vy­ko pa­sip­rie­ši­ni­mas SSRS oku­pa­ci­jai.1944–1953 me­tais Lie­tu­vo­je vy­ko vi­suo­ti­nis or­ga­ni­zuo­tas gink­luo­tas pa­sip­rie­ši­ni­mas, Lie­tu­vos par­ti­za­ni­nis ka­ras prieš So­vie­tų Są­jun­gos oku­pa­ci­nę ka­riuo­me­nę ir oku­pa­ci­nio re­ži­mo struk­tū­ras. Lie­tu­vos par­ti­za­nai prieš­ino­si ki­tos vals­ty­bės ag­re­si­jai, šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju, so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai. To­kią tei­sę Lie­tu­vos pi­lie­čiai tu­rė­jo pa­gal vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­tas tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mas. Šiuo lai­ko­tar­piu vy­ku­si gink­luo­ta ko­va prieš so­vie­ti­nę oku­pa­ci­ją ver­tin­ti­na kaip vals­ty­bės sa­vi­gy­na“, – sa­kė tei­sė­jas Ar­ma­nas Ab­ra­ma­vi­čius.

A.Krau­je­lis bu­vo vie­nas iš pa­sku­ti­nių su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių Lie­tu­vos par­ti­za­nų. Jis vei­kė iki 1965 me­tų ko­vo, kai sau­gu­mie­čiams ap­su­pus na­mus, ku­riuo­se slaps­tė­si, ne­no­rė­da­mas pa­si­duo­ti gy­vas, nu­si­šo­vė.

Anot Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, by­lo­je nė­ra įro­dy­mų, pa­nei­gian­čių ap­lin­ky­bes, kad M.Mi­siu­ko­nis iš anks­to su­ži­no­jo tik tai, kad ki­tą die­ną jis tu­rės da­ly­vau­ti kra­to­je Ute­nos ra­jo­ne, ta­čiau in­for­ma­ci­ja ne­bu­vo de­ta­li. Tik nu­vy­kus į vie­tą, jis bu­vo in­for­muo­tas, kad kra­ta bus da­ro­ma tu­rint tiks­lą su­ras­ti ir su­im­ti ieš­ko­mą „gink­luo­tą ne­le­ga­lą“ A. Krau­je­lį.

Teis­mas taip pat pa­brė­žė, kad že­mes­nių­jų pa­ko­pų teis­mai, va­do­vau­da­mie­si Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pra­kti­ka, pa­grįs­tai nu­spren­dė, kad tuo me­tu ne­bu­vo įsta­ty­mo, nu­ma­tan­čio at­sa­ko­my­bę už vei­ką, ku­rios pa­da­ry­mu kal­ti­na­mas M. Mi­siu­ko­nis.

Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad ge­no­ci­dui yra bū­ti­na tie­sio­gi­nė ty­čia.

„Ko­le­gi­ja, aiš­kin­da­ma ge­no­ci­do su­dė­ties po­žy­mius, kons­ta­ta­vo, kad su­bjek­ty­viai ge­no­ci­das pa­da­ro­mas tik esant tie­sio­gi­nei ty­čiai. Tie­sio­gi­nė ty­čia ge­no­ci­do at­ve­ju reiš­kia, kad kal­ti­nin­kas su­vo­kia, kad jis or­ga­ni­zuo­ja, va­do­vau­ja ar da­ly­vau­ja nai­ki­nant žmo­nes, pri­klau­san­čius bet ku­riai na­cio­na­li­nei, et­ni­nei, ra­si­nei, po­li­ti­nei ar so­cia­li­nei gru­pei. Bū­ti­na­sis ge­no­ci­do su­bjek­ty­vu­sis po­žy­mis – spe­cia­lus tiks­las. Tai yra mi­nė­tos vei­kos pri­pa­žįs­taos ge­no­ci­du, tik jei­gu jo­mis sie­kia­ma su­nai­kin­ti vi­sus ar da­lį žmo­nių, pri­klau­san­čių šioms gru­pėms. Bū­tent šie ge­no­ci­do po­žy­miai reikš­min­gi spren­džiant, ar kal­ti­nin­ko vei­ka lai­ky­ti­na ge­no­ci­du, at­ri­bo­jant jį nuo ki­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų“, – sa­kė tei­sė­jas A.Ab­ra­ma­vi­čius.

Ko­le­gi­ja kons­ta­ta­vo, kad nė­ra pa­grin­do teig­ti, kad M.Mi­siu­ko­nis, da­ly­vau­da­mas su­lai­ky­mo ope­ra­ci­jo­je, su­vo­kė, kad da­ly­vau­ja su­lai­kant A.Krau­je­lį kaip par­ti­za­ną.

M.Mi­siu­ko­nis vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro par­ei­gas ėjo 1990–1992 me­tais. Jis teis­me yra sa­kęs, kad so­vie­tų par­ei­gū­nai A.Krau­je­lio ieš­ko­jo kaip kri­mi­na­li­nio nu­si­kal­tė­lio.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras yra pa­skel­bęs, kad nė­ra jo­kių įro­dy­mų, jog A. Krau­je­lis bū­tų žu­dęs tai­kius gy­ven­to­jus, kaip tei­gė KGB.

By­la ke­le­rius me­tus bu­vo su­stab­dy­ta lau­kiant Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mo dėl ge­no­ci­do apib­rė­ži­mo. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­skel­bė, kad so­vie­tų vyk­dy­tus trė­mi­mus ir rep­re­si­jas vyks­tant par­ti­za­ni­niam ka­rui Lie­tu­vos teis­mai ga­li pri­ly­gin­ti ge­no­ci­dui, įro­džius, kad šiais nu­si­kal­ti­mais siek­ta su­nai­kin­ti reikš­min­gą lie­tu­vių tau­tos da­lį.

Anot Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo, už so­viet­me­čiu vyk­dy­tas žu­dy­nes so­cia­li­niu ar po­li­ti­niu pa­grin­du, jei tai ne­kė­lė grės­mės lie­tu­vių tau­tos iš­li­ki­mui, ne­ga­li­ma baus­ti kaip už ge­no­ci­dą, ta­čiau teis­mai tu­ri įver­tin­ti, ar tai ne­bu­vo ki­ti nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui.

Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas per­nai spa­lį vie­no tei­sė­jo bal­so pers­va­ra pa­skel­bė, kad Lie­tu­va su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų nai­ki­ni­mą ne­pag­rįs­tai pri­ly­gi­no ge­no­ci­dui.

Su so­vie­tų oku­pa­ci­ja Lie­tu­vo­je po­ka­rio me­tais ko­vo­jo apie 50 tūkst. par­ti­za­nų, dar va­din­tų „miš­ko bro­liais“.