Artūras Norkevičius teisybės ieško teisme
Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to va­do­vo kon­kur­są lai­mė­jęs, bet jo di­rek­to­riu­mi ne­pas­kir­tas Ar­tū­ras Nor­ke­vi­čius krei­pė­si į teis­mą.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) jis ketvirtadienį įteikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti jo Kalėjimų departamento direktoriumi ir sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas.

Be to, prašoma iš atsakovų – teisingumo ministrės ir Teisingumo ministerijos – priteisti negautą darbo užmokestį bei 2 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią patyrė sumenkinus jo profesinę, dalykinę ir asmeninę reputaciją.

„Manau, kad teisingumo ministrės sprendimas neskirti į atrankos metu laimėtas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas“, – ketvirtadienį BNS sakė A.Norkevičius.

Anot jo, jam iki šiol nesuteikta galimybė susipažinti su ta reikšminga informacija, kuri esą lėmė ministrės sprendimą neskirti jo į pareigas.

A.Norkevičius įsitikinęs, kad „teisingumo ministrė, jo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą, tačiau atsisakydama skaidriai įvardyti tokio sprendimo priežastis, sudarė visas prielaidas suabejoti jo kompetencija, profesine reputacija, taip pat – atrankos į valstybės tarnybą skaidrumu“.

Nuolatinio vadovo šis departamentas neturi nuo kovo, kai nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, kitų pažeidimų iš pareigų pasitraukė tuometinė jo vadovė Živilė Mikėnaitė.

Pavasarį Teisingumo ministerijos surengtą atranką laimėjo anksčiau Kalėjimų departamentui vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras A.Norkevičius, bet M.Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.

Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad ministrė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją.

„Atlikti ir dar tebeatliekami patikrinimai patvirtina tai, kad Kalėjimų departamentas, kuriam pavesta kontroliuoti, prižiūrėti ir vadovauti pavaldžioms įstaigoms, deja, nesugeba visa apimtimi užtikrinti jam patikėtos misijos. Manau, kad privalome atsakingai įvertinti ne tik atrankoje pademonstruotus būsimo vadovo kvalifikacinius gebėjimus, bet ir jo nuveiktų darbų rezultatus“, – pranešime spaudai sakė M.Vainiutė.

Premjeras S.Skvernelis taip pat yra sakęs, kad sovietmečiu dvelkiančiai kalėjimų sistemai reikalingas su ja nesusijęs vadovas.

Rugpjūčio 30 dieną Teisingumo ministerija pranešė paskelbusi naują atranką Kalėjimų departamento direktoriaus pareigoms eiti. Anot jos, dabar sudarytos sąlygos atrankoje dalyvauti daugiau pretendentų – į šį postą dabar galės pretenduoti ne tik asmenys, turintys patirties uždarose statutinėse institucijose, bet ir dirbantys valstybės tarnyboje.

Susidomėjimas padėtimi kalėjimų sistemoje kilo, kai Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje: nepotizmą, neskaidrius viešuosius pirkimus.

Dabar laikinai Kalėjimų departamentui vadovauja Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorius Viktoras Davidenko.