Arkiv. G. Grušas: yra vilties sulaukti popiežiaus Lietuvoje
Lie­tu­va tu­ri vil­ties su­lauk­ti po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus vi­zi­to, sa­ko pra­ei­tą sa­vai­tę su Šven­tuo­ju Tė­vu Va­ti­ka­ne su­si­ti­kęs Lie­tu­vos vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­kas Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas me­tro­po­li­tas Gin­ta­ras Gru­šas.

In­ter­viu BNS dva­si­nin­kas tei­gė, kad Lie­tu­vos vys­ku­pai su­si­ti­ki­me su po­pie­žiu­mi daug dė­me­sio sky­rė šei­mos klau­si­mams ir iš­sa­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl si­tua­ci­jos Ukrai­no­je.

– Kuo svar­bus Lie­tu­vos dva­si­nin­kams ir ti­kin­tie­siems yra pra­ėju­sios sa­vai­tės vi­zi­tas pas po­pie­žių? Ko­kius klau­si­mus jo me­tu ap­ta­rė­te?

– Vys­ku­pai iš vi­so pa­sau­lio maž­daug kas pen­ke­rius me­tus vyks­ta ne tik su­si­tik­ti su Šven­tu Tė­vu, bet taip pat ap­lan­ky­ti apaš­ta­lų Pe­tro ir Pa­uliaus ka­pus, ten pa­si­mels­ti ir su­si­tik­ti su įvai­rio­mis di­kas­te­ri­jo­mis, ku­rių ana­lo­gi­ja bū­tų mi­nis­te­ri­jos, ir tais žmo­nė­mis, ku­rie Va­ti­ka­ne tvar­ko vi­sus mū­sų rei­ka­lus. Bet, ži­no­ma, vi­zi­to vir­šū­nė – tai mū­sų su­si­ti­ki­mas su Šven­tu Tė­vu.

Pir­ma, tai su­stip­ri­na ry­šį, pri­me­na, kad esa­me da­lis vi­suo­ti­nės Baž­ny­čios ir kad mums, Lie­tu­vos vys­ku­pams, yra duo­ta mi­si­ja rū­pin­tis ti­kin­čiai­siais šio­je vie­to­je – mū­sų vys­ku­pi­jo­se, bet mes tą da­ro­me vie­ny­bė­je su po­pie­žiu­mi.

Vie­na iš po­pie­žiaus mi­si­jų yra su­stip­rin­ti sa­vo bro­lius ti­kė­ji­me. Ir tas dia­lo­gas, ku­ris šį kar­tą vy­ko pa­gal nau­ją for­ma­tą, bu­vo ga­na iš­skir­ti­nis: mes pra­lei­do­me be­veik pu­san­tros va­lan­dos kar­tu, su­sė­dę ra­tu la­bai bro­liš­ka­me dia­lo­ge apie tuos da­ly­kus, ku­rie rū­pi mums kaip ga­ny­to­jams Lie­tu­vo­je ir apie si­tua­ci­ją pa­sau­ly­je šian­dien. Tu­rė­jo­me pro­gos už­duo­ti klau­si­mus Šven­tam Tė­vui ir iš­klau­sy­ti, ko­kie yra jo rū­pes­čiai, o jis iš­klau­sė mū­sų.

– Ko­kie tie rū­pes­čiai?

– Daug kas at­sis­pin­dė­jo ofi­cia­liuo­se krei­pi­muo­se, bet mū­sų dia­lo­gas vy­ko lais­va for­ma. Pra­dė­jo­me nuo klau­si­mo apie šei­mą – mes ką tik pa­bai­gė­me Šei­mos me­tus, Va­ti­ka­ne pa­baig­tas šei­mos klau­si­mais pir­ma­sis si­no­das, ruo­šia­mės an­tram. Bu­vo la­bai įdo­mu iš­girs­ti Šven­to Tė­vo įžval­gas, kaip jis ma­to tą pro­ce­są.

Bu­vo kal­ba­ma apie da­bar­ti­nius iš­šū­kius Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je – tiek šei­mos, jau­ni­mo sie­lo­va­do­je, tiek apie pa­šau­ki­mą. Šiek tiek pa­kal­bė­jo­me apie rū­pes­tį varg­šais. Kal­bė­jo­me trum­pai apie emig­ran­tus, taip pat apie pa­sau­lio sau­gu­mo pa­dė­tį įvai­riuo­se kraš­tuo­se. Mums ar­ti­miau­sia yra Ukrai­na, bet kal­bė­jo­me ir apie Ira­ką, ir Si­ri­ją, ir ki­tas vie­tas, kur ne­ra­mu.

– Ko­kie šių ne­ra­mu­mų as­pek­tai Va­ti­ka­ne ir Lie­tu­vo­je ak­tua­lūs bū­tent iš re­li­gi­nės, baž­ny­ti­nės pu­sės?

– La­bai daug kur pa­sau­ly­je krikš­čio­nys yra žu­do­mi dėl to, kad jie yra krikš­čio­nys. Gal ne vi­sa­da mes spau­do­je tą ma­to­me pa­kan­ka­mai aiš­kiai, bet tai vyks­ta Ira­ke, Si­ri­jo­je, In­do­ne­zio­je ir ki­tur. Po­pie­žius yra kal­bė­jęs apie kan­ki­nys­tės eku­me­niz­mą – ne­žiū­rint ko­kiai Baž­ny­čiai ar re­li­gi­nei bend­ruo­me­nei krikš­čio­nys pri­klau­so, juos vie­ni­ja tas per­se­kio­ji­mas, ku­ris vyks­ta pa­sau­ly­je.

Dėl Ukrai­nos klau­si­mo, mes ir­gi iš­reiš­kė­me Šven­tam Tė­vui su­si­rū­pi­ni­mą ta si­tua­ci­ja. Vė­liau jis sa­vo tre­čia­die­nio au­dien­ci­jo­je pa­brė­žė, kad tiek vie­no­je, tiek ki­to­je pu­sė­je tar­pu­sa­vy­je ko­vo­ja krikš­čio­nys, ką jis pa­va­di­no skan­da­lu. Ma­nau, kad daug dau­giau apie tai bus kal­ba­ma, kai į Ro­mą sa­vo ad li­mi­na vi­zi­to ne­tru­kus at­vyks Ukrai­nos vys­ku­pai. Jie su Šven­tu Tė­vu il­gai apie tai kal­bės.

– Su­si­ti­ki­mo me­tu taip pat kal­bė­ta apie šei­mą ir jai iš­ky­lan­čias grės­mes. Ar tos grės­mės, ku­rias ma­to po­pie­žius, yra su­si­ju­sios su bend­ro­mis eu­ro­pie­tiš­ko­mis ten­den­ci­jo­mis ir ver­ty­bė­mis, ar Lie­tu­vos si­tua­ci­ja kaž­kuo iš­skir­ti­nė?

– Apie tai ti­krai bu­vo kal­bė­ta bend­ra­me kon­teks­te, bet tas bend­ras kon­teks­tas la­bai ak­tua­lus mums ir šian­dien Lie­tu­vo­je. Jei­gu Baž­ny­čia tu­rė­jo vie­no­kius iš­šū­kius prieš 25–30 me­tų Lie­tu­vo­je dėl per­se­kio­ji­mo ar­ba dėl at­sta­ty­mo baž­ny­ti­nių struk­tū­rų, da­bar mes tu­ri­me bend­ras prob­le­mas, ku­rios pa­ti­ria­mos vi­so­je Eu­ro­po­je ir dar pla­čiau. Šven­ta­sis Tė­vas per sa­vo apaš­ta­li­nę ke­lio­nę į Fi­li­pi­nus kal­bė­jo apie ideo­lo­gi­nę ko­lo­ni­za­ci­ją, kai po­li­ti­nės jė­gos la­bai daž­nai nau­do­ja sver­tus įdieg­ti sa­vo ideo­lo­gi­nes ver­ty­bes gy­vy­bės klau­si­mais, šei­mos klau­si­mais, taip pat – re­lia­ti­vyz­mą, se­ku­lia­riz­mą, daž­nai ir he­do­niz­mą. Yra tie iš­šū­kiai, su ku­riais Baž­ny­čia su­si­du­ria šian­dien Eu­ro­po­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je – jie mums kaip ga­ny­to­jams ir­gi yra iš­šū­kis.

– Kal­bant apie gy­vy­bės klau­si­mus, Lie­tu­vos kon­teks­te tai bū­tų abor­tai ir dirb­ti­nis ap­vai­si­ni­mas?

– Be abe­jo. Taip pat dar pri­dė­čiau ir sa­vi­žu­dy­bes, dėl ku­rių mes esa­me, de­ja, pa­si­žy­mė­ję sta­tis­ti­ko­je.

Popiežius Pranciškus. / AFP/Scanpix nuotrauka

– Nors su po­pie­žiu­mi ap­ta­rė­te grės­mes tra­di­ci­joms, jis vis dėl­to daž­nai yra va­di­na­mas re­for­ma­to­riu­mi, pa­vyz­džiui, dėl sa­vo pa­si­sa­ky­mų apie ho­mo­sek­sua­lus ar pa­kar­to­ti­nes ka­ta­li­kų san­tuo­kas. Ar jo idė­jos at­ro­do nau­jos ir re­for­ma­to­riš­kos tarp Lie­tu­vos dva­si­nin­kų?

– Tai, ką aš gir­dė­jau iš tų, ku­rie tie­sio­giai da­ly­va­vo si­no­de apie šei­mą, po­pie­žius ir mums tie­sio­giai pa­tvir­ti­no – kad nei jis, nei si­no­das ne­si­ruo­šia kreip­ti pa­ties Baž­ny­čios mo­ky­mo. Kai pri­sta­to­ma spau­do­je, la­bai aiš­kiai ma­to­si, kad pa­gau­na­mi tie da­ly­kai, ku­rie yra la­biau pi­kan­tiš­ki. Šven­ta­sis Tė­vas la­bai at­sar­giai ieš­ko, kaip teik­ti ši­to­se si­tua­ci­jo­se at­vi­res­nę pa­sto­ra­ci­nę pa­gal­bą tiems žmo­nėms – čia įei­na tiek sky­ry­bų klau­si­mai, tiek ho­mo­sek­sua­lų klau­si­mai – bet ne­kei­čiant pa­grin­di­nio Baž­ny­čios mo­ky­mo, ir tą jis pa­brė­žė, kai mes su juo kal­bė­jo­me.

Ir iš Lie­tu­vos pers­pek­ty­vos mums ir­gi yra di­de­lis rū­pes­tis, kad ga­lė­tu­mė­me kuo dau­giau pa­dė­ti žmo­nėms da­ly­vau­ti pil­nes­nia­me Baž­ny­čios gy­ve­ni­me. Di­džiau­sias rū­pes­tis yra sky­ry­bų klau­si­mas, at­siž­vel­giant į tai, kiek yra iš­sis­ky­ru­sių ir Šven­tas Tė­vas pa­brė­žė, kad tie žmo­nės nė­ra eks­ko­mu­ni­kuo­ti, jie yra kvie­čia­mi da­ly­vau­ti mal­do­se, Baž­ny­čios gy­ve­ni­me, ruo­šti sa­vo vai­kus. La­bai daž­nai tai­syk­lė, kad jie ne­ga­li pri­im­ti ko­mu­ni­jos ar ei­ti iš­pa­žin­ties, blo­kuo­ja žmo­nes nuo to da­ly­va­vi­mo ir klau­si­mas yra – ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti, kaip Baž­ny­čia ga­li juos pa­siek­ti, pa­dė­ti jiems pil­niau da­ly­vau­ti Baž­ny­čios gy­ve­ni­me, pil­niau pa­jus­ti tiek Baž­ny­čios, tiek Die­vo ar­tu­mą.

– Lie­tu­vo­je no­rin­čių tap­ti ku­ni­gais nė­ra ypač daug. Ar pa­na­ši si­tua­ci­ja yra ir ki­to­se ša­ly­se? Ar iš­gir­do­te, kaip bū­tų ga­li­ma spręs­ti šią prob­le­mą?

– Pir­ma pa­gal­ba – pri­mi­ni­mas, ku­rį ga­vo­me: ne­pa­mirš­ti mels­tis už pa­šau­ki­mus. Mū­sų si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je per pa­sta­ruo­sius 25 ne­prik­lau­so­my­bės me­tus iš tie­sų ban­ga­vo. Bu­vo daug žmo­nių, ku­rie ne­ga­lė­jo sto­ti į se­mi­na­ri­ją, to­dėl pra­džio­je bu­vo la­bai di­de­lis skai­čius ir per pa­sta­ruo­sius 10–15 me­tų jis smar­kiai yra su­ma­žė­jęs bet esa­me ge­res­nė­je pa­dė­ty­je nei ki­tos vie­tos Eu­ro­po­je. Bet jei žiū­rint į vi­suo­ti­nę Baž­ny­čią, pa­šau­ki­mų skai­čius au­ga ki­tuo­se kon­ti­nen­tuo­se: Azi­jo­je, Af­ri­ko­je, Pie­tų Ame­ri­ko­je.

Ma­to­si ten­den­ci­jos, kad ten, kur yra su­nku­mai, per­se­kio­ji­mai, yra di­des­nis at­si­lie­pi­mas, bet ką mi­nė­jau ir Šven­tam Tė­vui, tu­ri­me po­zi­ty­vų ženk­lą – la­bai smar­kiai sto­ji­mas į se­mi­na­ri­ją iš­au­go per­nai. Jei­gu pro­ce­sas tę­sis, per 2–3 me­tus ma­ty­sis, kad kryp­tis pa­si­kei­tė.

– Kas, jū­sų nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je ga­lė­jo pa­ska­tin­ti po­ky­čius?

– Dėl per­nai me­tų dar anks­ti kaž­ką spė­ti, ta­čiau įvai­rios prog­ra­mos, ku­rios ban­do pa­siek­ti jau­ni­mą, stu­di­juo­jan­čius – de­da­me pa­stan­gas, kad žmo­nės bur­tų­si ir gi­lin­tų sa­vo ti­kė­ji­mą. Ta­da jie su­ge­ba ge­riau iš­girs­ti Vieš­pa­ties kvie­ti­mą ir sa­vo gy­ve­ni­mo pa­šau­ki­mą – ar į ku­ni­giš­ką, vie­nuo­liš­ką, ar į šei­mos gy­ve­ni­mą.

– Vi­zi­to me­tu kvie­tė­te po­pie­žių at­vyk­ti. Kiek rea­lu jo su­lauk­ti?

– Tai pri­klau­sys nuo Šven­to Tė­vo svei­ka­tos, jo ga­li­my­bių. Kai bu­vo iš­rink­tas, jis vie­šai bu­vo pa­si­sa­kęs, kad ne­si­ruo­šia tiek daug ke­liau­ti kaip jo pirm­ta­kai, bet rea­liai mes ma­to­me da­bar vis daž­nė­jan­čias ke­lio­nes: ką tik bu­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ins­ti­tu­ci­jo­se, ruo­šia­si į Pa­sau­lio šei­mų su­va­žia­vi­mą Fi­la­del­fi­jo­je, ruo­šia­si kal­bė­ti Ame­ri­kos kong­re­se - bus pir­ma­sis po­pie­žius, ku­ris ten kal­bės. To­dėl vil­tis yra.

– Pir­ma­sis ir kol kas vie­nin­te­lis po­pie­žiaus vi­zi­tas Lie­tu­vo­je bu­vo ne­prik­lau­so­my­bės pra­džio­je, pa­si­bai­gus so­vie­ti­niam Baž­ny­čios per­se­kio­ji­mui. Kiek po­pie­žiaus vi­zi­tai yra su­si­ję su spe­ci­fi­ne re­gio­no, vals­ty­bės si­tua­ci­ja? Ir jei­gu jie su­si­ję, ar mū­sų si­tua­ci­ja da­bar ga­lė­tų bū­ti ak­tua­li iš šios pers­pek­ty­vos?

– Mes iš vie­nos pu­sės esa­me ES pe­ri­fe­ri­jo­je, kraš­te, mes esa­me ta­me san­ty­ky­je tarp Ry­tų ir Va­ka­rų ir iš tos pu­sės esa­me uni­ka­lio­je po­zi­ci­jo­je da­bar­ti­nia­me po­li­ti­nia­me veiks­me, bet Šven­tas Tė­vas žiū­ri iš baž­ny­ti­nės pu­sės. Yra įvai­rios prie­žas­tys, dėl ku­rių vi­zi­tas į Lie­tu­vą bū­tų rea­lus, bet mums be­lie­ka tik kan­triai lauk­ti at­sa­ky­mo.