Ar vaikystė turėtų derėti su kančia?
Vi­si mes at­ėję iš sa­vo vai­kys­tės, ir vi­sa to lai­ko­tar­pio pa­tir­tis yra la­bai svar­bi. Nors ne vi­sa­da no­ri­si ti­kė­ti, bet dau­ge­lis su­au­gu­sių­jų spren­di­mų ir pa­si­rin­ki­mų yra nu­lem­ti to, kaip su jais elg­ta­si vai­kys­tė­je, ko­kia ji – lai­min­ga ar ne­lai­min­ga – bu­vo.

Ne­tin­ka­mas el­ge­sys su vai­kais yra vie­na pa­grin­di­nių svei­ka­tos ne­to­ly­gu­mų ir so­cia­li­nės ne­tei­sy­bės, ku­rią daž­niau­siai pa­ti­ria gy­ve­nan­tys skur­džio­je ir ne­pa­lan­kio­je ap­lin­ko­je, pa­sek­mių: čia di­džiau­sias vai­kų mir­tin­gu­mas dėl ne­prie­žiū­ros, čia dau­giau­sia ser­gan­čių psi­chi­kos su­tri­ki­mais, dep­re­si­ja, ban­dan­čių žu­dy­tis. Ne­igia­ma vai­kys­tės pa­tir­tis – tie­sus ke­lias į psi­chi­kos su­tri­ki­mą, pri­klau­so­my­bės ir ne­in­fek­ci­nes li­gas. To­kio­je ap­lin­ko­je smur­ta­vi­mas tė­vų per­duo­da­mas iš kar­tos į kar­tą vai­kams, smur­to au­kos ir pa­čios ken­čia, ir pla­ti­na smur­tą. Vi­so to eko­no­mi­nė ir so­cia­li­nė kai­na yra la­bai di­de­lė, pa­ti­ria­mi di­džiu­liai eko­no­mi­niai nuo­sto­liai ne tik dėl vi­suo­me­nės pro­duk­ty­vu­mo su­ma­žė­ji­mo, bet ir dėl di­dė­jan­čių svei­ka­tos bei so­cia­li­nės ap­sau­gos iš­lai­dų. To­dėl PSO ra­gi­na vi­sas ša­lis su­si­tel­kus im­tis ne­tin­ka­mo el­ge­sio su vai­kais pre­ven­ci­jos prie­mo­nių..

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) Eu­ro­pos re­gio­no biu­ras ir Lie­tu­vos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (SAM) su­ren­gė dis­ku­si­ją „Ne­tin­ka­mo el­ge­sio su vai­kais pre­ven­ci­jos po­li­ti­kos dia­lo­gas“. Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vo svei­ka­tos mi­nis­trė Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė, PSO Eu­ro­pos re­gio­no biu­ro Smur­to ir su­ža­lo­ji­mų pre­ven­ci­jos prog­ra­mos va­do­vas dr. Di­nesh Set­hi, PSO at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vė Ing­ri­da Zur­ly­tė, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) vi­ce­mi­nis­tras Al­gir­das Še­šel­gis, vai­ko tei­sų ap­sau­gos kon­tro­lie­rė Edi­ta Žio­bie­nė, aka­de­mi­nės ir me­di­kų bend­ruo­me­nės, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai. Kaip įvar­di­jo Vals­ty­bi­nio psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro di­rek­to­rė Ona Da­vi­do­nie­nė, su­si­rin­ko žmo­nės, ne­for­ma­liai be­si­rū­pi­nan­tys, kad su­ma­žė­tų ne­tin­ka­mo el­ge­sio su vai­kais mū­sų vi­suo­me­nė­je ir kad at­ei­ty mū­sų vi­suo­me­nė bū­tų svei­kes­nė.

Mir­tys – tik led­kal­nio viršūnė

Ne­tin­ka­mas el­ge­sys su vai­kais ga­li tu­rė­ti su­nkių pa­sek­mių, įskai­tant prieš­lai­ki­nę mir­tį. Šias prob­le­mas pri­sta­tė pa­si­ta­ri­mo SAM sve­čias PSO Eu­ro­pos re­gio­no Smur­to ir su­ža­lo­ji­mų pre­ven­ci­jos prog­ra­mos va­do­vas dr. D. Set­hi: „Eu­ro­po­je kas­met re­gis­truo­ja­ma ma­žiau­siai 850 vai­kų iki 15 me­tų mir­čių, ta­čiau tai - tik led­kal­nio vir­šū­nė, net 90 proc. smur­to prieš vai­kus at­ve­jų ne­atsk­lei­džia­mi ir ne­pa­ten­ka į vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bų aki­ra­tį. “

Diskusijos „Netinkamo elgesio su vaikais prevencijos politikos dialogas“ dalyviai.

Diskusijos „Netinkamo elgesio su vaikais prevencijos politikos dialogas“ dalyviai.

Apie Lie­tu­vos vaikus

Psi­cho­lo­gas dr. Ro­ber­tas Po­vi­lai­tis pri­sta­tė Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų at­lik­tą ty­ri­mą, ku­rio tiks­las - nu­sta­ty­ti ne­igia­mos vai­kys­tės pa­tir­ties pa­sek­mes. Apk­lau­sus 1500 stu­den­tų pa­sit­vir­ti­no, jog ofi­cia­liai re­gis­truo­tų smur­to prieš vai­kus at­ve­jų skai­čius la­bai ski­ria­si (per 30 proc.) nuo rea­ly­bės, o pa­sek­mės yra ver­čian­čios rim­tai su­si­mąs­ty­ti. Ti­riant bu­vo klau­sia­ma apie vai­kys­tė­je pa­tir­tą fi­zi­nį, psi­cho­lo­gi­nį sek­sua­li­nį smur­tą bei šei­mos dis­funk­ci­ją (jei­gu kas nors iš šei­mos na­rių tu­rė­jo pri­klau­so­my­bių, psi­chi­kos su­tri­ki­mų, ban­dė žu­dy­tis, ka­lė­jo, vai­kas ga­lė­jo ste­bė­ti smur­tą prieš mo­ti­ną, tė­vai bu­vo iš­sis­ky­rę, na­mie bu­vo pa­tė­vis ar pa­mo­tė ir t. t.). Iš­ryš­kė­jo skir­tin­go tų pa­tir­čių pa­pli­ti­mo prob­le­ma tarp vy­rų ir mo­te­rų, tar­ki­me, psi­cho­lo­gi­nį smur­tą pa­ty­rė 6,6 proc. vy­rų ir 7,8 proc. mo­te­rų, fi­zi­nį – 9,4 proc. vy­rų ir 7,2 proc. mo­te­rų, sek­sua­li­nį – 3,5 proc. vy­rų ir 6 proc. mo­te­rų. Tik 30 proc. apk­laus­tų­jų ne­bu­vo pa­ty­rę jo­kio smur­to, ta­čiau 8 proc. vy­rų ir be­veik 14 proc. mo­te­rų vai­kys­tė­je tu­rė­jo net po 4 ne­igia­mas pa­tir­tis. Ko­kios jų pa­sek­mės? Di­des­nė nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo, anks­ty­vo ly­ti­nio gy­ve­ni­mo ir net 13,4 kar­to - sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka.

Dr. R. Po­vi­lai­tis pa­tei­kė pa­grin­di­nio šio ty­ri­mo kū­rė­jo, JAV moks­li­nin­ko dr. Vin­cen­to Fe­lit­ti iš­va­dą: „Nei­gia­ma vai­kys­tės pa­tir­tis yra pa­grin­di­nis veiks­nys, le­mian­tis vi­suo­me­nės svei­ka­tą ir so­cia­li­nę ge­ro­vę.“

Pa­gal vai­ko ge­ro­vės in­dek­są iš 29 ES ša­lių Lie­tu­va uži­ma 27 vie­tą.

Pa­gal Eu­ro­ba­ro­me­tro at­lik­tą ty­ri­mą, kiek lai­ko per sa­vai­tę tė­vai ski­ria sa­vo vai­kams, Lie­tu­va yra pa­ti pa­sku­ti­nė tarp Eu­ro­pos ša­lių.

Smur­tas liu­di­ja silpnumą

„No­rint už­kirs­ti ke­lią smur­tui prieš vai­kus ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je rei­kia rim­tų prie­mo­nių ir su­telk­tų pa­stan­gų, - sa­kė SADM vi­ce­mi­nis­tras A. Še­šel­gis. – Blo­gai, kad tam ti­kros smur­to for­mos yra to­le­ruo­ja­mos, apie jį su­ži­no­me tik iš pa­sek­mių. De­mog­ra­fi­nė pa­dė­tis blo­gė­ja. Prieš ke­le­tą me­tų tu­rė­jo­me per 600 tūkst. vai­kų, da­bar jau 100 tūkst. ma­žiau. Di­džio­sios da­lies vai­kų iki 14 me­tų mir­tys – ne­na­tū­ra­lios. Smur­tas tu­ri įta­kos aka­de­mi­niams pa­sie­ki­mams, vis dau­giau jau­ni­mo ne­no­ri nei mo­ky­tis, nei dirb­ti. Tai la­bai di­de­li eko­no­mi­niai nuo­sto­liai. Tu­ri­me im­tis sku­bių prie­mo­nių. Šve­dai sa­ko: „Smur­tas bran­giai kai­nuo­ja, o pre­ven­ci­ja – su­mo­ka.“ Mes, su­au­gu­sie­ji, pri­va­lo­me su­pras­ti, kad smur­tas ar­ba fi­zi­nės baus­mės - tai tik mū­sų ne­su­ge­bė­ji­mas vai­ką pa­vers­ti są­jun­gi­nin­ku ir ras­ti bend­rą po­zi­ci­ją de­ry­bo­mis bei per tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mą. Gau­na­me tūks­tan­čius vai­kų skam­bu­čių dėl sek­sua­li­nio smur­to, at­ei­nan­čių me­tų vi­du­ry­je tu­rė­tų at­si­ras­ti cen­trai sek­sua­li­nę prie­var­tą pa­ty­ru­siems vai­kams apk­laus­ti, ten dirbs spe­cia­lis­tai. Ins­ti­tu­ci­jų ta­ry­tum yra (Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba, Vai­ko ge­ro­vės ta­ry­ba, įvai­rūs pa­gal­bos cen­trai), ta­čiau veik­los dar yra. Ir la­bai daug.“

Ko­kia pre­ven­ci­ja yra veiks­min­ga?

Pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jo 14 die­ną Ko­pen­ha­go­je po­sė­džia­vęs PSO Eu­ro­pos re­gio­no ko­mi­te­tas pri­ėmė la­bai svar­bų do­ku­men­tą – Eu­ro­pos ne­tin­ka­mo el­ge­sio su vai­kais pre­ven­ci­jos stra­te­gi­jos veiks­mų pla­ną, ku­ris yra vie­na stra­te­gi­jos „Svei­ka­ta 2020“ ir „In­ves­ti­ci­ja į vai­kus: Eu­ro­pos vai­kų ir pa­aug­lių svei­ka­tos stra­te­gi­ja 2015 – 2020 m.“ da­lis. Šio pla­no pa­grin­di­nis tiks­las – nu­ma­ty­ti kon­kre­čias prie­mo­nes, kad ma­žė­tų bet ko­kios for­mos ne­tin­ka­mo el­ge­sio su vai­kais.

Dr. D. Set­hi nuo­mo­ne, no­rint įgy­ven­din­ti šios stra­te­gi­jos tiks­lą – iki 2020 me­tų 20 proc. su­ma­žin­ti ne­tin­ka­mo el­ge­sio su vai­kais ir žmog­žu­dys­čių rei­kia jau da­bar su­telk­ti svei­ka­tos, so­cia­li­nės ap­sau­gos, švie­ti­mo, tei­sė­sau­gos, vai­kų tei­sių ap­sau­gos ir bend­ruo­me­nių bei NVO pa­jė­gas ren­giant sa­vo ša­lies pre­ven­ci­jos veiks­mų pla­ną. SAM šia­me dar­be tu­rė­tų im­tis ly­de­rės vaid­mens. Tarp kon­kre­čių už­duo­čių – pa­ge­rin­ti ša­ly­je si­tua­ci­jos ste­bė­se­ną, per­žiū­rė­ti esa­mas pre­ven­ci­jos prie­mo­nes ir įgy­ven­din­ti dau­giau pre­ven­ci­jos prog­ra­mų, to­kių kaip po­zi­ty­vios tė­vys­tės mo­ky­mas, slau­gy­to­jų ir šei­mų bend­ra­dar­bia­vi­mas, dau­gia­kom­po­nen­tės iki­mo­kyk­li­nės prog­ra­mos, fi­zi­nių baus­mių užd­rau­di­mas, mo­ky­mas at­pa­žin­ti sek­sua­li­nį smur­tą, skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mas ir pan. Tarp efek­ty­vios pre­ven­ci­jos prie­mo­nių tu­rė­tų bū­ti ir po­zi­ty­vios tė­vys­tės įgū­džių for­ma­vi­mas, slau­gy­to­jos ir šei­mos bend­ra­dar­bia­vi­mas, svei­ka­tos, so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, pe­da­go­gų mo­ky­mai, kaip at­pa­žin­ti ne­tin­ka­mo el­ge­sio su vai­kais po­žy­mius ir kaip į tai rea­guo­ti, vi­suo­me­nės po­žiū­rio į bet ko­kius smur­to pa­si­reiš­ki­mus kei­ti­mas. „Šių me­tų rug­sė­jį Lie­tu­vo­je vyks PSO Eu­ro­pos re­gio­no ko­mi­te­to po­sė­dis. Ja­me vie­na iš svars­to­mų te­mų ga­lė­tų bū­ti bend­ra­dar­bia­vi­mas tarp įvai­rių sek­to­rių sie­kiant de­rin­ti ne­tin­ka­mo el­ge­sio su vai­kais pre­ven­ci­jos veiks­mus. O po tre­jų me­tų, 2018-ai­siais, tu­rė­si­me ap­tar­ti vals­ty­bių at­as­kai­tas, ką pa­vy­ko nu­veik­ti šio­je sri­ty­je. No­ri­si ti­kė­ti, kad Lie­tu­vą ga­lė­si­me mi­nė­ti tarp sėk­min­gų pa­vyz­džių“, – nuo­šir­džiai lin­kė­jo dr. D. Set­hi.

Vi­suo­me­nės bran­dos ženk­lai

Lie­tu­vo­je yra pri­im­ta na­cio­na­li­nė smur­to prieš vai­kus pre­ven­ci­jos ir pa­gal­bos vai­kams prog­ra­ma 2011–2015 me­tams“, už jos vyk­dy­mą at­sa­kin­ga SADM, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas ir sa­vi­val­dy­bės, svar­bu į ją įtrauk­ti ir SAM, sa­vi­val­dy­bių vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rus, aps­vars­ty­ti ga­li­my­bę tai­ky­ti PSO koor­di­nuo­ja­mo HBSC (Moks­lei­vių svei­ka­tos ir gy­ven­se­nos) ty­ri­mo mo­du­lį, ku­ris leis­tų įver­tin­ti smur­to pa­pli­ti­mą vi­suo­me­nė­je ir ste­bė­ti, kaip kei­čia­si si­tua­ci­ja.

Rimantė Šalaševičiūtė.

Mi­nis­trė R. Ša­la­še­vi­čiū­tė pa­brė­žė, jog svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma yra pa­si­ren­gu­si užim­ti ly­de­rės po­zi­ci­jas, nes vai­kų ir psi­chi­kos svei­ka­ta nuo­lat yra dė­me­sio cen­tre. „Tai, kad už­re­gis­truo­ta dau­giau smur­to prieš ne­pil­na­me­čius at­ve­jų, yra mū­sų vi­suo­me­nės bran­dos ženk­las, va­di­na­si, at­si­bun­da­me iš abe­jin­gu­mo vi­suo­me­nės at­ei­čiai, – tei­gė mi­nis­trė, tu­rin­ti di­de­lę dar­bo vai­ko tei­sių ap­sau­gos sri­ty­je pa­tir­tį. – Ši Vy­riau­sy­bė ti­krai daug dė­me­sio ski­ria svei­ka­tos prie­žiū­rai ge­rin­ti: pri­im­ta daug tei­sės ak­tų dėl psi­chi­kos svei­ka­tos, 2014 me­tų lie­pos mė­ne­sį pa­tvir­tin­tos vai­kų ir pa­aug­lių psi­chi­kos svei­ka­tos gai­rės, as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos jau nuo 2013 me­tų įpa­rei­go­tos teik­ti in­for­ma­ci­ją apie gal­būt pa­žeis­tas vai­ko tei­ses, nėš­čio­sios mo­te­rys kon­sul­tuo­ja­mos, mo­ko­mos po­zi­ty­vios mo­ti­nys­tės pra­dme­nų. Skir­ta 6,8 mln eu­rų vai­kų psi­chi­kos svei­ka­tos ge­ri­ni­mo prie­mo­nėms, tarp ku­rių – sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos prog­ra­mos in­teg­ra­vi­mas į spe­cia­lis­tų ren­gi­mo prog­ra­mas, vai­kų psi­chi­kos su­tri­ki­mų gy­dy­mo bend­rų­jų stan­dar­tų par­en­gi­mas ir tai­ky­mas. Su ES par­ama įsteig­ti 5 re­gio­ni­niai di­fe­ren­ci­juo­tos pa­gal­bos vai­kui ir šei­mai cen­trai, ku­rie tu­rė­tų už­ti­krin­ti daug ge­res­nį pa­slau­gų prie­ina­mu­mą. Ma­lo­nu, jog Vals­ty­bės svei­ka­tos ko­mi­si­jo­je prie Vy­riau­sy­bės, ku­riai ten­ka va­do­vau­ti ir ku­rios na­riai - vi­sų mi­nis­te­ri­jų vi­ce­mi­nis­trai, kas­kart su­lau­kia­me vis dau­giau su­pra­ti­mo, kad kiek­vie­na mi­nis­te­ri­ja ga­li pri­si­dė­ti prie sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos ir prie svei­kes­nės vi­suo­me­nės ug­dy­mo.“ R. Ša­la­še­vi­čiū­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad rū­pi­ni­ma­sis svei­ka­tos, ypač vai­kų, prie­žiū­ros rei­ka­lais tu­ri tap­ti vie­nu pa­grin­di­nių vi­sų po­li­ti­kų tiks­lų.

Už­sa­ky­mo Nr. VJ-560