Ar trukdymas eksploatuoti Astravo AE yra kliūtis jos statybai?
Pa­sta­ruo­ju me­tu dau­ge­lio Sei­mo na­rių re­to­ri­ka As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės (AE) at­žvil­giu ta­po itin ko­vin­ga, o kai ku­rie vi­suo­me­nės vei­kė­jai bu­vu­sių vy­riau­sy­bių ne­veik­lu­mą pri­ly­gi­no vals­ty­bės iš­da­vys­tei. Šiuos par­eiš­ki­mus dau­giau ar ma­žiau iš­pro­vo­ka­vo par­la­men­ti­nių par­ti­jų ini­ci­juo­tas Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos pri­ori­te­tų per­for­mu­la­vi­mas. 

Ban­dy­mai už­ti­krin­ti As­tra­vo AE sau­gą kei­čia­mi sie­kiu su­stab­dy­ti jos sta­ty­bas, o ra­gi­ni­mai įsi­leis­ti tarp­tau­ti­nius bran­duo­li­nės sau­gos eks­per­tus – gra­si­ni­mais blo­kuo­ti As­tra­vo AE pa­ga­min­tos elek­tros pa­te­ki­mą į Lie­tu­vą ir draus­ti nau­do­tis Kruo­nio HAE re­zer­vi­niais pa­jė­gu­mais.

Įdo­mu tai, kad As­tra­vo AE sta­ty­bas nu­ma­to­ma stab­dy­ti prie­mo­nė­mis, ku­rios ap­sun­kins jau pa­sta­ty­tos bran­duo­li­nės jė­gai­nės eksp­loa­ta­ci­ją, o ne bū­dais, ku­rie su­truk­dy­tų ją pa­sta­ty­ti. Ar to­kios prie­mo­nės pri­vers Mins­ką at­si­sa­ky­ti Mask­vos in­ves­ti­ci­jų ir As­tra­vo AE pro­jek­tą nu­trauk­ti? Ar yra ki­tų prie­mo­nių, ku­rių Lie­tu­va ga­lė­tų im­tis sie­kiant su­stab­dy­ti bran­duo­li­nės jė­gai­nės sta­ty­bas Vil­niaus kai­my­nys­tė­je?

Lie­tu­vos tiks­lai ir priemonės

Lie­tu­va il­gą lai­ką prieš­ino­si As­tra­vo AE sta­ty­boms ne­tie­sio­giai, reikš­da­ma su­si­rū­pi­ni­mą bran­duo­li­nės jė­gai­nės sau­ga ir ra­gin­da­ma Mins­ką kon­sul­tuo­tis su tarp­tau­ti­niais eks­per­tais. Bran­duo­li­nės sau­gos klau­si­mas kel­tas Eu­ro­pos Są­jun­go­je, Tarp­tau­ti­nė­je at­omi­nės ener­gi­jos agen­tū­ro­je ir ki­tuo­se dau­gia­ša­liuo­se for­ma­tuo­se. As­tra­vo AE sau­ga ak­cen­tuo­ta ir dvi­ša­liuo­se su­si­ti­ki­muo­se su Lie­tu­vos kai­my­nais ir par­tne­riais.

2016 m. pa­va­sa­rį Sei­mas pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, ku­rio­je iš­dės­ty­tas nau­jas sie­kis – su­stab­dy­ti As­tra­vo AE sta­ty­bas. Nors da­bar­ti­nės ka­den­ci­jos Sei­mo re­zo­liu­ci­ja dėl par­la­men­ti­nės dip­lo­ma­ti­jos stip­ri­ni­mo iš­dės­tė nuo­sai­kes­nę po­zi­ci­ją, 2017 m. va­sa­rį pa­si­ra­šy­tas par­la­men­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mas dėl As­tra­vo AE pa­kar­to­jo anks­tes­nio­jo Sei­mo pri­im­tos re­zo­liu­ci­jos teks­tą ir dar kar­tą par­agi­no stab­dy­ti bran­duo­li­nės jė­gai­nės sta­ty­bas Bal­ta­ru­si­jo­je.

Par­la­men­ti­nių par­ti­jų for­mu­luo­ja­mas tiks­las yra am­bi­cin­gas tuo, kad ban­do­ma pa­veik­ti už Lie­tu­vos sie­nų vyks­tan­tį pro­ce­są, ta­čiau ko­kiais bū­dais tai siū­lo­ma pa­da­ry­ti? Sei­mo re­zo­liu­ci­ja ir par­la­men­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mas ra­gi­na im­tis „vi­sų rei­ka­lin­gų dip­lo­ma­ti­nių, tei­si­nių ir tech­ni­nių prie­mo­nių“. Ki­taip ta­riant, kon­kre­čios prie­mo­nės nė­ra ži­no­mos. Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo pla­ne apie As­tra­vo AE sta­ty­bų stab­dy­mą iš vis ne­ra­šo­ma. Pla­ne nu­ro­do­mos prie­mo­nės ar­ba kar­to­ja lig šiol vyk­dy­tą už­sie­nio po­li­ti­ką, ar­ba nu­ma­to veiks­mus po to, kai As­tra­vo AE bus pa­sta­ty­ta. Pir­muo­ju at­ve­ju pla­nuo­ja­ma to­liau kel­ti As­tra­vo AE sau­gos klau­si­mus ir siek­ti tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­lai­ky­mo, o an­truo­ju – įreng­ti pers­pė­ji­mo apie bran­duo­li­nes ava­ri­jas sis­te­mą ir ne­įsi­leis­ti As­tra­vo AE pa­ga­min­tos elek­tros į Lie­tu­vos rin­ką.

Kaip ma­ty­ti, Lie­tu­vo­je for­mu­luo­ja­mi du skir­tin­gi pri­ori­te­tai dėl As­tra­vo AE. Par­la­men­ti­nės par­ti­jos sa­vo su­si­ta­ri­mu ra­gi­na stab­dy­ti As­tra­vo AE sta­ty­bas, o Vy­riau­sy­bė nu­ma­to tęs­ti anks­tes­nę už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tį. Ne­pai­sant iš­sis­ki­rian­čių pri­ori­te­tų, Lie­tu­vos vyk­do­mo­ji val­džia aukš­čiau­sio ly­gio su­si­ti­ki­muo­se to­liau ak­cen­tuo­ja bran­duo­li­nės sau­gos klau­si­mus.

Bal­ta­ru­si­jos mo­ty­vai sta­ty­ti As­tra­vo AE

Lie­tu­vos gra­si­ni­mai ne­įsi­leis­ti As­tra­vo AE pa­ga­min­tos elek­tros ener­gi­jos ga­li bū­ti efek­ty­vūs tik tuo at­ve­ju, jei Bal­ta­ru­si­ja pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą pa­tei­sin­tų elek­tros eks­por­tu į Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių rin­kas. Ta­čiau elek­tros eks­por­tas į Va­ka­rus yra dau­giau Ru­si­jos, o ne Bal­ta­ru­si­jos in­te­re­sas.

Bal­ta­ru­si­jos ener­ge­ti­nio sau­gu­mo kon­cep­ci­jo­je tei­gia­ma, kad As­tra­vo AE su­stip­rins ener­ge­ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę nuo Ru­si­jos: apie 90 proc. elek­tros ir ši­lu­mi­nės ener­gi­jos ge­ne­ruo­ja­ma kū­re­nant iš Ru­si­jos im­por­tuo­tas gam­ti­nes du­jas. Bal­ta­ru­sių skai­čia­vi­mai ro­do, kad As­tra­vo AE gam­ti­nių du­jų su­var­to­ji­mą ša­ly­je ga­lė­tų su­ma­žin­ti 25 proc., to­dėl ati­tin­ka­mai su­ma­žė­tų ir jų im­por­to apim­tys.

Dau­gy­bę kar­tų skelb­ti duo­me­nys ro­do, kad As­tra­vo AE sta­to Ru­si­jos vals­ty­bi­nė įmo­nė, die­gia­mos ru­siš­kos tech­no­lo­gi­jos, o pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas Ru­si­jos lė­šo­mis. Šie fak­tai ro­do, kad As­tra­vo AE elek­tri­nė ne­su­teiks Mins­kui dau­giau ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės, ta­čiau reik­tų at­kreip­ti dė­me­sį į dar vie­ną svar­bų as­pek­tą. Vie­no iš svar­biau­sių bran­duo­li­nės jė­gai­nės kom­po­nen­tų – bran­duo­li­nio ku­ro rink­lių – Mins­kas ga­lės įsi­gy­ti tik iš Ru­si­jos, to­dėl apie di­des­nę Mins­ko ener­ge­ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę ener­ge­ti­ko­je kal­bė­ti ne­ver­ta.

Nors ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės Mins­kui As­tra­vo AE ir ne­su­teiks, ta­čiau pro­jek­tas svar­bus eko­no­mi­niu po­žiū­riu. Bal­ta­ru­si­jos BVP per­nai su­ma­žė­jo 3 proc., o šie­met kre­di­to rei­tin­gų agen­tū­ra „Moo­dy’s“ Bal­ta­ru­si­jai prog­no­zuo­ja 1 proc. BVP prie­au­gį (ma­žiau­sią Ne­prik­lau­so­mų Vals­ty­bių Sand­rau­go­je). Bal­ta­ru­si­ja, vys­ty­da­ma As­tra­vo AE pro­jek­tą, sa­vo eko­no­mi­nes prob­le­mas spren­džia už Ru­si­jos pi­ni­gus.

Ver­ta pa­svars­ty­ti ir dar vie­ną as­pek­tą – Bal­ta­ru­si­jos au­to­no­mi­jos nuo Ru­si­jos klau­si­mą. Kiek ga­li­my­bių tu­ri A. Lu­ka­šen­ka at­si­sa­ky­ti to­kių ar pa­na­šių pro­jek­tų? Jo val­džia re­mia­si Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­niu sta­bi­lu­mu, ku­ris tie­sio­giai pri­klau­so­mas nuo Mask­vos tei­kia­mų nuo­lai­dų naf­tai ir gam­ti­nėms du­joms bei eks­por­to į Ru­si­ją. A. Lu­ka­šen­kai pa­prieš­ta­ra­vus es­mi­niams Mask­vos in­te­re­sams ša­lis ga­li su­si­dur­ti su eko­no­mi­niu ne­sta­bi­lu­mu dėl ener­gi­jos iš­tek­lių kai­nų pa­di­di­ni­mo, o es­mi­nis Bal­ta­ru­si­jos vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mas yra re­ži­mo iš­sau­go­ji­mas. Dėl šių prie­žas­čių ne­su­ta­ri­mams tarp Mins­ko ir Mask­vos šiuo me­tu ne­ga­li­ma teik­ti per­ne­lyg di­de­lės reikš­mės, nes Bal­ta­ru­si­ja ne­ga­li pa­keis­ti sa­vo geo­po­li­ti­nės orien­ta­ci­jos, tik im­ituo­ti tam ti­krą už­sie­nio po­li­ti­kos lais­vu­mą nuo Ru­si­jos. Ga­na par­adok­sa­lu, A. Lu­ka­šen­kos iš­li­ki­mas Ru­si­jos ag­re­si­jos Ukrai­no­je me­tu yra ir Va­ka­rų in­te­re­sas, ta­čiau es­mi­niams Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­kos spren­di­mams, įskai­tant ir As­tra­vo klau­si­mą, di­džiau­sią įta­ką tu­ri Ru­si­ja.

Eu­ro­pi­nio lyg­mens atsakas

Sėk­min­gai ap­ri­bo­jus bal­ta­ru­siš­kos elek­tros pa­te­ki­mą į Lie­tu­vą, As­tra­vo AE pa­ga­min­ta elek­tra vis tiek ga­lės bū­ti nau­do­ja­ma vi­daus rin­ko­je. Nai­vu ti­kė­tis, kad in­ves­ta­vus dau­giau nei de­šimt mi­li­jar­dų do­le­rių į As­tra­vo AE sta­ty­bas ne­bus in­ves­tuo­ja­ma į pa­pil­do­mą inf­ras­truk­tū­rą, dėl ku­rios ki­lu­sias iš­lai­das ta­ria­mų pa­sko­lų ar ki­to­mis for­mo­mis vei­kiau­siai kom­pen­suos Ru­si­ja. Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos ener­ge­ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas ro­do, kad Mask­va daž­nai nu­ra­šy­da­vo ar su­tar­da­vo, kaip pa­nai­kin­ti Mins­ko sko­las, su­teik­da­vo nuo­lai­das mai­nais į po­li­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, pa­vyz­džiui, Są­jun­gi­nės vals­ty­bės kū­ri­mą, Mui­tų Są­jun­gą ar Eu­ra­zi­jos Mui­tų Są­jun­gą. Aki­vaiz­du, kad Mask­va tu­rė­tų dau­giau nei pa­kan­ka­mai prie­žas­čių nu­ra­šy­ti sko­las Mins­kui dėl geo­po­li­ti­nių in­te­re­sų.

Jei Bal­ta­ru­si­jai As­tra­vo AE šiuo me­tu yra eko­no­miš­kai nau­din­gas pro­jek­tas, rei­kė­tų įver­tin­ti prie­mo­nes, ku­rios pa­vers­tų jį nuo­sto­lin­gu. Ne­abe­jo­ti­na, kad toks fi­nan­si­nis po­vei­kis tu­rė­tų apim­ti ne tik Lie­tu­vos, bet ir ES spren­di­mus. Svar­biau­sias Bal­ta­ru­si­jos pre­ky­bos par­tne­ris yra Ru­si­ja, ku­riam 2016 m. te­ko dau­giau nei 46 proc. Bal­ta­ru­si­jos eks­por­to ir 55 proc. im­por­to. Reikš­min­giau­sios pre­ky­bos par­tne­rės ES yra Vo­kie­ti­ja, Ny­der­lan­dai, Lie­tu­va ir Len­ki­ja, dėl ku­rių eko­no­mi­nių sank­ci­jų Bal­ta­ru­si­ja pra­ras­tų žy­mią pa­ja­mų da­lį. Nu­trau­kus im­por­tą iš Bal­ta­ru­si­jos į šias ke­tu­rias vals­ty­bes, ji pra­ras­tų apie 3,5 mlrd. JAV do­le­rių pa­ja­mų iš pre­ky­bos. Toks pre­ky­bos ap­ri­bo­ji­mas – su­nkiai įma­no­mas.

Bal­ta­ru­si­jai svar­bus naf­tos pro­duk­tų eks­por­tas per Lat­vi­ją ir ka­lio trą­šų eks­por­tas per Klai­pė­dos uos­tą. Šios ša­lies kro­vi­niai su­da­ro apie treč­da­lį Klai­pė­dos uos­te per­krau­na­mų kro­vi­nių kie­kio, di­džio­ji da­lis kro­vi­nių ir ke­lei­vių ge­le­žin­ke­liu Lie­tu­vą pa­sie­kia per Bal­ta­ru­si­ją. Lie­tu­vai vie­na­ša­liš­kai nu­trau­kus bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­nių per­ve­ži­mą ne tik nu­ken­tė­tų Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių ir Klai­pė­dos uos­to pa­ja­mos, bet ir pa­ja­mos į biu­dže­tą. Ta­čiau svar­bu ne tai. Bal­ta­ru­si­ja ga­li su­stab­dy­ti kro­vi­nių tran­zi­tą į Lie­tu­vą ir ga­ben­ti kro­vi­nius ki­tų vals­ty­bių ge­le­žin­ke­liais ir uos­tais. Mins­kas ne­bū­ti­nai pri­va­lo nau­do­tis ES inf­ras­truk­tū­ra, vi­sa­da yra Ru­si­jos al­ter­na­ty­va.

Iš­kel­tos idė­jos dėl fi­nan­si­nių kom­pen­sa­ci­jų mai­nais į As­tra­vo AE pro­jek­to nu­trau­ki­mą taip pat ke­lia daug prob­le­mų. To­kiu at­ve­ju rei­kia nu­spręs­ti, kiek ir kie­no lė­šų skir­ti? Tiek, kiek nu­ma­ty­ta in­ves­tuo­ti? Tiek, kiek iš­leis­ta? Ar tiek, kiek iš elek­tri­nės bū­tų už­dirb­ta per 60 me­tų? Aiš­ku, ga­li­ma ak­cen­tuo­ti, kad ne­pas­ta­čius AE Bal­ta­ru­si­ja ne­tu­rės už­da­ry­mo iš­lai­dų. Net jei ES ir su­tik­tų šią su­mą pa­deng­ti, ji tap­tų nuo­la­ti­nio šan­ta­žo ob­jek­tu, ne­drau­giš­koms vals­ty­bėms at­ei­ty­je plė­to­jant pseu­dop­ro­jek­tus ir ti­kin­tis gau­ti ES kom­pen­sa­ci­jas už jų nu­trau­ki­mą.

Po­li­ti­nis Eu­ro­pos Są­jun­gos spau­di­mas ga­lė­tų bū­ti sėk­min­gas, ta­čiau jį ri­bo­tų sie­kis at­sver­ti Ru­si­jos įta­ką Bal­ta­ru­si­jo­je, to­dėl jis vei­kiau­siai ap­si­ri­bos spau­di­mu dėl As­tra­vo AE tes­ta­vi­mo ne­pa­lan­kiau­sio­mis są­ly­go­mis. ES spren­di­mas ne­pirk­ti ne­sau­gio­se at­omi­nė­se elek­tri­nė­se pa­ga­min­tos ener­gi­jos taip pat nė­ra ti­kė­ti­nas. To­kius rei­ka­la­vi­mus rei­kė­tų tai­ky­ti ir ki­toms at­omi­nėms elek­tri­nėms Ru­si­jo­je, o gal­būt ir Ukrai­no­je. Ne kar­tą yra įvy­kę in­ci­den­tai Le­ning­ra­do sri­ty­je, tiek sta­tant at­omi­nes elek­tri­nes, tiek joms vei­kiant. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas M. Šef­čo­vi­čius yra tei­gęs, kad elek­tros im­por­to ri­bo­ji­mas iš tre­čių­jų ša­lių nė­ra efek­ty­vi po­vei­kio prie­mo­nė, ta­čiau pa­brė­žęs, kad As­tra­vo AE tu­ri ati­tik­ti aukš­čiau­sius sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus.

Ga­li­my­bė, kad As­tra­vo AE pra­dės veik­ti 2019 m. yra rea­li, ta­čiau Mins­kas yra pa­žei­džia­mas tuo, kad Bal­ta­ru­si­ja ne­įvyk­dė Or­hu­so ir Es­poo kon­ven­ci­jų rei­ka­la­vi­mų, o As­tra­vo AE jau bū­ta tri­jų, tarp­tau­ti­niu mas­tu pri­pa­žin­tų, in­ci­den­tų. Nors šiuo me­tu tai ne­tu­ri reikš­min­go po­vei­kio bran­duo­li­nės jė­gai­nės sta­ty­boms, ta­čiau tarp­tau­ti­nė ap­lin­ka yra nuo­lat kin­tan­ti, o pa­si­kei­tus tarp­tau­ti­niam kon­teks­tui, pa­sta­rie­ji as­pek­tai ga­li bū­ti įver­tin­ti iš nau­jo.

Įvai­rūs re­zo­nan­si­niai įvy­kiai ko­re­guo­ja vals­ty­bių ir tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų po­li­ti­nes dar­bot­var­kes, ver­čia iš nau­jo aps­vars­ty­ti esa­mas po­li­ti­nes kryp­tis. Ver­ta pri­si­min­ti in­ci­den­tą Fu­ku­ši­mos AE, ku­ris ne tik iš­pro­vo­ka­vo tarp­tau­ti­nę dis­ku­si­ją dėl pa­pil­do­mų įsi­pa­rei­go­ji­mų bran­duo­li­nei sau­gai, bet ir pa­vei­kė Vo­kie­ti­jos spren­di­mą at­si­sa­ky­ti bran­duo­li­nės ener­gi­jos. Jei per at­ei­nan­čius du me­tus įvyks di­de­lio mąs­to bran­duo­li­nis in­ci­den­tas, ga­li­ma ti­kė­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos po­zi­ci­jos Bal­ta­ru­si­jos at­žvil­giu griež­tė­ji­mo, to­dėl Lie­tu­va ne­tu­rė­tų liau­tis pa­brėž­ti As­tra­vo AE sau­gos prob­le­ma­ti­kos vi­so­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Po­li­ti­kos moks­lų ir dip­lo­ma­ti­jos fa­kul­te­to lek­to­rius dr. Gied­rius Čes­na­kas ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ty­ri­mų cen­tro moks­lo dar­buo­to­jas dokt. Jus­ti­nas Juo­zai­tis.

geo­po­li­ti­ka.lt