Ar Lietuva gali išvyti trečdalį Rusijos diplomatų?
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Da­lia Gry­baus­kai­tė aiš­kiai lei­do su­pras­ti, kad Lie­tu­va po dip­lo­ma­ti­ne prie­dan­gą dir­ban­čius Ru­si­jos žval­gy­bi­nin­kus ga­li pa­skelb­ti ne­pa­gei­dau­ja­mais as­me­ni­mis. VSD ir AOTD at­as­kai­tos duo­me­ni­mis, žval­gai su­da­ro apie treč­da­lį vi­sų ru­sų dip­lo­ma­tų.

Viešėdama Briuselyje, reikšdama paramą Jungtinės Karalystės sprendimui išsiųsti iš šalies 23 po diplomatine priedanga dirbančius rusų žvalgus, prezidentė leido suprasti, kad Lietuva gali imtis tokių pačių veiksmų ir išreiškė viltį, kad tą patį padarys ir kitos ES valstybės.

„Dabar vyksta tam tikra koordinacija. Manau, kad kitos savaitės netgi pradžioje koordinuotas veiksmas tikrai įvyks“, – viešėdama Briuselyje sakė Dalia Grybauskaitė.

Ji taip pat pasiuntė aiškią žinią Rusijai, pareiškusi, kad „Mes tuo pasakysime, kad mes žinome, kad jūs čia esate, žinome, kas jūs, žinome, ką darote, todėl jus ir išsiųsime“.

Jungtinė Karalystė nusprendė paskelbti persona non grata 23 po diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgus, atsakydama į Solsberyje įvykdytą cheminę ataką prieš buvusį rusų žvalgybos karininką Sergejų Skripalį.

Jei prezidentė turėjo omenyje, kad Lietuva gali išsiųsti visus identifikuotus žvalgybos karininkus, jų skaičius gali būti labai įspūdingas. Pasak šiandien išplatintos Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitos, Rusijos žvalgybos tarnybų (SVR ir GRU) karininkai sudaro apie trečdalį visų Lietuvoje dirbančių Rusijos diplomatų.

Nusprendus išsiųsti visus identifikuotus žvalgus, Lietuva įvykdytų iki šiol precedento neturinčią akciją prieš Rusijos žvalgybų rezidentūras.

Paskutinį sykį panašių veiksmų imtasi prieš beveik 4 metus. 2014 metais iš Lietuvos buvo išsiųstas Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas. Šalies pareigūnai jį identifikavo kaip SVR darbuotoją.

Rusijos žvalgybos taikiniai nesikeičia

Anot VSD – AOTD ataskaitos, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas – Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR), Generalinio štabo Vyriausiąją valdybą (GRU) ir Federalinę saugumo tarnybą (FSB) – domina nevieša informacija apie Lietuvos pozicijas ES, NATO, santykius su NVS valstybėmis.

Taip pat siekiama gauti duomenų apie Lietuvos užsienio politikos formuotojus, vidaus politiką ir santykius tarp valdžios institucijų, apie partijų ir politikų nuostatas Rusijos atžvilgiu, santykių su Rusija gerinimu suinteresuotus Lietuvos verslininkus.

Primenama, kad rusų žvalgybininkai prisidengia ne tik įprasta diplomatine priedanga, bet veikia įvairiais kitais pavidalais – kaip verslo, žiniasklaidos, mokslo, įvairių delegacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Ataskaitoje taip pat primenama, kad žvalgybinę veiklą vykdo ne tik tos tarnybos, kurioms ji priskiriama tradiciškai. Pavyzdžiui, FSB pavaldi Pasienio tarnyba taip pat nėra Vakarų valstybėse įprastas vien pasienio apsaugos funkcijas vykdanti institucija. Ji taip pat turi savo žvalgybos uždavinius Lietuvoje.

„Prieš Lietuvą, kaip ir kitas su Rusija besiribojančias ES ir NATO valstybes, Rusijos žvalgybos tarnybos agresyviai ir aktyviai veikia iš Rusijos teritorijos. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos savo teritorijoje taikinius renkasi tarp joje besilankančių ar dirbančių Lietuvos verslininkų, diplomatų, teisėsaugos ir valstybės institucijų tarnautojų, kitų politinių ir verslo ryšių turinčių Lietuvos piliečių“, – teigiama dokumente.