Ar Lietuvą dergiantis klaipėdietis turėtų atsakyti už savo žodžius?
Ap­ti­lus Al­gir­dui Pa­lec­kiui, ku­ris tei­gė, kad Sau­sio 13-ąją „sa­vi šau­dė į sa­vus“, ir bu­vo nu­teis­tas bau­džia­mo­jo­je by­lo­je dėl Sau­sio 13-osios nu­si­kal­ti­mų ne­igi­mo, Lie­tu­vos pa­dan­gė­je reiš­kia­si nau­jas kvis­lin­gas – klai­pė­die­tis Via­čes­la­vas Ti­to­vas. Pro­pa­gan­di­nė Ru­si­jos ži­niask­lai­da su ma­lo­nu­mu ci­tuo­ja V. Ti­to­vą, tvir­ti­nan­tį, esą, jei mū­sų ša­ly­je kil­tų ma­si­niai pro­tes­tai, juos slo­pin­ti ga­li bū­ti pa­nau­do­tos čia dis­lo­kuo­ja­mos NA­TO pa­jė­gos.

V. Ti­to­vas – Lie­tu­vos ru­sų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas, šio pa­jū­rio mies­to ta­ry­bos na­rys. Tai­gi jis yra ofi­cia­lus, o ne koks nors pri­va­tus nie­kam ne­ži­no­mas as­muo. Šis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas pa­sta­ruo­ju me­tu daž­nai reiš­kia­si Ru­si­jos pro­pa­gan­di­nė­je ži­niask­lai­do­je.

V. Ti­to­vas – Lie­tu­vos ru­sų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas, šio pa­jū­rio mies­to ta­ry­bos na­rys. Tai­gi jis yra ofi­cia­lus, o ne koks nors pri­va­tus nie­kam ne­ži­no­mas as­muo.

„Ru­si­ja tu­ri griež­čiau reaguoti“

NA­TO pa­vie­ši­nus vaiz­do kli­pą, ku­ria­me pa­sa­ko­ja­ma apie Bal­ti­jos ša­lių po­ka­rio pa­sip­rie­ši­ni­mo so­vie­tų oku­pa­ci­jai da­ly­vius, Ru­si­jos už­sie­nio mi­nis­te­ri­ja sa­vo „Fa­ce­book“ pus­la­py­je pa­skel­bė de­ma­go­gi­nį įra­šą apie mū­sų par­ti­za­nus. At­sa­kas į tai – dau­gia­tūks­tan­ti­nė lie­tu­vių ak­ci­ja su gro­ta­žo­džiu #Krem­liau­Mū­sųIs­to­ri­jos­Ne­suk­las­to­si. Eu­ro­pi­niam ju­dė­ji­mui pri­klau­san­tys Lie­tu­vos ru­sai taip pat pa­lai­kė lie­tu­vius prieš Mask­vos mė­gi­ni­mą skleis­ti pro­pa­gan­dą apie po­ka­rio par­ti­za­nus Bal­ti­jos ša­ly­se.

Ta­čiau klai­pė­die­tis Ru­sų są­jun­gos at­sto­vas V. Ti­to­vas pra­ėju­sią sa­vai­tę Ru­si­jos lei­di­niui, gar­sė­jan­čiam ma­ni­pu­lia­ci­jo­mis ir pro­pa­gan­di­niais iš­puo­liais prieš Lie­tu­vą, par­eiš­kė: „Ru­si­ja tu­ri griež­čiau rea­guo­ti į vi­sus ru­so­fo­bi­jos iš­puo­lius ir mė­gi­ni­mus klas­to­ti is­to­ri­ją.“ Taip jis rea­ga­vo į Miš­ko bro­lių te­mą, su­er­zi­nu­sią Krem­lių ir jo sta­ty­ti­nius.

„Is­to­ri­nių fak­tų su­kei­ti­mas ir ag­re­sy­vi ru­so­fo­bi­ja, sklin­dan­ti nuo Lie­tu­vos val­džios ir kai ku­rių gy­ven­to­jų, są­ly­go­ta tuo, kad Ru­si­ja daug me­tų ne­truk­dė Bal­ti­jos ša­lims pa­virs­ti „kul­tū­ri­nio na­ciz­mo re­zer­va­tu“ ir ig­no­ra­vo šį pro­ce­są“, – V. Ti­to­vą ci­tuo­ja pro­krem­liš­ka ži­niask­lai­da. Pro­pa­gan­di­nė Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ra klai­pė­die­čio min­tis pa­tei­kė kaip Lie­tu­vos ru­sų są­jun­gos po­žiū­rį, ra­ši­nį pa­va­di­nu­si „Lie­tu­vos ru­sų są­jun­ga: Ru­si­ja ne­tu­ri leis­ti klas­to­ti is­to­ri­ją“.

Gąs­di­no NA­TO pa­jė­gų pa­nau­do­ji­mu prieš civilius

Tai ne vie­nin­te­lis ir to­li gra­žu ne at­si­tik­ti­nis V. Ti­to­vo toks pa­si­sa­ky­mas.

Maž­daug prieš mė­ne­sį klai­pė­die­tis nu­va­žia­vo į Ru­si­jai pri­klau­san­tį Ka­li­ning­ra­dą ir ten da­ly­va­vo dis­ku­si­jo­je „NA­TO Bal­ti­jos ša­ly­se: grės­mė vie­tos gy­ven­to­jams“. V. Ti­to­vas ten par­eiš­kė esą „vie­ti­niai į mi­li­ta­ri­za­ci­ją, aiš­ku, rea­guo­ja, ne­igia­mai“. Ru­sų są­jun­gos at­sto­vas tei­gė ne­va „val­džios eše­lo­nai to­liau stu­mia sa­vo stra­te­gi­ją ir sa­vo ša­lį pa­ver­tė tai­ki­niu“.

V. Ti­to­vas taip pat par­eiš­kė, esą „anks­čiau kles­tė­ju­sio­je Pri­bal­ti­kos res­pub­li­ko­je“ yra rim­tų eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių prob­le­mų, to­dėl jis ne­at­me­ta, kad dėl gy­ve­ni­mo ly­gio kri­ti­mas žmo­nės iš­eis reng­ti ma­si­nių pro­tes­tų, ku­riuos slo­pin­ti ne­va ga­li bū­ti pa­nau­do­tos Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­ja­mos NA­TO pa­jė­gos.

Krem­liaus ži­niask­lai­dos ru­po­ras to­kius iš­ve­džio­ji­mus pa­tei­kė kaip mū­sų ša­lies ru­sų po­li­ti­nio ju­dė­ji­mo nuo­mo­nę, pa­skel­bęs skam­bią an­traš­tę: „Lie­tu­vos ru­sų są­jun­go­je ne­at­me­ta­mas NA­TO pa­jė­gų pa­nau­do­ji­mas prieš ci­vi­lius gy­ven­to­jus“.

Šis po­li­ti­nis vei­kė­jas su to­kia sa­vo ko­mu­ni­ka­ci­ja yra ne­są­ži­nin­gas ir ne­do­ras. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, to­kia veik­la jis ken­kia Lie­tu­vos vals­ty­bės in­te­re­sams, ke­lia grės­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui.

Tai V. Ti­to­vas pa­kar­to­jo ir vie­no­je Ka­li­ning­ra­do te­le­vi­zi­jos lai­do­je. Jis tei­gė, kad bent jau ru­sa­kal­biai gy­ven­to­jai su­pran­ta, ko­dėl Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­ja­mo NA­TO pa­jė­gos. Anot V. Ti­to­vo, po 2020–2021 me­tų, kai baig­sis Eu­ro­pos Są­jun­gos do­ta­ci­jos, Lie­tu­vo­je gal­būt ne­be­bus mo­ka­mos pen­si­jos ir so­cia­li­nės iš­mo­kos. Gy­ven­to­jai bus ne­pa­ten­kin­ti, pra­si­dės ne­ra­mu­mai.

„A­be­jo­ju, kad vie­tos po­li­ci­ja ar ka­riuo­me­nė slo­pins ma­ni­fes­ta­ci­jas. Spė­ju, kad bus nau­do­ja­mos NA­TO pa­jė­gos“, – Ka­li­ning­ra­do te­le­vi­zi­jos ete­ry­je kal­bė­jo klai­pė­die­tis.

Šių me­tų pra­džio­je V. Ti­to­vas taip pat vie­šė­jo Ka­li­ning­ra­de. Tą­kart jis da­ly­va­vo dis­ku­si­jo­je „NA­TO ir Ru­si­ja ties rau­do­na li­ni­ja. Ar Tre­čia­sis pa­sau­li­nis ka­ras ga­li pra­si­dė­ti Bal­ti­jos ša­ly­se?“ Ta­da Klai­pė­dos ta­ry­bos na­rys V. Ti­to­vas pa­sa­ko­jo apie NA­TO pra­ty­bas mies­to ri­bo­se, tei­gė esą tai kė­lė ne­ri­mą mies­tie­čiams, ne­va įtam­pa ke­lia­ma dirb­ti­nai ir taip to­liau.

Klaipėdos miesto tarybos narys, Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas."Facebook" nuotrauka

Lie­tu­vos po­li­ti­kai ne­tu­rė­tų snausti

Ką de­rė­tų da­ry­ti, kad V. Ti­to­vas at­sa­ky­tų už sa­vo tei­gi­nius, bū­tų bent su­draus­min­tas? Ko­kios vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų į tai rea­guo­ti ir kaip?

Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos (LŽS) pir­mi­nin­ko Dai­niaus Ra­dze­vi­čiaus tei­gi­mu, ka­dan­gi šis as­muo yra po­li­ti­kas, tu­rė­tų bū­ti po­li­ti­nė at­sa­ko­my­bė ir po­li­ti­nis ver­ti­ni­mas.

„Tu­rė­tų rea­guo­ti po­li­ti­nės jė­gos – ir kon­ku­ruo­jan­čios, ir bend­ra­dar­biau­jan­čios, – LŽ sa­kė jis. – Kal­ba­ma ne tik apie V. Ti­to­vą, bet ir jo at­sto­vau­ja­mą po­li­ti­nę jė­gą. Ypač tu­rė­tų ne­snaus­ti po­li­ti­nė opo­zi­ci­ja. Tu­rė­tų rei­ka­lau­ti, kad Lie­tu­vos ru­sų są­jun­ga aiš­kiai iš­sa­ky­tų sa­vo po­zi­ci­ją: ar pa­lai­ko to­kį ne­san­tai­kos kurs­ty­mą, ar at­si­ri­bo­ja, kaip ver­ti­na jį kaip na­rį. Tai de­rė­tų da­ry­ti dėl to­kios prie­žas­ties – tai ženk­las Lie­tu­vos vi­suo­me­nei, kar­tu ir Klai­pė­dos bend­ruo­me­nei, ko­kia ši yra po­li­ti­nė jė­ga.“

D. Ra­dze­vi­čius pa­žy­mė­jo, kad tu­rė­tų rea­guo­ti ir su Ru­sų są­jun­ga bend­ra­dar­biau­jan­čios par­ti­jos, tar­ki­me, Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja. O par­la­men­ti­nėms par­ti­joms de­rė­tų įver­tin­ti to­kį vei­ki­mą prieš Lie­tu­vos in­te­re­sus.

Kaip po­li­ti­kas jis da­ro gėdą

Be to, LŽS pir­mi­nin­ko įsi­ti­ki­ni­mu, to­kiam vei­kė­jui dau­giau dė­me­sio tu­rė­tų skir­ti tiek Klai­pė­dos, ži­niask­lai­da. To­dėl kad ne kiek­vie­nas po­ten­cia­lus rin­kė­jas ati­džiai ste­bi po­li­ti­ko V. Ti­to­vo veik­lą ir ga­li tei­sin­gai su­pras­ti vi­sas in­si­nua­ci­jas, ku­rias šis at­lie­ka ne tik so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, bet ir bend­rau­da­mas su už­sie­nio ži­niask­lai­da ir taip to­liau.

„To­kia jo veik­la tu­rė­tų bū­ti vie­ši­na­ma“, – ma­no LŽS vadovas

As­me­ni­ne D. Ra­dze­vi­čiaus nuo­mo­ne, kiek jis yra ma­tęs, to­kia V. Ti­to­vo veik­la ve­da prie ne­san­tai­kos kurs­ty­mo.

„Šis po­li­ti­nis vei­kė­jas su to­kia sa­vo ko­mu­ni­ka­ci­ja yra ne­są­ži­nin­gas ir ne­do­ras. Kaip po­li­ti­kas jis da­ro gė­dą, – ma­no LŽ pa­šne­ko­vas. – Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, to­kia veik­la jis ken­kia Lie­tu­vos vals­ty­bės in­te­re­sams, ke­lia grės­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Tai yra ma­no nuo­mo­nė, ne tei­si­nis ver­ti­ni­mas.“

D. Ra­dze­vi­čiaus nuo­mo­ne, kiek jis yra ma­tęs, to­kia V. Ti­to­vo veik­la ve­da prie ne­san­tai­kos kurs­ty­mo.

Tu­rė­tų dirb­ti la­bai preciziškai

LŽS va­do­vo žo­džiais, svar­bi ir tei­sė­sau­gos veiks­mai. „Tei­si­nė­je vals­ty­bė­je, ypač, kai kal­ba­ma apie po­li­ti­kus, tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų dirb­ti la­bai pre­ci­ziš­kai. Mat jei ne­bū­tų tei­siš­kai sėk­min­ga bet ko­kia by­la ar po­li­ti­kų veik­los ir kal­bų tei­si­nis įver­ti­ni­mas, tai ga­lė­tų bū­ti pa­tei­kia­ma kaip po­li­ti­nis su­si­do­ro­ji­mas su opo­nen­tais“, – tei­gė D. Ra­dze­vi­čius.

Jis pri­dū­rė, kad to­kią veik­lą tu­rė­tų ste­bė­ti ati­tin­ka­mos ins­ti­tu­ci­jos.

Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) LŽ pa­ko­men­ta­vo: „VSD kas­met skel­bia vie­šą grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mą. Kas­me­ti­niuo­se do­ku­men­tuo­se, taip pat ko­mu­ni­kuo­da­mi su vi­suo­me­ne, nuo­lat in­for­muo­ja­me apie įvai­rias grės­mes, tarp ku­rių – ir pro­pa­gan­da, ir ki­tos in­for­ma­ci­nio po­vei­kio prie­mo­nės.

VSD nuo­lat bend­rau­ja su vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jo­mis ir jų at­sto­vais, tei­kia re­ko­men­da­ci­jas, kaip ap­si­gin­ti nuo prieš­iš­kų mū­sų vals­ty­bei veiks­mų. To­dėl Via­čes­la­vo Ti­to­vo veiks­mų įver­ti­ni­mas – pa­čios ins­ti­tu­ci­jos rei­ka­las, po­li­ti­nės va­lios spren­di­mas.“