Apskundė išteisinamąjį nuosprendį M. Misiukoniui
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra an­tra­die­nį aps­kun­dė iš­tei­si­na­mą­jį nuo­spren­dį pir­ma­jam Lie­tu­vos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­trui po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo Ma­ri­jo­nui Mi­siu­ko­niui.

Pro­ku­ra­tū­ra sie­kia, kad bu­vęs KGB dar­buo­to­jas M.Mi­siu­ko­nis bū­tų pri­pa­žin­tas kal­tu dėl ge­no­ci­do, nes yra su­si­jęs su pa­sku­ti­niu Lie­tu­vos par­ti­za­nu va­di­na­mo An­ta­no Krau­je­lio-Siau­bū­no žū­ti­mi.

„Mes ma­no­me, kad teis­mas pa­da­rė pro­ce­si­nes klai­das. Teis­mo iš­va­da ski­ria­si nuo pa­teik­tos me­džia­gos“, - BNS sa­kė vals­ty­bės kal­tin­to­jas Ri­čar­das Juo­zai­nis. Jo ži­nio­mis, ape­lia­ci­nį skun­dą dėl Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo nuo­spren­džio tei­kia ir nu­ken­tė­ju­sio­ji by­lo­je.

Pa­sak pro­ku­ro­ro R.Juo­zai­nio, ape­lia­ci­nia­me skun­de pra­šo­ma įka­lin­ti M.Mi­siu­ko­nį še­še­riems su pu­se me­tų, pri­pa­žįs­tant kal­tu dėl ge­no­ci­do. To pa­ties pro­ku­ro­ras pra­šė ir per bai­gia­mą­sias kal­bas rug­sė­jį.

Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas kons­ta­ta­vo, kad by­lo­je nag­ri­nė­ja­mos par­ti­za­no A.Krau­je­lio žū­ties me­tu ne­bu­vo įsta­ty­mo, nu­ma­tan­čio at­sa­ko­my­bę už vei­ką, ku­rios pa­da­ry­mu kal­ti­na­mas M.Mi­siu­ko­nis. Anot teis­mo, bū­da­mas KGB jau­nes­niuo­ju lei­te­nan­tu M.Mi­siu­ko­nis ne­spren­dė A.Krau­je­lio li­ki­mo ir ne­tu­rė­jo tam jo­kios įta­kos.

M.Mi­siu­ko­nis vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro par­ei­gas ėjo 1990-1992 me­tais. Jis teis­me yra sa­kęs, kad so­vie­tų par­ei­gū­nai A.Krau­je­lio ieš­ko­jo kaip kri­mi­na­li­nio nu­si­kal­tė­lio.

By­la ke­le­rius me­tus bu­vo su­stab­dy­ta lau­kiant Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mo dėl ge­no­ci­do apib­rė­ži­mo. Šie­met ko­vą Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­skel­bė, kad so­vie­tų vyk­dy­tus trė­mi­mus ir rep­re­si­jas vyks­tant par­ti­za­ni­niam ka­rui Lie­tu­vos teis­mai ga­li pri­ly­gin­ti ge­no­ci­dui, įro­džius, kad šiais nu­si­kal­ti­mais bu­vo sie­kia­ma su­nai­kin­ti reikš­min­gą lie­tu­vių tau­tos da­lį.

Anot Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo, už so­viet­me­čiu vyk­dy­tas žu­dy­nes so­cia­li­niu ar po­li­ti­niu pa­grin­du, jei tai ne­kė­lė grės­mės lie­tu­vių tau­tos iš­li­ki­mui, ne­ga­li­ma baus­ti kaip už ge­no­ci­dą, ta­čiau teis­mai tu­ri įver­tin­ti, ar tai ne­bu­vo ki­ti nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui.

Pa­ne­vė­žio tei­sė­sau­ga bu­vo nu­sta­čiu­si 10 as­me­nų, ku­rie pri­si­dė­jo prie par­ti­za­no A.Krau­je­lio žū­ties, de­vy­ni iš jų yra mi­rę.

2000 me­tais tuo­me­ti­nis pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus M.Mi­siu­ko­nį ap­do­va­no­jo Di­džio­jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no 3-io­jo laips­nio or­di­nu. Tuo­met pre­zi­den­tas tei­gė, kad ap­do­va­no­ji­mas skir­tas už tar­ny­bą pir­mai­siais ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos at­kū­ri­mo me­tais. Šis spren­di­mas su­lau­kė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų.

A.Krau­je­lis bu­vo vie­nas iš pa­sku­ti­nių su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių Lie­tu­vos par­ti­za­nų. Jis vei­kė iki 1965 me­tų ko­vo, kai sau­gu­mie­čiams ap­su­pus na­mus, ku­riuo­se slaps­tė­si, ne­no­rė­da­mas pa­si­duo­ti gy­vas, nu­si­šo­vė.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras šį mė­ne­sį pa­skel­bė, kad nė­ra jo­kių įro­dy­mų, jog A.Krau­je­lis bū­tų žu­dęs tai­kius gy­ven­to­jus, kaip tei­gė KGB.