Apsitars prieš NATO viršūnių susitikimą
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė penk­ta­die­nį vyks­ta į Len­ki­ją, kur su Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių va­do­vais ap­tars pa­si­ren­gi­mą NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui. Su­de­ri­nę po­zi­ci­jas, de­vy­nių ša­lių va­do­vai pri­ims bend­rą su­si­ti­ki­mo dek­la­ra­ci­ją.

„Taip vadinamojo Bukarešto devyneto – trys Baltijos šalys ir 6 Vidurio Europos šalys – formatas yra puiki proga mums suderinti savo pozicijas, nes liepą vyks NATO viršūnių susitikimas ir tam visos šalys, ypač mes, rimtai ruošiamės. Mes gyvename šalia sudėtingo kaimyno, pernai stebėjome agresyvias „Zapad“ pratybas, Kaliningrado militarizavimą – visa tai mums kelia daug rūpesčių, ir taip pat sudaro hibridinio karo sąlygas. Yra grėsmių dėl kibernetinių atakų, vyksta propaganda, informaciniai karai – visa tai matoma. O pastaruoju metu matėme dar ir cheminio ginklo panaudojimą Europos teritorijoje, Britanijoje“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Grybauskaitė.

NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis. Jo metu daugiausiai dėmesio bus skiriama naujų Aljanso vadaviečių kūrimui ir parengtų pajėgų stiprinimui.

Lietuva susitikime ketina kelti klausimus dėl regione esančių pajėgų pastiprinimo strategijos krizės atveju, paprastesnio karių judėjimo Europoje, oro gynybos garantijų.

Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovams Varšuvoje gynybos ekspertai taip pat pristatys saugumo padėties regione vertinimą.

Vėliau šalių lyderiai pasveikins Lenkiją, šiemet švenčiančią valstybės atkūrimo šimtmetį.

BNS pateikia svarbiausius iššūkius Lietuvai ir lūkesčius iš NATO viršūnių susitikimo.

Kariai ir technika. Pernai Baltijos šalyse ir Lenkijoje NATO dislokavo tarptautinius batalionus, tačiau regiono šalys siekia, kad jie būtų sustiprinti jūrų ir oro gynybos vienetais. Lietuva prašo sąjungininkų sustiprinti šalyje neišvystytus oro gynybos pajėgumus, tačiau dėl visuotinio šios technikos trūkumo ir galimo įtampos su Rusija išaugimo mažai tikėtina, kad tokia technika galėtų būti dislokuota artimiausiu metu. Šalies pareigūnai siekia, jog politinė valia užtikrinti regiono oro gynybą atsispindėtų bent viršūnių susitikimo dokumentuose.

Lietuva yra tarp šalių, siekiančių, kad NATO numatytų aiškius mechanizmus šiuo metu regione esančių karinių pajėgų pastiprinimui krizės atveju. Aljansas ketina didinti Greitojo reagavimo pajėgas ir iki 2020 metų turėti 30 batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 karo laivų, pasiruošusių reaguoti į krizes per 30 dienų. Lietuva taip pat siekia, kad NATO įsteigtų naują sausumos pajėgų vadavietę prie rytinės Aljanso sienos.

Pajėgų perdislokavimas. Lietuva remia NATO planus pertvarkyti Aljanso vadovavimo struktūrą, įskaitant karių judėjimą Europoje koordinuosiančio štabo steigimą Vokietijoje. Vilnius yra vienas aktyviausių reiškiant poziciją dėl vadinamojo karinio Šengeno kūrimo. Tai būtų sistema, kariams tarp Europos šalių leidžianti judėti su minimaliomis kliūtimis.

Baltijos šalys teigia susitvarkiusios leidimų įvažiuoti sąjungininkų karinei technikai sistemą taip, kad tokie leidimai būtų išduodami per 24 valandas. Vis dėlto jos iki šiol susiduria su iššūkiu karinėms reikmėms pritaikyti civilinę infrastruktūrą – geležinkelius, kelius ar viadukus. Lietuva tikisi, kad pasistūmėti šioje srityje padės naujame Europos Sąjungos biudžeto projekte numatyti pinigai kariniam mobilumui gerinti. Skirtingais skaičiavimais, tam planuojama skirti 5,7 – 6,5 mlrd. eurų.

Lietuvos ir kitų regiono šalių pareigūnai ragina suteikti daugiau įgaliojimų NATO pajėgų vadui Europoje, vadinamam angliška santrupa SACEUR. Tokie siūlymai grindžiami nerimu, jog sprendimų priėmimas iš visų NATO šalių atstovų sudarytoje taryboje krizės atveju gali užtrukti per ilgai. Vis dėlto dalis Aljanso šalių nepritaria didesniam karinės vadovybės vaidmeniui sprendžiant dėl reakcijos į krizes.

JAV. Po 2014 metų Krymo aneksijos JAV atsiuntė į Baltijos šalis po karių kuopą, tačiau jos buvo atitrauktos 2017 metais. Lietuvos pareigūnams kol kas nesiseka įtikinti Vašingtono grąžinti į šalį rotacines amerikiečių pajėgas ar pasiekti jų buvimo čia nuolatiniu pagrindu. Pernai JAV pratyboms į Lietuvą atsiuntė ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, tačiau neaišku, ar jos bus dislokuotos šiemet vyksiančiuose mokymuose. Vis dėlto gynybos pareigūnai teigia, kad bendradarbiavimas su JAV kariniu taktiniu lygmeniu išlieka itin intensyvus, amerikiečiai ir toliau aktyviai dalyvauja Baltijos šalyse vykstančiose pratybose. Lenkija teigia esanti pasirengusi investuoti į JAV tankų divizijos dislokavimą šalyje.

NATO viršūnių susitikimas vyks tvyrant įtampai transatlantiniuose santykiuose. Daugiausia ginčų tarp Europos Sąjungos ir JAV šiuo metu kyla dėl Vašingtono įvestų muitų iš Europos šalių importuojamiems metalams ir amerikiečių sprendimo pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo. JAV politikos neprognozuojamumas ir ilgalaikis strateginis atsitraukimas nuo Europos reikalų skatina Lietuvą daugiau saugumo garantijų ieškoti Senajame žemyne, aktyviau bendradarbiaujant su Vokietija ir Prancūzija.