Apklausa: moterys pačios kaltos dėl smurto prieš jas
Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­bos už­sa­ky­mu at­lik­ta Lie­tu­vos apk­lau­sa par­odė, kad pu­sė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų yra lin­kę ma­ny­ti, jog mo­te­rys, prieš ku­rias smur­tau­ja­ma, yra pa­čios dėl to kal­tos.

Tyrimo dalyviai buvo prašomi įvertinti nuo smurto nukentėjusių moterų elgesį.

85 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad norėdama moteris visada gali nutraukti santykius su smurtaujančiu vyru. Kas antras apklaustasis sutiko, kad partnerių smurtą patyrusios moterys žinojo, į kokius santykius veliasi. Tiek pat apklaustųjų mano, kad kaltindamos vyrus dėl smurto moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“ ir pačios dažnai išprovokuoja prievartą. Vienas iš keturių respondentų mano, jog dalis moterų mėgsta, kai prieš jas naudojama jėga.

Apklausa taip pat parodė, kad moterų kaltinimas dėl patiriamo smurto labiau būdingas vyrams.

Pasak Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, šių nuostatų keitimas labai padėtų kovoje su smurtu. „Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos visuomenei trūksta gilesnio suvokimo apie smurtą artimoje aplinkoje, todėl nukentėjusiosioms klaidingai primetama atsakomybė dėl patiriamos prievartos. Ši plačiai paplitusi ir visiškai klaidinga nuomonė trukdo moterims kreiptis pagalbos ir padeda smurtautojams išsisukti nuo atsakomybės. Atsikračius aukų kaltinimo stereotipų, atsirastų galimybė veiksmingiau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje“, – teigia ji.

Visuomenėje paplitęs nukentėjusiųjų nuo smurto kaltinimas mažina aukų pasitikėjimo, saugumo jausmą ir ryžtą kreiptis pagalbos bei pranešti apie patiriamą smurtą. Dėl šios priežasties reikėtų vengti aptarinėti smurtą patiriančio asmens elgesį, abejoti jo veiksmais ar elgesio adekvatumu, teisinti smurtautojo veiksmus, svarstyti, kodėl auka nepalieka smurtautojo ir pan.

Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“.