Apie universitetų jungimą – pašnibždomis
Šiuo me­tu svars­to­mos Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos Švie­ti­mo skirs­ny­je po­li­ti­kai ir eks­per­tai pa­si­gen­da aiš­kios po­zi­ci­jos, kaip bū­si­ma­sis mi­nis­trų ka­bi­ne­tas pla­nuo­ja pert­var­ky­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lą, nors apie to­kios re­for­mos bū­ti­ny­bę kal­ba­ma ne vie­nus me­tus. Ne­lauk­da­mas prog­ra­mos pa­tvir­ti­ni­mo, Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša įre­gis­tra­vo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­riuo bū­si­mo­ji Vy­riau­sy­bė įpa­rei­go­ja­ma par­eng­ti siū­ly­mus dėl vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo.

Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos pro­jek­to pa­tei­ki­mo iš­va­ka­rė­se, gruo­džio 2 die­ną, Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to (ŠMK) pir­mi­nin­kas prof. Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša įre­gis­tra­vo Sei­mo nu­ta­ri­mą, ku­riuo Vy­riau­sy­bei ar­ba jos įga­lio­toms kom­pe­ten­tin­goms ins­ti­tu­ci­joms pa­ve­da­ma par­eng­ti siū­ly­mus, kaip pert­var­ky­ti vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų tink­lą, ir juos pa­teik­ti par­la­men­ta­rams. Jo tei­gi­mu, toks žings­nis ženg­tas sie­kiant vyk­dy­ti par­la­men­ti­nę kon­tro­lę, taip pat no­rint gau­ti iš­sa­mius duo­me­nis apie vals­ty­bi­nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų pert­var­kos pers­pek­ty­vas, kad Sei­mas, kaip jų stei­gė­jas, ga­lė­tų da­ry­ti sa­vas iš­va­das bei teik­ti re­ko­men­da­ci­jas.

Apie aukš­tų­jų mo­kyk­lų pert­var­ką kal­ba­ma ir Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos pro­jek­te – bent taip tei­gia pa­skir­to­ji švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė. Pa­sak jos, ši min­tis yra už­ko­duo­ta prog­ra­mos punk­te, ku­ria­me skel­bia­ma, jog sie­kiant, kad aukš­ta­sis moks­las ir moks­li­niai ty­ri­mai tap­tų iš­skir­ti­ne pa­žan­gos ga­li­my­be, „svar­bu su­telk­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų, moks­lo ins­ti­tu­tų žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius, ra­cio­na­liai ir tiks­lin­gai pa­nau­do­ti moks­lo inf­ras­truk­tū­rą“.

„Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­tų eks­per­tų ma­ny­mu, ap­ta­kio­se Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos pro­jek­to fra­zė­se su­nku įžvelg­ti aiš­kią bū­si­mų­jų pert­var­kų vi­zi­ją bei spren­di­mus, ki­ta ver­tus, do­ku­men­te pa­lik­ta daug erd­vės in­terp­re­ta­ci­joms. „Kaip op­ti­miz­mo tei­kian­tį da­ly­ką at­sar­giai įvar­din­ti bū­tų ga­li­ma tai, kad ši prog­ra­ma vis dėl­to ne­už­ker­ta ke­lio im­tis šiek tiek ryž­tin­ges­nių ar ra­di­ka­les­nių veiks­mų. Sa­ky­čiau, kad prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis drau­ge su švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tre J. Pe­traus­kie­ne, pa­tvir­ti­nus prog­ra­mą, pa­si­lie­ka lais­vas ran­kas da­ry­ti ab­so­liu­čiai vis­ką, ką no­ri“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­lo­lo­gi­jos fa­kul­te­to pro­fe­so­rius, Lie­tu­vių ka­ta­li­kų moks­lo aka­de­mi­jos Cen­tro val­dy­bos vi­ce­pir­mi­nin­kas dr. Pa­ulius Su­ba­čius.

Tiks­lus pa­sle­pia retorika

Pa­skir­to­sios mi­nis­trės J. Pe­traus­kie­nės, ne vie­nus me­tus va­do­va­vu­sios Moks­lo ir stu­di­jų ste­bė­se­nos ir ana­li­zės cen­trui (MOS­TA), tei­kian­čiam re­ko­men­da­ci­jas dėl moks­lo ir stu­di­jų po­li­ti­kos to­bu­li­ni­mo, tei­gi­mu, aukš­tų­jų mo­kyk­lų op­ti­mi­za­vi­mas yra pa­mi­nė­tas Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos pro­jek­te. Pa­sak jos, tai, kad bū­si­mą­ją re­for­mą apž­vel­gian­čias nuo­sta­tas do­ku­men­te at­ras­ti su­dė­tin­ga, yra jo teks­to „re­to­ri­kos klau­si­mas“. „Bet min­tis la­bai aiš­ki“, – tvir­ti­no pa­skir­to­ji mi­nis­trė.

Jurgita Petrauskienė: "Mokslo ir studijų sistema yra labai segmentuota, resursai - išskaidyti, taigi, tinklo pertvarka yra būtina.“ /Alinos Ožič nuotrauka

Jos tei­gi­mu, šiuo me­tu moks­lo ir stu­di­jų sis­te­ma yra la­bai seg­men­tuo­ta, re­sur­sai – iš­skai­dy­ti, ir tai ne­ku­ria są­ly­gų tiek stu­di­jų, tiek moks­lo ko­ky­bei. „Vie­nas iš žings­nių – ne tiks­las sa­vai­me, bet svar­bi prie­lai­da – op­ti­mi­zuo­ti tu­ri­mus iš­tek­lius, sie­kiant iš­sau­go­ti ir sėk­min­gai plė­to­ti tu­ri­mą po­ten­cia­lą. Tai­gi, tink­lo pert­var­ka yra bū­ti­na“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ kal­bė­jo J. Pe­traus­kie­nė.

Ji ti­ki­no, kad to­kioms nuo­sta­toms pri­ta­ria ir pa­skir­ta­sis prem­je­ras S. Skver­ne­lis. „Prem­je­ras la­bai aiš­kiai pa­sa­kė – tai su­dė­tin­gas pro­ce­sas, to­dėl svar­bu kal­bė­tis tiek su aka­de­mi­ne bend­ruo­me­ne, tiek su ki­to­mis su­in­te­re­suo­to­mis ša­li­mis ir ras­ti si­ner­gi­jas, kad aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mas už­ti­krin­tų ko­ky­bę, o ne tap­tų vien me­cha­ni­niu pro­ce­su. Bet yra bend­ras ma­ty­mas ir su­ta­ri­mas, kad kryp­tis tu­ri bū­ti to­kia“, – pa­žy­mė­jo pa­skir­to­ji mi­nis­trė.

Prieš pat Sei­mo rin­ki­mus, spa­lio pra­džio­je, J. Pe­traus­kie­nės va­do­vau­ja­ma MOS­TA pri­sta­tė moks­lo ir stu­di­jų po­ten­cia­lo ana­li­zę. Jo­je siū­lo­ma, op­ti­mi­zuo­jant aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lą, iki 2025 me­tų Lie­tu­vo­je pa­lik­ti 3–5 uni­ver­si­te­tus, taip pat vie­ną ar dvi me­nų aka­de­mi­jas bei Ka­ro aka­de­mi­ją. Pa­gal šį do­ku­men­tą, Vil­niu­je ga­lė­tų veik­ti du uni­ver­si­te­tai – ma­no­ma, Vil­niaus (VU) bei Ge­di­mi­no tech­ni­kos (VGTU), Kau­ne – vie­nas ar du, Klai­pė­do­je – vie­nas uni­ver­si­te­tas ar jo pa­da­li­nys, Šiau­liuo­se – uni­ver­si­te­to pa­da­li­nys ar­ba ko­le­gi­ja.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra 47 aukš­to­sios mo­kyk­los – 22 uni­ver­si­te­tai ir 23 ko­le­gi­jos, iš jų – 14 vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų ir 12 vals­ty­bi­nių ko­le­gi­jų. Tuo me­tu stu­den­tų skai­čius vien per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus su­ma­žė­jo 32 proc., tie­sa, aka­de­mi­nio per­so­na­lo pa­dau­gė­jo 4 proc., o val­džios iš­lai­dos aukš­ta­jam moks­lui iš­au­go 33 pro­cen­tais. Vien šie­met į ša­lies aukš­tą­sias įsto­jo 10 proc. ma­žiau stu­den­tų nei per­nai – 23 703. Kai ku­riuo­se uni­ver­si­te­tuo­se stu­den­tų skai­čius su­ma­žė­jo dras­tiš­kai – pa­vyz­džiui, stu­di­jas Šiau­lių uni­ver­si­te­te šį­met pa­si­rin­ko tik 217 stu­den­tų.

Vaikš­čio­jan­tys pinigėliai

Pa­ve­di­mą nau­ja­jai Vy­riau­sy­bei iš­nag­ri­nė­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo ga­li­my­bes par­en­gęs E. Jo­vai­ša „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad MOS­TA at­lik­ta ana­li­zė ver­tin­ti­na tei­gia­mai, ta­čiau Sei­mas no­rė­tų gau­ti daug iš­sa­mes­nius duo­me­nis. „A­ka­de­mi­nė bend­ruo­me­nė yra nuo­lat pur­to­ma am­ži­nų pert­var­ky­mų, am­ži­nų kal­bų – „tą su­jung­si­me“, „tą nu­pjau­si­me“. At­ėjo lai­kas vi­siems su­sės­ti ir, ant sta­lo pa­dė­jus ty­ri­mų re­zul­ta­tus, gal­vo­ti, ku­ria kryp­ti­me ju­dė­si­me. Nuo­šir­džiai ma­nau, kad Sei­mo, kaip vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų stei­gė­jo, re­ko­men­da­ci­jos pa­suks mū­sų aukš­tą­jį moks­lą rei­kia­ma kryp­ti­mi“, – ti­ki­no jis.

Eugenijus Jovaiša: "Įvedus studentų „krepšelį“, Lietuvos mokslo jaunuomenė buvo paversta „vaikščiojančiu pinigėliu"." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Pa­sak E. Jo­vai­šos, iki dar­bo Sei­me ėju­sio Lie­tu­vos Edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to de­ka­no par­ei­gas, įve­dus stu­den­tų „krep­še­lį“, Lie­tu­vos moks­lo jau­nuo­me­nė bu­vo pa­vers­ta „vaikš­čio­jan­čiu pi­ni­gė­liu“, dėl ku­rio ko­vo­da­mos aukš­to­sios mo­kyk­los ma­siš­kai kū­rė vis nau­jas stu­di­jų prog­ra­mas.

„To­kia lo­gi­ka tam ti­kru me­tu gal ir tei­sin­ga, bet at­ei­na lai­kas, kai ji ne­be­vei­kia: stu­den­tai ne­be­si­ren­ka Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų, emig­ruo­ja ir pa­na­šiai. Lai­kas mo­kė­ti pi­ni­gus ne už gal­ve­lę, bet už pro­duk­tą, ku­rį iš­lei­džia­me, ir kon­tro­liuo­ti jo ko­ky­bę. Šios ka­den­ci­jos pa­bai­go­je tu­ri at­si­ras­ti to­kie kva­li­fi­ka­ci­niai rei­ka­la­vi­mai, ku­rie leis­tų įver­tin­ti, ar par­eng­tas žmo­gus ati­tin­ka mū­sų ūkio po­rei­kius, ir ta­da žiū­rė­ti, ar kon­kre­tus uni­ver­si­te­tas pa­tei­si­na sa­vo veik­lą ir vals­ty­bės lū­kes­čius, ar vis dėl­to yra per­ne­lyg silp­nas ir jo at­žvil­giu rei­kia pri­im­ti spren­di­mus“, – aiš­ki­no Sei­mo ŠMK va­do­vas.

Prog­ra­ma – lyg lie­tu­vių poezija

Sei­mo ŠMK pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD, kon­ser­va­to­rių) frak­ci­jos na­rys Man­tas Ado­mė­nas „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos pro­jek­te tė­ra užuo­mi­na į aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mą. „Svar­biau­sias klau­si­mas – kaip šis pro­ce­sas bus su­pran­ta­mas. Op­ti­mi­za­ci­jos idė­ją ga­li­ma dis­kre­di­tuo­ti, jei­gu ja bus įvar­dy­tas toks spren­di­mas, kaip Vy­tau­to Di­džio­jo (VDU) ir Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tų (LEU) su­si­jun­gi­mas bei ta pro­ga pa­pil­do­mų fi­nan­sų mirš­tan­čiai ins­ti­tu­ci­jai iš­pra­šy­mas iš vals­ty­bės. Aiš­kios nuo­ro­dos į ryž­tin­gą aukš­tų­jų mo­kyk­lų stam­bi­ni­mą ir ne­pa­jė­gų ins­ti­tu­ci­jų už­da­ry­mą Vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je ti­krai nė­ra“, – tvir­ti­no par­la­men­ta­ras.

Paulius Subačius: "Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis drauge su švietimo ir mokslo ministre pasilieka laisvas rankas daryti absoliučiai viską, ką nori.“ /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Dr. P. Su­ba­čiaus ma­ny­mu, pa­grin­di­nia­me nau­jo­jo mi­nis­trų ka­bi­ne­to do­ku­men­te ga­li­ma įžvelg­ti skirs­ny­je apie moks­lą esan­tį kons­ta­ta­vi­mą, kad šio­je sri­ty­je moks­lo po­ten­cia­las yra per­ne­lyg iš­skai­dy­tas ir kad rei­kia kon­cen­truo­ti pa­stan­gas. „Šio­je vie­to­je be ka­bu­čių ci­tuo­ja­ma iš­va­da, ku­rią dau­gy­bę kar­tų yra tei­kę įvai­rūs už­sie­nio eks­per­tai, bet Vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je nė­ra aiš­kiai pa­sa­ko­ma, kaip tai bus da­ro­ma. Ši prog­ra­ma – lyg lie­tu­vių poe­zi­ja, kur la­bai daug žo­džių, bet nie­ko ne­pa­sa­ky­ta. Ma­to­me skam­bias fra­zes, bet ne­for­mu­luo­ja­mas joks kon­kre­tus tiks­las, jau ne­kal­bu apie prie­mo­nes. Prog­ra­ma tu­rė­tų nu­ro­dy­ti kryp­tį, ku­ria ke­ti­na­ma ei­ti, bet ten jos nė­ra“, – tei­gė moks­li­nin­kas.

Bu­vu­sio švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tro, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Dai­niaus Pa­val­kio, šiuo me­tu ei­nan­čio Eu­ro­pos ko­mi­sa­ro moks­li­niams ty­ri­mams, ino­va­ci­joms ir moks­lui Car­lo­so Moe­do pa­ta­rė­jo par­ei­gas, ma­ny­mu, nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos Švie­ti­mo ir moks­lo da­ly­je no­rint ga­li­ma įžvelg­ti prie­lai­das po­ky­čiams, apie ku­riuos prieš rin­ki­mus kal­bė­jo be­veik vi­sos po­li­ti­nės par­ti­jos.

Mantas Adomėnas: "Aiškios nuorodos į ryžtingą aukštųjų mokyklų stambinimą ir nepajėgų institucijų uždarymą Vyriausybės programoje nėra.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Prog­ra­mos Švie­ti­mo, moks­lo ir ino­va­ci­jų da­lis ga­na pla­ti. Kar­tais su­si­da­ro nuo­mo­nė, kad prog­ra­mo­je nė­ra vis­kas par­ašy­ta, bet pa­skai­tę de­ta­liau ga­li­me ma­ty­ti, jog pa­grin­di­niai sie­kiai bei ti­kė­ti­nas re­zul­ta­tas yra pa­teik­ti, o jų įgy­ven­di­ni­mo, ku­ris daž­nai bū­na su­nkiau­sia vi­so pro­ce­so da­lis, klau­si­mai pa­lie­ka­mi spręs­ti mi­nis­trui su so­cia­li­niais par­tne­riais, dis­ku­tuo­jant, de­mo­kra­tiš­kai. Do­ku­men­te ga­na aiš­kiai įžiū­ri­ma nuo­sta­ta ge­rin­ti stu­di­jų ko­ky­bę per prog­ra­mų per­žiū­rą, taip pat mi­ni­mas kon­so­li­da­vi­mas, yra la­bai aiš­kus sie­kis stip­rin­ti ir ap­jung­ti jau esa­mą iš­bars­ty­tą moks­lo inf­ras­truk­tū­rų ir žmo­giš­ką po­ten­cia­lą tarp at­ski­rų slė­nių, ins­ti­tu­tų bei uni­ver­si­te­tų, kad pa­siek­tu­me ge­res­nių moks­lo ir ino­va­ty­vu­mo re­zul­ta­tų“, – aiš­ki­no jis.