Apie krizę praneš iš anksto
Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja at­ei­ty­je tu­rė­tų iš anks­to pra­neš­ti, ka­da, ti­kė­ti­na, pra­si­dės ir baig­sis eko­no­mi­kos nuo­smu­kis, bei kaip tai apib­rėž­ti. Tie­sa, ši nau­jo­vė yra dau­giau for­ma­lus žings­nis, pa­dik­tuo­tas Eu­ro­pos Są­jun­gai pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Tai­gi po­li­ti­nių dis­ku­si­jų, ka­da kri­zė pra­si­dė­jo ar bai­gė­si, pri­ėmus ati­tin­ka­mą nu­ta­ri­mą tu­rė­tų su­ma­žė­ti – bū­tų įvar­dy­ti ob­jek­ty­vūs ūkio nuo­smu­kio kri­te­ri­jai. Eko­no­mis­tai abe­jo­ja, ar ban­dy­mas tai įtvir­tin­ti nu­ta­ri­mu tu­rės di­de­lę pra­kti­nę reikš­mę, mat raš­tais nuo kri­zių ne­ap­sid­rau­si.

Kas ket­vir­tį – po nau­ją scenarijų

Pa­gal Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos par­eng­tą nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­rį ne­tru­kus tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti Vy­riau­sy­bė, iš­skir­ti­nių ap­lin­ky­bių dėl di­de­lio eko­no­mi­kos nuo­smu­kio nu­sta­ty­mas bū­tų ini­ci­juo­ja­mas, jei par­en­gus eko­no­mi­nės rai­dos sce­na­ri­jų pa­aiš­kė­tų, kad ei­na­mai­siais ar po jų ei­nan­čiais me­tais pro­jek­tuo­ja­mas ne­igia­mas bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to po­ky­tis.

Mi­nis­te­ri­ja ne re­čiau kaip du kar­tus per me­tus tu­rė­tų reng­ti ir skelb­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­nės rai­dos sce­na­ri­jų, o lai­ko­tar­piu, kai nu­sta­to­mos iš­skir­ti­nės ap­lin­ky­bės dėl di­de­lio eko­no­mi­kos nuo­smu­kio, to­kį sce­na­ri­jų reng­ti ir skelb­ti ne re­čiau kaip kas ket­vir­tį. Pa­gal pro­jek­tą, nu­sta­čiu­si iš­skir­ti­nių ap­lin­ky­bių, mi­nis­te­ri­ja šiuos duo­me­nis tu­rė­tų skelb­ti vie­šai kar­tu su par­eng­tu sce­na­ri­ju­mi.

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da ma­no, kad pa­grin­di­nė to­kios ini­cia­ty­vos prie­žas­tis – pri­im­tas Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas. Tai­gi tai dau­giau for­ma­lus vyk­do­mo­sios val­džios žings­nis.

„Pa­si­kei­tus eko­no­mi­nėms ap­lin­ky­bėms tie­siog kons­ta­tuo­ja­me su­sik­los­čiu­sią si­tua­ci­ją ir im­amės kri­zės val­dy­mo tiks­lų bei įgy­ven­di­na­me ko­kius nors veiks­mus, ku­rie pa­dė­tų sta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį. Tai teo­ri­nė ga­li­my­bė, bet ša­lis, ku­ri pa­si­ren­gu­si vi­soms ga­li­my­bėms, jau­čia­si tie­siog sau­ges­nė ir ga­li lai­ku im­tis prie­mo­nių“, – sa­kė jis.

Ryž­ta­si nedaugelis

Vis dėl­to eko­no­mis­tas su­abe­jo­jo to­kio nu­ta­ri­mo pra­kti­ne reikš­me. Jo ma­ny­mu, jei toks nu­ta­ri­mas bū­tų ga­lio­jęs 2008–2009 me­tais, si­tua­ci­jos tai ne­bū­tų pa­kei­tę. „Prog­no­zuo­ti eko­no­mi­kos smu­ki­mą ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je ryž­ta­si tik ne­dau­ge­lis. Ir taip yra ne dėl to, kad prog­no­zuo­to­jai blo­gi. Ne­no­ri­ma sa­vo prog­no­zė­mis komp­li­kuo­ti pa­dė­ties. Ma­ty­da­mi to­kias prog­no­zes vers­lo su­bjek­tai ir dau­ge­lis na­mų ūkių im­tų elg­tis kaip kri­zės są­ly­go­mis ir taip sa­vai­me su­kel­tų tą kri­zę“, – svars­tė G. Nau­sė­da.

Eko­no­mis­tas pri­dū­rė, kad ofi­cia­liai pa­skel­bus apie nuo­smu­kį tu­rė­tų su­ma­žė­ti po­li­ti­kų gin­čų, kaip rea­guo­ti į si­tua­ci­ją. Pa­vyz­džiui, 2008–2009 me­tais dau­ge­lis jų dėl to įsi­lei­do į il­gas dis­ku­si­jas, o ryž­tin­gų veiks­mų im­ta­si vė­liau.

Su­sie­jo ir su kompensavimu

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Kęs­tu­tis Gla­vec­kas pri­mi­nė, kad per bu­vu­sią kri­zę ban­dy­mų su­sik­los­čiu­sią eko­no­mi­nę si­tua­ci­ją reg­la­men­tuo­ti tei­siš­kai bu­vo, ta­čiau nie­ko iš to esą ne­išė­jo. „Bu­vo spren­džia­ma, kaip tai iš­ma­tuo­ti, ren­gia­mos me­to­di­kos, bet tei­si­nio pa­grin­do tai ne­įgi­jo. Ne­ma­nau, kad po­pie­riais ga­li­ma ap­sid­raus­ti nuo to, kas yra ob­jek­ty­vu ar blo­go val­dy­mo pa­sek­mė. Si­tua­ci­jos ap­ra­šy­mas di­de­lės pra­kti­nės reikš­mės ne­tu­rės“, – tvir­ti­no po­li­ti­kas.

Juo­lab kad ir da­bar svar­biau­sios ša­lies fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­jos kiek­vie­nais me­tais tei­kia sa­vo prog­no­zes. K. Gla­vec­ko tei­gi­mu, to­kio nu­ta­ri­mo pra­kti­nė įta­ka ga­li bū­ti ta, kad Sei­mui at­ei­ty­je bus leng­viau apib­rėž­ti, ka­da pra­si­dė­jo ir bai­gė­si kri­zė. Toks apib­rė­ži­mas svar­bus, mat su­si­jęs su įvai­riais biu­dže­to kar­py­mais ir po ku­rio lai­ko, at­si­ga­vus ūkiui, tai­ko­mo­mis įvai­rio­mis kom­pen­sa­ci­jo­mis už su­ma­žin­tas iš­mo­kas, al­gas, pen­si­jas ir t. t.