Apie estiškas algas galime tik pasvajoti
Nors lie­tu­viai dir­ba ne ma­žiau ne­gu ki­tų Bal­ti­jos ša­lių gy­ven­to­jai, iki lat­viš­kų ar juo­lab es­tiš­kų at­ly­gi­ni­mų mums dar to­li. Ma­žiau­siai už­dir­ban­tys gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad iš­gy­ven­ti iš 1035 li­tų var­giai pa­vyks­ta, ta­čiau da­lis val­džio­je esan­čių po­li­ti­kų ti­ki­na, kad spar­čiau kel­ti „mi­ni­mu­mą“ nė­ra ga­li­my­bių.

Mū­sų ša­ly­je nu­sta­ty­ta mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga (MMA) yra vie­na kuk­liau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Ma­žes­ni at­ly­gi­ni­mai mo­ka­mi tik Bul­ga­ri­jo­je ir Ru­mu­ni­jo­je. Pa­gal šį ro­dik­lį ne­ma­žai at­si­lie­ka­me net nuo ar­ti­miau­sių kai­my­nų. Lat­vi­jo­je nuo ki­tų me­tų MMA ūg­te­lės iki 360 eu­rų (apie 1240 li­tų), o Es­ti­jo­je – iki 390 eu­rų (1340 li­tų). Tie­sa, nuo ki­tų me­tų vi­du­rio da­bar 300 eu­rų Lie­tu­vo­je sie­kian­tis „mi­ni­mu­mas“ tu­rė­tų pa­di­dė­ti iki 325 eu­rų.

Pi­ni­gai ke­liau­ja kompensacijoms

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to (BFK) pir­mi­nin­ko Bro­niaus Bra­daus­ko tei­gi­mu, at­otrū­kį tarp al­gų Bal­ti­jos ša­ly­se le­mia ke­lios prie­žas­tys. Pir­miau­sia, kad da­bar­ti­nei val­džiai ten­ka kom­pen­suo­ti su kri­ze su­si­ju­sius įvai­rius su­ma­ži­ni­mus (dar­bo už­mo­kes­čio, pen­si­jų). Esą tam ski­ria­mas iš­lai­das bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti spar­tes­niam MMA di­di­ni­mui. „Nei Lat­vi­jo­je, nei Es­ti­jo­je ne­bu­vo pri­dirb­ta tiek bė­dų, kiek jų mums pa­li­ko val­džio­je bu­vę kon­ser­va­to­riai“, - tvir­ti­no so­cial­de­mo­kra­tas.

Kaip grei­tai to­liau į vir­šų stieb­sis lie­tu­viš­kas „mi­ni­mu­mas“, pa­sak B. Bra­daus­ko, pri­klau­sys nuo daug veiks­nių. „Ne­ži­nau, kiek par­ei­ka­laus pa­sta­rie­ji įvy­kiai su Ru­si­ja. Su­skai­čiuo­ta, kad tai ga­li kai­nuo­ti net iki 4 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP), ki­ti sa­ko, jog net 7 proc. BVP. Jei­gu bus tiek, ne juo­kai“, - pa­žy­mė­jo jis.

Anot B. Bra­daus­ko, MMA di­di­ni­mas tu­ri ne tik nau­dos. Jis daž­niau­siai skau­džiai at­si­lie­pia smul­kia­jam vers­lui. Sei­mo BFK pir­mi­nin­kas tu­ri duo­me­nų, kad per 50 tūkst. įmo­nių va­do­vų dir­ba pu­se eta­to, o jų al­gos sie­kia vos 500 li­tų. „Ar jie iš ti­krų­jų tiek gau­na? Be abe­jo, gau­na dau­giau, bet kai MMA per di­de­lė, lie­tu­viai iš­ra­din­gi ir nu­ei­na į „še­šė­lį“. Nu­stum­ti vis­ką į „vo­ke­lius“, la­bai ne­tei­sin­ga. Gal­būt MMA rei­kė­tų di­din­ti tik biu­dže­ti­nėms įstai­goms, o vi­siems ki­tiems pa­lik­ti rin­kos są­ly­gas, kad jie iš­ei­tų iš „še­šė­lio“, ir taip su­rink­tu­me dau­giau gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio bei ga­lė­tu­me spręs­ti ki­tas prob­le­mas. Rei­kė­tų pa­nag­ri­nė­ti“, - svars­tė B. Bra­daus­kas.

Prie­kaiš­tas ir darbdaviams

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ri­man­tas Jo­nas Da­gys pri­si­mi­nė, kad net iki­kri­zi­niu lai­ko­tar­piu mū­sų ša­lies eko­no­mi­ka au­go ge­ro­kai spar­čiau nei MMA. „Ki­tos vals­ty­bės mi­ni­ma­lią al­gą di­di­no ge­ro­kai dau­giau. Pas mus prieš­in­gai – so­cia­li­nė di­fe­ren­cia­ci­ja di­dė­jo. Kri­zės me­tai lė­mė ki­tas žai­di­mo tai­syk­les, bet iki­kri­zi­nis lai­ko­tar­pis bu­vo pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl at­si­li­ko­me“, - aiš­ki­no jis.

Kal­bė­da­mas apie at­ly­gi­ni­mų skir­tu­mus Bal­ti­jos ša­ly­se R. J. Da­gys pa­brė­žė, kad Lie­tu­vo­je dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mas yra la­bai di­de­lis. Ši prie­žas­tis le­mia kuk­les­nį MMA di­dė­ji­mą. Prie to pri­si­de­da ir per­ne­lyg iš­si­pū­tęs vals­ty­bi­nis sek­to­rius – MMA di­di­ni­mas pa­lie­čia la­bai daug biu­dže­ti­nio apa­ra­to dar­buo­to­jų, o tai vals­ty­bei bran­giai at­siei­na. „Ki­ta ver­tus, ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir tam ti­krą prie­kaiš­tą darb­da­viams, kad jie ga­na silp­nai kon­ku­ruo­ja dėl dar­bo jė­gos“, - pa­žy­mė­jo R. J. Da­gys.

Jis ti­ki­si, kad dar­bo jė­gos trū­ku­mas, at­si­gau­nan­ti eko­no­mi­ka ir dėl to at­si­ran­dan­čios pa­pil­do­mos lė­šos leis di­din­ti at­ly­gi­ni­mus pri­va­čia­me sek­to­riu­je ir po­li­ti­kams svars­ty­ti di­des­nį MMA kė­li­mą. Taip pat R. J. Da­gys pri­dū­rė, kad stai­giai di­di­na­mas „mi­ni­mu­mas“ ga­li skau­džiai at­si­liep­ti smul­kia­jam vers­lui. „Vis­kas tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma pa­laips­niui, kad vi­sas vers­las su­ge­bė­tų pri­si­tai­ky­ti. Kė­li­mas tu­rė­tų bū­ti pa­sto­vus, bet ne stai­gus“, - įsi­ti­ki­nęs kon­ser­va­to­rius.

Žmo­nės li­ko an­tra­me plane

Eko­no­mis­to Ro­mo La­zut­kos nuo­mo­ne, iš­gy­ven­ti už lie­tu­viš­ką „mi­ni­mu­mą“ yra la­bai su­nku. Per ma­ži at­ly­gi­ni­mai pri­si­de­da ir prie to, kad penk­ta­da­lis gy­ven­to­jų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos. Kuk­lios al­gos esą truk­do spar­čiau aug­ti eko­no­mi­kai, nes žmo­nės ne­iš­ga­li dau­giau var­to­ti.

R. La­zut­ka pa­brė­žė, kad po­li­ti­kai ne­no­ri kel­ti MMA, nes ban­do ap­sau­go­ti vers­lą, ma­nan­tį, jog di­des­nis „mi­ni­mu­mas“ pa­bran­gin­tų ga­my­bą ir ga­lė­tų su­kel­ti su­nku­mų. „Y­ra įsi­ti­ki­ni­mas, kad bū­tent vers­las ku­ria vi­są ge­ro­vę, jei­gu jis bus, ša­lis kles­tės, o žmo­nės lie­ka an­tro­je vie­to­je“ , - sa­kė jis.

R. La­zut­ka įsi­ti­ki­nęs, kad vers­las ir vals­ty­bė yra pa­jė­gūs spar­čiau ir so­li­džiau di­din­ti „mi­ni­mu­mą“. Įmo­nės, ku­rioms tai su­kel­tų su­nku­mų, ga­lė­tų tie­siog už­si­da­ry­ti. „Ban­kro­tai, ku­riais gąs­di­na­ma, yra na­tū­ra­lus da­ly­kas. Taip eko­no­mi­ka at­si­kra­to ne­pa­jė­gių, pra­stų vers­lų“, - tei­gė jis.

R. La­zut­ka pa­sa­ko­jo, kad yra ne­ma­žai sri­čių, kur MMA yra su­sie­ta su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu. Šiam ky­lant, ati­tin­ka­mai di­dė­ja ir „mi­ni­mu­mas“. Ta­čiau ir to­kia tvar­ka mū­sų ša­ly­je bū­tų prob­le­miš­ka. Pa­sak eks­per­to, vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas ir­gi nė­ra la­bai di­de­lis, be to, pra­stai aps­kai­to­mas.

Pri­klau­so nuo po­li­ti­kų malonės

Eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis pa­žy­mė­jo, kad Bal­ti­jos ša­ly­se ski­ria­si ne tik MMA, bet ir vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis. Pa­vyz­džiui, Es­ti­jo­je vi­du­ti­nė al­ga be­veik tūks­tan­čiu li­tu di­des­nė nei mū­sų ša­ly­je. „Na­tū­ra­lu, kad ir MMA yra di­des­nis nei Lie­tu­vo­je. Tarp mū­sų ša­lies ir Lat­vi­jos vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio to­kių di­de­lių skir­tu­mų nė­ra. Lat­vi­jos po­li­ti­kų spren­di­mas di­din­ti MMA yra po­li­ti­nis, ne­bū­ti­nai par­em­tas eko­no­mi­niais ar­gu­men­tais“, - sa­kė eks­per­tas.

Vi­du­ti­niai at­ly­gi­ni­mai ski­ria­si dėl dau­gy­bės prie­žas­čių. Es­ti­jo­je ne tik so­li­des­nis dar­bo už­mo­kes­tis, bet ir maž­daug penk­ta­da­liu di­des­nės kai­nos ne­gu pas mus. „Ka­dan­gi pas mus pa­slau­gų kai­nos yra la­bai ma­žos, ne­sie­kia net 50 proc. ES vi­dur­kio, tai ir pa­slau­gų sek­to­riaus dar­buo­to­jo­jų at­ly­gi­ni­mai yra ma­ži, - aiš­ki­no N. Ma­čiu­lis. - Ki­ta prie­žas­tis, ku­ri su­ku­ria at­otrū­kį tarp Es­ti­jos ir Lie­tu­vos, ta, kad mū­sų ša­ly­je di­des­nė dar­buo­to­jų da­lis gau­na ne­ofi­cia­lų prie­dą, at­ly­gi­ni­mus „vo­ke­liuo­se“, ypač mai­ti­ni­mo, sta­ty­bų, ap­gy­ven­di­ni­mo sek­to­riuo­se. To­dėl ofi­cia­li sta­tis­ti­ka yra iš­kreip­ta. Ma­to­me, kad vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Lie­tu­vo­je yra 2,4 tūkst. li­tų, bet rea­lus tur­būt yra ge­ro­kai di­des­nis, ga­li siek­ti apie 3 tūkst. li­tų.“

N. Ma­čiu­lio ver­ti­ni­mu, erd­vės di­din­ti MMA yra ne­ma­žai. Ta­čiau tai su­kur­tų prob­le­mą – ma­žė­tų di­fe­ren­cia­ci­ja tarp kva­li­fi­kuo­tų ir ne­kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų. Pla­nuo­da­ma di­din­ti „mi­ni­mu­mą“ Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų už­ti­krin­ti, kad ly­giag­re­čiai to­kiu pat tem­pu di­dės ir al­gos kva­li­fi­kuo­tiems vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jams.

Po­li­ti­kai MMA di­di­ni­mo kor­tą me­ta siek­da­mi su­lauk­ti po­li­ti­nių di­vi­den­dų, šis klau­si­mas itin pa­aš­trė­ja prieš rin­ki­mus. To­dėl N. Ma­čiu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad MMA rei­kė­tų su­sie­ti su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu, nu­sta­ty­ti, kiek pro­cen­tų nuo šio dy­džio jis tu­rė­tų siek­ti. Di­dė­jant vi­du­ti­nėms al­goms, ati­tin­ka­mai aug­tų ir „mi­ni­mu­mas“. To­kia tvar­ka esą bū­tų pri­im­ti­nes­nė ir vers­lui, ku­ris ga­lė­tų prog­no­zuo­ti, kaip kei­sis MMA. „Tai bū­tų daug skaid­res­nė, efek­ty­ves­nė ir tei­sin­ges­nė sis­te­ma. Nes da­bar po­li­ti­kai ma­ni­pu­liuo­ja šiuo ro­dik­liu“, - ti­ki­no eko­no­mis­tas.