Apie eilinį sovietinį Grybauską
So­vie­tų oku­pa­ci­ja Lie­tu­vos pi­lie­čius ver­tė rink­tis - ko­vo­ti, pri­si­tai­ky­ti ar ko­la­bo­ruo­ti. Pre­zi­den­tės tė­vas Po­li­kar­pas Gry­baus­kas ne­sto­jo į ko­vo­to­jų su oku­pa­ci­ja gre­tas, bet nei uo­lu­mu, nei ypa­tin­ga ais­tra ne­iš­sis­ky­rė iš ki­tų re­ži­mo rė­mė­jų. Prie to­kios iš­va­dos pri­ėjo is­to­ri­kas Ry­tas Nar­vy­das, nag­ri­nė­jęs jam pa­sie­kia­mus is­to­ri­jos šal­ti­nius.

Į P. Gry­baus­ko as­mens by­lą, sau­go­mą Lie­tu­vos ypa­tin­ga­ja­me ar­chy­ve, pa­pra­šė­me pa­žvelg­ti ir ją pa­ko­men­tuo­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų sky­riaus va­do­vo R. Nar­vy­do. "Iš to, kas ma­ty­ti vie­šai pub­li­kuo­to­je jo by­lo­je, net kal­bos ne­ga­li bū­ti apie ko­kią nors ypa­tin­gą tė­vo kar­je­rą, ga­lė­ju­sią pa­da­ry­ti įta­ką du­krai", - sa­kė jis LŽ.

Jie ne­bu­vo artimi

"Man su­si­da­rė įspū­dis, kad tė­vas ne tik ne­ga­lė­jo tu­rė­ti įta­kos pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės kar­je­rai, jis ne­tu­rė­jo įta­kos ir jai, kaip as­me­ny­bei. Ne­atro­do, kad jie bu­vo ar­ti­mi, kad bend­ra­vo. Da­rau prie­lai­dą, kad pre­zi­den­tė net ne­tu­rė­jo pro­gos daug ži­no­ti apie jo gy­ve­ni­mą. Du­kros pri­si­mi­ni­muo­se nie­ka­da nė­ra jo­kių užuo­mi­nų apie tė­vą vai­kys­tė­je ar pa­aug­lys­tė­je, kad ką nors kar­tu bū­tų vei­kę. Tė­vo ša­lia lyg ir ne­bu­vo, - tei­gė R. Nar­vy­das. - P. Gry­baus­kas bu­vo la­bai ne­pas­to­vus žmo­gus, nie­kur il­gai ne­už­si­sė­dė­da­vęs, daž­nai kai­ta­lio­jęs dar­bus. Net ne­ži­no­me, kiek jis tu­rė­jo žmo­nų - ke­tu­rias ar dvi. Ta­čiau vi­sa jo biog­ra­fi­ja ne­pa­na­ši į įta­kin­go so­vie­ti­nių spe­cia­lių­jų tar­ny­bų vei­kė­jo."

Kuo su­si­do­mė­jo trylikametis

P. Gry­baus­kas gi­mė 1928 me­tais ne­tur­tin­gų vals­tie­čių šei­mo­je, Kė­dai­nių aps­kri­ty­je. Iš by­los ma­ty­ti, kad 1941-ai­siais bū­da­mas try­li­kos me­tų jis ta­po Bur­biš­kių pra­di­nės mo­kyk­los pio­nie­rių va­do­vu. "Ga­li­ma samp­ro­tau­ti, kas jį tuo va­do­vu ga­lė­jo pa­skir­ti. Nė­ra ty­ri­mų, kas ir kaip tuo me­tu tap­da­vo pio­nie­rių va­do­vais", - sa­kė R. Nar­vy­das.

Anot is­to­ri­ko, tais lai­kais be­sip­rie­ši­nan­tie­ji so­vie­tų val­džiai su­lauk­da­vo rep­re­si­jų. Da­lis žmo­nių sten­gė­si lai­ky­tis ne­utra­liai. "Ta­čiau eg­zis­ta­vo ir toks vi­so­je Eu­ro­po­je tam ti­kruo­se gy­ven­to­jų sluoks­niuo­se po­pu­lia­rus reiš­ki­nys, ku­rį dau­ge­lis pa­mirš­ta, - "kul­tūr­bol­še­viz­mas", - sa­kė R. Nar­vy­das. - Kai ką pa­trau­kė rau­do­nos vė­lia­vos, mi­tin­gai, pa­ža­dai apie ge­res­nį ry­to­jų. Da­rau prie­lai­dą, kad tuo Bur­biš­kio mies­te­ly­je ga­lė­jo su­si­do­mė­ti ir Po­li­kar­pas. Ne­ma­nau, kad try­li­ka­me­čiui bu­vo aiš­ku, kas tie bol­še­vi­kai. Vai­ką tie­siog ga­lė­jo su­do­min­ti "nau­jo­vės". Pa­vyz­džiui, vie­nas (da­bar jau mi­ręs) ka­gė­bis­tas man yra pa­sa­ko­jęs, kad jam, dar vai­kui, ka­dai­se pa­da­rė stip­rų įspū­dį, jog užė­jus bol­še­vi­kams 1940 me­tais jų ma­ža­me Luo­kės mies­te­ly­je bu­vo ro­do­mi fil­mai. Tuo­met tai bu­vo sen­sa­ci­ja, nau­jo­vė. O nau­jo­vės vi­suo­met pa­trau­kia."

Slė­pė­si nuo vokiečių

Ana­li­zuo­da­mas ki­tą įra­šą Po­li­kar­po by­lo­je - kaip jis ta­po rau­do­nų­jų par­ti­za­nų bū­rio na­riu, is­to­ri­kas tei­gė, jog tai ne­sun­kiai pa­aiš­ki­na­mas biog­ra­fi­jos po­sū­kis. "1941 me­tais, at­ėjus vo­kie­čiams, pio­nie­rių va­do­vas, kaip ir ki­to­kie bol­še­vik­me­čiu ak­ty­vūs žmo­nės, at­si­dū­rė ne­pa­vy­dė­ti­no­je pa­dė­ty­je. Jie bu­vo rep­re­suo­ja­mi, iš­ve­ža­mi dar­bams į Vo­kie­ti­ją. Po­li­kar­pas, ži­no­da­mas, kad ir jam ne­bus ra­maus gy­ve­ni­mo, bu­vo pri­vers­tas slaps­ty­tis, - pa­sa­ko­jo R. Nar­vy­das. - Vie­na­me do­ku­men­te par­ašy­ta, kad 1942-1944 me­tais jis slė­pė­si nuo vo­kie­čių. Ki­ta­me do­ku­men­te šis slaps­ty­ma­sis jau įvar­dy­tas da­ly­va­vi­mu rau­do­nų­jų par­ti­za­nų bū­ry­je. Dar ki­ta­me do­ku­men­te ma­ty­ti, kad "Bi­ru­tės" bū­ry­je jis bu­vo tik ke­lis 1944 me­tų mė­ne­sius. Pa­inia­vos yra. Juk vis­kas apie žmo­gaus biog­ra­fi­ją bū­da­vo su­ra­šo­ma iš jo žo­džių."

Žvelg­da­mas į P. Gry­baus­ko by­lą, is­to­ri­kas pa­brė­žė, kad kar­tais jis an­ke­to­se mi­ni kai ku­riuos sa­vo gy­ve­ni­mo fak­tus (kai jam ap­si­mo­ka tai pri­si­min­ti), juos net su­reikš­mi­na, o kar­tais, kai tai ne taip svar­bu, nu­ty­li.

"Aki­vaiz­du, kad veng­da­mas vo­kie­čių rep­re­si­jų vai­ki­nas pa­si­rin­ko miš­ką. Rau­do­nų­jų par­ti­za­nų bū­rių su­dė­tis bu­vo ga­na mar­ga. Da­lis - at­siųs­ti iš Ru­si­jos di­ver­san­tai, o da­lis - ieš­kan­tys, kur pa­sis­lėp­ti", - tei­gė R. Nar­vy­das.

Paauglystėje priverstinis slapstymasis nuo vokiečių miškuose Polikarpui Grybauskui po karo leido gauti darbą gaisrinėje./LŽ archyvo nuotrauka

For­ma­lus ka­ro dalyvis

Pa­sak is­to­ri­ko, vė­liau, po ka­ro, kai bu­vo su­tei­kia­mos vi­so­kios leng­va­tos, kaip tuo­met sa­ky­ta, Di­džio­jo tė­vy­nės ka­ro da­ly­viams, Po­li­kar­pas na­tū­ra­liai pa­no­ro jo­mis pa­si­nau­do­ti. Są­sa­jos su rau­do­nai­siais par­ti­za­nais tam pa­gel­bė­jo. "Gal jis, ke­tu­rio­lik­me­tis pa­aug­lys, pas tuos par­ti­za­nus tik bul­ves sku­to, ta­čiau for­ma­liai - ka­ro da­ly­vis, - svars­tė R. Nar­vy­das. - Grį­žu­siems so­vie­tams to pa­ka­ko jį lai­ky­ti lo­ja­liu (nes lyg ir nu­ken­tė­jęs nuo vo­kie­čių). Su­nku pa­sa­ky­ti, kiek jis iš ti­krų­jų bu­vo lo­ja­lus. Ta­čiau tos ap­lin­ky­bės, be abe­jo­nės, pa­dė­jo gau­nant val­diš­ką tar­ny­bą."

P. Gry­baus­kas tuo me­tu te­bu­vo bai­gęs 4 kla­ses (kai ku­riuo­se do­ku­men­tuo­se nu­ro­dy­ta, kad jo iš­si­la­vi­ni­mas - 5 kla­sės). Šis jau­nuo­lis 1944 me­tų va­sa­rą Dot­nu­vo­je bu­vo pri­im­tas dirb­ti mi­li­ci­nin­ku. "Įra­šas biog­ra­fi­jo­je, kad yra bu­vęs rau­do­nų­jų par­ti­za­nų bū­rio "Bi­ru­tė" na­riu, su­pran­ta­ma, pa­dė­jo gau­ti šį dar­bą, - kal­bė­jo is­to­ri­kas. - Prieš įsi­dar­bin­da­mas mi­li­ci­nin­ku Po­li­kar­pas po­rą mė­ne­sių dir­bo mi­li­ci­jos pa­gal­bi­nin­ku - stri­bu (kai ku­rio­se an­ke­to­se tai net ne­at­sis­pin­di). Mi­li­ci­jos pa­grin­di­nė pa­skir­tis - kri­mi­na­li­nių rei­ka­lų aiš­ki­ni­ma­sis. Mi­li­ci­ja pri­klau­sė NKVD (Vi­daus rei­ka­lų liau­dies ko­mi­sa­ria­tui). Su par­ti­za­nais tie­sio­giai ko­vo­jo sau­gu­mas - NKGB (Vals­ty­bės sau­gu­mo liau­dies ko­mi­sa­ria­tas)."

Spe­ku­lia­ci­jos NKVD klausimu

Dirb­da­mas mi­li­ci­jo­je 1945 me­tais Po­li­kar­pas pus­me­tį pa­si­mo­kė su­ka­rin­tos prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ser­žan­tų mo­kyk­lo­je, ku­ri pri­klau­sė tai pa­čiai NKVD sis­te­mai. "1945 me­tais jau­nuo­lis pra­dė­jo dirb­ti gais­ri­nin­ku. Ser­žan­tas - pats že­miau­sias va­do­vau­jan­tis ly­gis, tu­rė­jo ke­lis jam pa­val­džius gais­ri­nin­kus", - sa­kė R. Nar­vy­das.

Is­to­ri­kas ne­su­reikš­mi­na P. Gry­baus­ko pa­si­ra­šy­to ei­li­nio stan­dar­ti­nio po­pie­rė­lio, by­lo­jan­čio, jog dar­buo­to­jas pa­si­ža­da ne­iš­duo­ti sis­te­mos pa­slap­čių. "Kiek­vie­na su­ka­rin­ta sis­te­ma tu­ri sa­vo tvar­ką, draus­mę. Kas čia reikš­min­go? O įra­šai jo biog­ra­fi­jo­je, kad "pa­ti­krin­tas" ir "ne­igia­mų duo­me­nų nė­ra", ir­gi nie­ko ypa­tin­ga. Tai pa­pras­čiau­si tuo­met tai­ky­ti as­mens pa­ti­kri­ni­mai pri­imant į dar­bą mi­li­ci­jo­je, gais­ri­nė­je. Svar­bu bū­da­vo iš­siaiš­kin­ti, ar žmo­gus ne­tar­na­vo vo­kie­čių po­li­ci­jo­je, ar nė­ra įsi­vė­lęs į kri­mi­na­li­nę veik­lą. Tad apie jo pra­ei­tį apk­laus­da­vo kai­my­nus, pa­žįs­ta­mus. Ži­no­ma, kai žmo­gus no­ri dirb­ti gais­ri­nin­ku, ži­no­da­mas "žai­di­mo" tai­syk­les, an­ke­to­se pa­mi­ni sa­vo "nuo­pel­nus" - bu­vi­mą rau­do­nuo­ju par­ti­za­nu. Pa­pras­čiau­sias kon­for­miz­mas", - pa­sa­ko­jo jis.

Is­to­ri­kas pri­ėjo prie iš­va­dos, kad gais­ri­nin­ko dar­bas P. Gry­baus­kui pa­ti­ko. Jis net bu­vo per­kel­tas dirb­ti į Vil­nių. "Kaip ma­to­me iš ki­tų an­ke­tų, ku­rias Po­li­kar­pas yra pil­dęs, jis vis dar ne­par­ti­nis. Ži­no­me, kad no­rint da­ry­ti kar­je­rą bu­vo svar­bu bū­ti Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riu. Aki­vaiz­du, kad kar­je­ra, par­ti­nė veik­la jo ne­do­mi­no. Da­rau prie­lai­dą, kad jam pa­ka­ko pio­nie­riš­kos veik­los ir jos pa­sek­mių", - sa­kė R. Nar­vy­das.

Ne­no­rė­jo bū­ti milicininku

Iš vė­les­nių an­ke­tų ma­ty­ti, kad 1948 me­tais vy­res­ny­sis ser­žan­tas P. Gry­baus­kas (dir­bęs gais­ri­nin­ku) nu­siun­čia­mas mo­ky­tis į mi­li­ci­jos par­ei­gū­nų mo­kyk­lą Kau­ne. "Šią mo­kyk­lą bai­gęs jau bū­tų pa­ly­pė­jęs aukš­čiau kar­je­ros laip­te­liu nei iki tol dir­bęs ser­žan­tu", - svars­tė R. Nar­vy­das.

Į by­lą įseg­tos lai­ky­tų eg­za­mi­nų už­duo­tys ke­lia juo­ką, ko­kio ly­gio ži­nių tuo­met pa­kak­da­vo pre­ten­den­tams į mi­li­ci­jos par­ei­gū­nus. Ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ną su­da­rė ke­tu­ri veiks­mai: su­dė­ti ke­tur­ženk­lius skai­čius, ati­mti, pa­dau­gin­ti ir pa­da­ly­ti. Su šio­mis už­duo­ti­mis ke­lias kla­ses bai­gęs vai­ki­nas su­si­do­ro­jo. Lie­tu­vių kal­bos dik­tan­tą par­ašė be­veik kiek­vie­no­je ei­lu­tė­je pa­da­ry­da­mas po ke­lias klai­das, ga­vo dve­je­tą.

"Nors anks­tes­nė­se an­ke­to­se Po­li­kar­pas bu­vo nu­ro­dęs, kad mo­ka ru­sų ir len­kų kal­bas, sto­da­mas į mi­li­ci­jos mo­kyk­lą, kur vis­kas dės­ty­ta ru­sų kal­ba, už­ra­šė, kad šios kal­bos ne­mo­ka. Yra įra­šas, kad jis at­si­sa­kė lai­ky­ti ru­sų kal­bos eg­za­mi­ną. Vis dėl­to į mi­li­ci­jos mo­kyk­lą vai­ki­nas bu­vo pri­im­tas. Ma­tyt, ta­da la­bai trū­ko kad­rų", - spė­jo R. Nar­vy­das.

De­zer­ty­ras?

"Rug­sė­jo 1 die­ną P. Gry­baus­kas sto­jo į mi­li­ci­jos mo­kyk­lą, o 6 die­ną jau par­ašė pra­šy­mą at­leis­ti iš jos, esą jam svei­ka­ta ne­lei­džia mo­ky­tis. Vai­ki­nas pra­šė leis­ti jam grįž­ti į anks­tes­nį gais­ri­nin­ko dar­bą. Ma­tyt, la­bai ne­no­rė­jo bū­ti va­do­vau­jan­čiu mi­li­ci­jos par­ei­gū­nu, - sa­vo ver­si­ją dės­tė R. Nar­vy­das. - Aki­vaiz­du, kad jo ne­pa­lei­do, nes ne­praė­jus nė pus­me­čio, 1949 me­tų sau­sį, jo by­lo­je bu­vo įra­šy­ta, kad iš mi­li­ci­jos mo­kyk­los de­zer­ty­ra­vo. Dėl to "de­zer­ty­ra­vi­mo" sklan­do įvai­rių in­terp­re­ta­ci­jų. Šiaip de­zer­ty­ruo­da­vo tik iš ka­riuo­me­nės. Iš mi­li­ci­jos ga­lė­da­vai iš­ei­ti par­ašęs par­eiš­ki­mą. Ne­aiš­ku, ko­dėl toks įra­šas. Gal pa­pras­čiau­siai šiaip pa­var­to­jo šį ter­mi­ną."

Is­to­ri­kas ki­tuo­se do­ku­men­tuo­se yra skai­tęs įra­šą, kad mi­li­ci­jos mo­kyk­lo­je spa­lio mė­ne­sį Po­li­kar­pas nu­baus­tas už al­ko­ho­lio var­to­ji­mą. "Ga­li­ma spė­ti, kad ką nors pri­si­dir­bo, nes vė­liau yra įra­šas "osuž­dion" - nu­teis­tas. Iš tu­ri­mų duo­me­nų nė­ra ži­no­ma, už ką, koks straips­nis jam pri­tai­ky­tas", - tei­gė R. Nar­vy­das.

NKVD su­ka­rin­tos prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos dar­buo­to­jo P. Gry­baus­ko as­mens by­los in­for­ma­ci­ja nu­trūks­ta prie įra­šo apie teis­tu­mą. Vė­liau jo­kio­se su­ka­rin­to­se tar­ny­bo­se jis ne­tar­na­vo, dir­bo vai­ruo­to­ju, elek­tri­ku, ei­li­niu dar­bi­nin­ku, su­si­pa­ži­no su da­bar­ti­nės pre­zi­den­tės ma­ma.

"Iš jo an­ke­tos duo­me­nų ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai bu­vo ei­li­nis žmo­gus. Ei­li­nis ir jo gy­ve­ni­mas, - pa­žy­mė­jo R. Nar­vy­das. - Žmo­gus, tu­rin­tis to­kią biog­ra­fi­ją, ti­krai ne­ga­lė­jo kur nors "pra­stum­ti" du­kros ar kaip nors pa­dė­ti jai da­ry­ti kar­je­rą. Jei jis tai bū­tų ga­lė­jęs, pir­miau­sia pats bū­tų pa­da­ręs kar­je­rą. Ta­čiau žmo­nės daž­nai "už­kim­ba" už to­kių mįs­lin­gai pa­tei­kia­mų in­tri­gė­lių."