Antausis JAV ir Izraeliui: atsakinga Prezidentūra ar URM?
Ko­dėl Lie­tu­va bū­da­ma ar­ti­ma JAV są­jun­gi­nin­kė ir drau­giš­ka ša­lis Iz­rae­liui, bal­sa­vo prieš Je­ru­za­lės pa­skel­bi­mą Iz­rae­lio sos­ti­ne? Lie­tu­vai ket­vir­ta­die­nį Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nė­je asamb­lė­jo­je pa­si­sa­kius už re­zo­liu­ci­ją, ku­ria at­me­ta­mas JAV pre­zi­den­to Do­nal­do Trum­po spren­di­mas pri­pa­žin­ti Je­ru­za­lę Iz­rae­lio sos­ti­ne, tarp po­li­ti­kų ir po­li­ti­ka be­si­do­min­čių žmo­nių Lie­tu­vo­je ki­lo ne­men­ka su­maiš­tis.  

Tiesa, kiek vėliau Užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino pareiškimą, kuriuo paaiškino Lietuvos poziciją balsavime dėl rezoliucijos. Pasak URM pareiškimo, vakar JT Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija dėl Jeruzalės statuso pakartoja ankstesnių JT rezoliucijų nuostatas, kurios taip pat atspindi ir ilgalaikę bendrą Europos Sąjungos poziciją.

Tas balsavimas buvo nulemtas Prezidentūros pozicijos, o prezidentė buvo ES vadovų taryboje, kur buvo priimtas rašytinis dokumentas.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Mainomas savo socialinės medijos paskyroje parašė esąs nusivylęs, kad Lietuva balsuodama dėl rezoliucijos nesusilaikė, kaip tai padarė „grupė ES šalių, tarp kurių buvo ir Latvija“. Panašiai Lietuvos diplomatijos sprendimą komentavo ir didelė dalis politikų bei apžvalgininkų.

Konservatorius Laurynas Kaščiūnas savo socialinėje paskyroje rašė, esą toks balsavimas reiškia blogas naujienas. „Blogos naujienos. JT Generalinė Asamblėja atmetė JAV sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Lietuva palaikė arabų mažumai palankų sprendimą, kai tuo tarpu Latvija, Lenkija, Kroatija, Rumunija, Vengrija ir Čekija balsavime susilaikė, o Ukraina nedalyvavo. Kodėl lygiai taip pat negalėjo pasielgti ir Lietuva?“, – klausė politikas.

Ant jo, „Jeruzalės statuso klausimas – sudėtinga tema. Tačiau negalima ignoruoti fakto, kad Izraelis yra vienintelė demokratinė valstybė regione ir Vakarų (t.y. ir Lietuvos) sąjungininkė. Pastaruoju metu buvo pastebimos puikios tendencijos Lietuvos ir Izraelio santykiuose. Deja, bet po šios dienos Lietuvos balsavimo situacija gali keistis“.

Politikas taip pat susirūpino, kad toks Lietuvos balsavimas gali pakenkti mūsų santykiams su JAV, kaip ir aiškumui, kurioje pusėje mes stovime.

„Pastaruoju metu kyla vis daugiau geopolitinių situacijų, kai Lietuvai tenka rinktis tarp JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių. Prieš 15 metų, kai Šrioderis su Širaku metė iššūkį Bushui, abejonių į kurią pusę stoti neturėjome. Regis, laikai keičiasi. Koks dabar JAV vaidmuo mūsų užsienio ir saugumo politikos architektūroje? Šį klausimą mes būtinai užduosime Lietuvos diplomatijos vadovui.“, – rašė L. Kaščiūnas.

Klaida balsuoti taip, kaip balsavo Lietuva pavadino ir buvęs premjeras Andrius Kubilius.

„Lietuva padarė nemažą užsienio politikos klaidą šiomis dienomis Jungtinėse Tautose balsuodama už rezoliuciją, smerkiančią Jungtines Valstijas, kad pastarosios priėmė sprendimą perkelti savo ambasadą į Jeruzalę“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė konservatorius A. Kubilius.

Briuselis pilnas arabų lobistų

Jo partietis ir buvęs diplomatas Žygimantas Povilionis nepuolė teisti mūsų diplomatų ar prezidentės, anot jo, mūsų diplomatai padarė viską, ką galėjo, kad rastų kompromisą tarp JAV ir ES pozicijų.

„Suprantu, kad jie padarė viską, ką galėjo. Visgi esam ES dalis ir jie priėmė tokį sprendimą, kurį padiktavo tuometinė diskusija. Mano asmenine nuomone, Lietuvos nacionalinis interesas yra būti su JAV ir Izraeliu. Ką kartais pademonstruodavome, kaip tarkime balsuodami dėl Palestinos nepriklausomybės UNESCO, kuomet buvome viena iš 14 valstybių, kuri pasisakė prieš. Aš tuomet dirbau Lietuvos ambasadoriumi JAV ir žinau kokią pagarbą pelnėme tiek tarp litvakų, tiek pačioje JAV“, – LŽ sakė Ž. Povilionis.

Anot jo, užsienio reikalų ministras ir prezidentė darė viską, kad surastų poziciją, kuri būtų kuo artimesnė JAV. Visgi, Briuselyje yra daug arabų pasaulio lobistų, kurie siekia paveikti nuomones.

„Briuselio per vieną dieną nepakeisi. Ponia Federica Moherini (ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė), man atrodo, visiškai neturi jokios pozicijos ir prisiderina prie konjunktūros, o atmosferą ten dar kaitina ir Rusija, Iranas, Turkija. Kai kurios iš jų džiaugiasi takoskyra tarp JAV ir Europos. Aš tuo visai nesidžiaugiu ir žinau, kad tuo nesidžiaugia ir prezidentė, užsienio reikalų ministras“, – kalbėjo Seimo narys.

Jis įsitikinęs, kad šis balsavimas Lietuvos ir JAV santykiams nepakenks.

Trūksta žinios iš Prezidentūros

Mykolo Riomerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė sako, kad „balsavimo rezultatai ir priimta rezoliucija neprivalo būti įgyvendinti“. Anot jos, reakcijos į balsavimą Lietuvoje yra hiperbolizuotos ir triukšmingos.

„Tiesą pasakius nemanau, kad visos valstybės, kurios balsavo prieš Jeruzalės pripažinimą, pavirs JAV priešais. Nemanau, kad tai keis, tarkime, mūsų santykius su JAV ar Izraeliu. Mes itin glaudžiai bendradarbiaujame su JAV, o ir Izraelį palaikome. Natūralu, kad Izraelio ambasadorius Lietuvoje pareiškė nusivylimą, bet mūsų masinis šaukimas gėda, kuris plinta socialiniuose tinkluose, atrodo hiperbolizuotai. Reakcija yra sutirštinta, nemanau, kad visi, kurie reaguoja, yra itin gerai įsigilinę į šį klausimą“, – sako politologė.

Anot jos, neaišku ar Lietuvos URM ir Prezidentūra suderino savo pozicijas prieš šį balsavimą. „Būtent Europos vadovai susitarė, kad dėl Jeruzalės statuso ES balsavimo pozicija lieka nepakitusi. Realiai Lietuva balsavo taip, kaip buvo sutarta Europos vadovų taryboje. Todėl jei kaitaliotume pozicijas, kiltų klausimas kokią žinutę mes apie save siunčiame“,– sakė R. Urbonaitė.

Pasak jos, triukšmas socialiniuose tinkluose rodo, kad žmonės nesigilina į tai, ką mes darėme iki šiol ir kas yra sutarta europiniu lygmeniu.

„Ko dar labai trūksta, tai mūsų Prezidentūros pozicijos. Tas balsavimas buvo nulemtas Prezidentūros pozicijos, o prezidentė buvo ES vadovų taryboje, kur buvo priimtas rašytinis dokumentas. Iš Prezidentūros girdėjome tik vieną trumpą komentarą iš patarėjų korpuso, bet nebuvo viešo pranešimo spaudai. Norėtųsi detalesnio paaiškinimo, bet, žinoma, gal Prezidentūra bijo, nes reiškiamos pozicijos yra juodos arba baltos, galbūt todėl vengia reikšti poziciją. Bet būtų gerai matyti bendrą pareiškimą, o panašu, kad institucijos vengia detalizuoti kas ir kaip, apsiriboja formaliais pareiškimais“, – svarstė MRU lektorė.