Antakalnio kapinėse – Sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją minėjimas
Trans­lia­ci­ja iš Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nių, ku­rio­je vyks­ta so­vie­tų per­ga­lės prieš na­cis­ti­nę Vo­kie­ti­ją mi­nė­ji­mas. 

Šim­tai žmo­nių an­tra­die­nį su­si­rin­ko į An­ta­kal­nio ka­pi­nes Vil­niu­je pa­mi­nė­ti so­vie­tų per­ga­lės An­tra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re me­ti­nių.

Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, ka­pi­nių prie­igo­se su­si­rin­ko ma­žiau­siai 500 žmo­nių, dau­gu­ma jų bu­vo pa­si­puo­šę Geor­gi­jaus juo­ste­lė­mis, ai­dint ka­ri­niams mar­šams ne­šė rau­do­nus gvaz­di­kus ar vai­ni­kus, ku­riuos dė­jo ant ka­ro au­koms skir­to me­mo­ria­lo.

Gru­pe­lė jau­nuo­lių lai­kė vė­lia­vą „Te­gy­vuo­ja per­ga­lė prieš fa­šiz­mą“, ku­rios kam­pe bu­vo ma­ty­ti so­vie­ti­nė Lie­tu­vos vė­lia­va, tik be so­vie­ti­nio kū­jo ir pjau­tu­vo.

Pro­tes­tuo­da­mi prieš mi­nė­ji­mą, į ka­pi­nes ve­dan­čios Ka­rių ka­pų gat­vės gy­ven­to­jai iš­ka­bi­no tris NA­TO vė­lia­vas.

„Ma­no vi­si se­ne­liai, mo­čiu­tės da­ly­va­vo ka­re, man tai svar­bu, šian­dien – Per­ga­lės die­na. Se­ne­lis nu­ėjo iki Ber­ly­no, jis iš­gy­ve­no ka­rą. Va­ka­rai yra va­ka­rai, o mes esa­me mes – jie ką no­ri, tą te­gu mi­ni, mes mi­nė­si­me 9-ąją. Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo tra­di­ci­jas“, – BNS sa­kė ren­gi­ny­je da­ly­vau­jan­ti Je­le­na.

Jos tei­gi­mu, mi­nė­ji­mo da­ly­viams NA­TO vė­lia­vos ne­truk­do.

Ne­pri­sis­ta­tęs 25–30 me­tų jau­nuo­lis sa­kė, jog su drau­gais kas­met mi­ni „Per­ga­lę prieš fa­šiz­mą“.

„Mums rei­kia pri­si­min­ti žyg­dar­bį – jei ne­švę­si­me, su lai­ku mes pa­mir­ši­me. Ti­kiuo­si, ir mū­sų vai­kai mi­nės. Taip, po Ukrai­nos įvy­kių ta sim­bo­li­ka daug kam užk­liū­na, bet ji yra at­si­ra­du­si daug anks­čiau“, – sa­kė jis.

Po­li­ci­ja tei­gia drau­džia­mos so­vie­ti­nės sim­bo­li­kos ar ki­tų in­ci­den­tų ne­už­fik­sa­vu­si.

Lie­tu­va, kaip ir ki­tos Eu­ro­pos ša­lys, An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gą tra­di­ciš­kai mi­ni ge­gu­žės 8 die­ną, pa­žy­mint 1945 me­tų ge­gu­žės 8 die­ną Vo­kie­ti­jos pa­si­ra­šy­tą be­są­ly­gi­nį ka­pi­tu­lia­ci­jos ak­tą. Pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­jos an­tra­die­nį vy­ko įvai­riuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, ka­ro au­kas pa­ger­bė ir Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai Ru­si­jo­je.

So­vie­tų per­ga­lės mi­nė­ji­mas ge­gu­žės 9-ąją Lie­tu­vo­je ver­ti­na­mas prieš­ta­rin­gai, nes pa­si­bai­gus ka­rui ša­lis li­ko oku­puo­ta so­vie­tų, tę­sė­si žiau­rios so­vie­tų rep­re­si­jos prieš lais­vės ko­vo­to­jus, trė­mi­mai į Si­bi­rą, prie­var­ti­nė ko­lek­ty­vi­za­ci­ja.

Per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą žu­vo apie 50–55 mln. žmo­nių, iš jų 30 mln. – ci­vi­liai. Skai­čiuo­ja­ma, kad So­vie­tų Są­jun­ga ne­te­ko 11 mln. ka­rių ir 7 mln. ci­vi­lių. Ki­ni­ja ne­te­ko ati­tin­ka­mai 1,3 mln. ir 10 mln., Vo­kie­ti­ja – 3,5 mln. ir 780 tūkst., Ja­po­ni­ja – 1,3 mln. ir 670 tūkst. žmo­nių, Jung­ti­nės Vals­ti­jos – 290 tūkst. ka­rių ir 6 tūkst. ci­vi­lių.

Per ka­rą Lie­tu­vo­je žu­vo apie 275 tūkst. žmo­nių, iš jų 195 tūkst. žy­dų per Ho­lo­kaus­tą.

Pa­si­bai­gus An­tra­jam pa­sau­li­niam ka­rui Lie­tu­va li­ko oku­puo­ta so­vie­tų. Iki 1952 me­tų į la­ge­rius ir trem­tį iš­vež­ta 275 tūkst. ša­lies pi­lie­čių, žu­vo per 20 tūkst. re­zis­ten­tų, jų šei­mų na­rių ir rė­mė­jų.