Ant propagandistų kabliuko užkibęs Mamontovas: tokioje vietoje nesižvalgai priešų
Vie­nas ži­no­miau­sių Lie­tu­vos mu­zi­kan­tų And­rius Ma­mon­to­vas pa­ty­rė, kad Ru­si­jos pro­pa­gan­da ga­li su­ga­din­ti bet ko­kią iš­kil­min­gą die­ną. Sau­sio 12-osios va­ka­rą nu­švie­tu­sių At­mi­ni­mo lau­žų, lieps­no­ju­sių prie Sei­mo, ap­tem­dė ap­mau­dus nu­ti­ki­mas, su­si­jęs su Krem­liaus pro­pa­gan­di­ne ži­niask­lai­da.

„Nelabai maloni istorija“, – taip šį nutikimą pavadino garsus dainininkas A. Mamontovas.

„Kiekvienais metais Sausio 13-osios išvakarėse dainuoju prie Seimo laužų. Šie metai – ne išimtis. Specialiai anksčiau grįžau iš labai tolimos kelionės, kad nepraleisčiau tokios svarbios progos, – socialiniame tinkle „Facebook“ pasakojo jis. – Kai dalinomės arbata prie degančio laužo, prie manęs priėjo dvi žurnalistės, kurios paprašė duoti interviu. Klausimai buvo du – kada ir kaip gimė „Laužo šviesa“ ir ką man reiškia Sausio 13-oji. Žinoma, aš atsakiau. Nuoširdžiai ir jautriai.“

Tiesa, A. Mamontovui pasirodė keista, kodėl vienas klausimas buvo užduotas lietuvių, kitas – rusų kalba.

Per Sausio 13-ajai renginį prie žinomo muzikanto Andriaus Mamontovo priėjo dvi žurnalistės ir uždavė klausimus. Tik vėliau paaiškėjo, kad jos dirba Kremliaus propagandai.

Pirmadienį dainininką pasiekė informacija, kad šios dvi Rusijos žurnalistės anaiptol nėra gerai nusiteikusios. Patikimas šaltinis A. Mamontovą informavo, kad būtent jos prisideda prie propagandinio filmo, kuriame dergiama Lietuva, kūrimo.

Dainininkas Andrius Mamontovas ir Seimo pirmininkas Vikoras Pranckietis.

„Esu tikras, kad per 28 metus mūsų pilietinė visuomenė subrendo atskirti, kas yra tiesa, o kas melas. Todėl net neabejoju, kad priešiška propaganda mūsų sąmonės tikrai nepaveiks, – teigė žinomas atlikėjas. – Labai pikta ir apmaudu, kad tokią jautrią akimirką yra bandoma naudotis patriotiškais žmonių jausmais ir istorine atmintimi.“

Andrius Mamontovas: „Net mintis nekilo, kad tokie priešiškai nusiteikę žmonės gali atsirasti per mūsų svarbios datos minėjimą.“

Išeivė iš Lietuvos, mūsų partizanų pagerbimą vadinanti fašizmu

Paaiškėjo, kad toji žurnalistė – Jelena Norkūnaitė, dirbanti Rusijos žiniasklaidos priemonėje. „Ji ne kartą dergė mūsų valstybę, partizanų atminimą ir kitus šventus Lietuvai dalykus. Labai gaila, kad nebuvau prieš tai įspėtas“, – papildė žinomas Lietuvos dainininkas A. Mamontovas.

LŽ patikrino, kad J. Norkūnaitė yra Rusijos Sankt Peterburgo miesto „5 kanalo“ specialioji korespondentė. Gimusi Lietuvoje, 1991 metais ji persikėlė gyventi į kaimyninės šalies Kirovo miestą. Studijavo istoriją Kaliningrado valstybiniame universitete. Vėliau dirbo įvairiose Rusijos televizijos kanaluose. Sankt Peterburgo „5 kanalo“ specialioji korespondentė yra nuo 2011 metų.

Vienoje naujausių savo publikacijų, paskelbtų prieš keletą dienų – būtent sausio 13-ąją, J. Norkūnaitė teigė esą Europoje atgimsta fašizmas, taip pat ir Lietuvoje, nes tądien Seime Laisvės premija buvo pagerbti prieš sovietus kovoję partizanai. Rašinyje, naudojant melą ir dezinformaciją, su purvais maišomos Baltijos šalys, Vengrija, NATO.

Sausio 13-osios laisvės ugnį aptemdė nemalonus nutikimas.

Tokią dieną to nesitikėjo

Po šio apmaudaus nutikimo A. Mamontovas atsakė į du LŽ klausimus.

– Ar klausimus uždavusi žurnalistė Jelena Norkūnaitė pristatė, kur dirba, bet jums tai nesukėlė įtarimų?

– Kaip visada renginio pabaigoje, visi stovėjome prie laužo, dalinomės arbata. Žmonės sveikino vieni kitus su laisve. Šalia buvo Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, užsienio ambasadoriai, daug apsaugos. Tokioje vietoje nesižvalgai priešų. Priėjo dvi merginos su kamera, lietuviškai paklausė, kada parašiau „Laužo šviesą“, tada rusiškai paklausė, ką man reiškia Sausio 13-oji. Draugiškai ir nuoširdžiai atsakiau, nes net mintis nekilo, kad tokie priešiškai nusiteikę žmonės gali atsirasti mūsų svarbios datos minėjimo vidury, tarp šimtų aplinkui stovinčių žmonių, švenčiančių laisvę ir mininčių už ją žuvusiųjų atminimą.

Prie Atminimo laužų buvo dalijamasi arbata.

– Dabar, turėdami tokią nemalonią patirtį, ką patartumėte, kad kitiems taip nenutiktų.

– Patarimas vienas – būkime budrūs ir informuokime vieni kitus. Kiek žinau, garbūs renginio svečiai buvo perspėti. Labai norėtųsi, jog kitą kartą nebūtų pamiršti ir dalyviai, kad visi galėtume jaustis ramiai, o ne dairytis priešų ir įtariai žiūrėti į aplinkinius ar vieni kitus.