Andrius Kubilius: kur nukrisime, niekas negalėjo prognozuoti
Vals­ty­bės sko­li­ni­ma­sis bu­vo vie­nas iš 2009 me­tų eko­no­mi­nės kri­zės įvei­ki­mo ins­tru­men­tų, sa­ko par­la­men­ta­ras kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­bi­lius.

„Skolinimasis buvo vienas iš krizės įveikimo instrumentų. Reikia vertinti bendrą krizės įveikimo rezultatą. (...) Lietuvai pavyko įveikti krizę palyginti efektyviai“, – krizės priežastis analizuojančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė A. Kubilius.

Jis pripažino, kad Lietuva svarstė galimybę skolintis iš TVF. Jis taip pat pripažino, kad Estija domėjosi, ar Lietuva ketina kreiptis pagalbos į TVF.

„Mes iš pat pradžių iš tikrųjų svarstėme, rimtai. Tada sulaukėme estų premjero (Andruso) Ansipo skambučio, jiems nebuvo tokių problemų, kad reikia skolintis, bet jie buvo labai rimtai sunerimę, kad jeigu mes kreipsimės (dėl TFV pagalbos – BNS), tai privers ir juos skolintis, eiti į TVF. Jų patikimumas ir stabilumas sukels daug nerimo visose rinkose“, – teigė A. Kubilius.

Jo teigimu, visoms trims Baltijos valstybėms skolinantis iš TVF, joms būtų daromas dar didesnis spaudimas atsirišti nuo valiutų valdybos ir devalvuoti savo valiutas.

„Mes manėme, kad yra pavojinga, jeigu visos trys Baltijos valstybės atsidurs tame spaudime. Tai buvo vienas iš argumentų, kad žiūrėjome su nerimu, kaip tai gali viskas pasisukti“, – aiškino A. Kubilius.

Parlamentaras krizės tyrėjams taip pat pripažino, kad pasirinkdama skolinimosi ne iš TVF kelią, Lietuva sumokėjo „didesnę kainą, negu skolinantis pigiau“. „Mes nežinome, kokia būtų tos alternatyvos (Lietuvos ėjimo į TVF – BNS) kaina“, – teigė jis.

Anot A. Kubilius, jeigu Lietuva būtų skolinusis iš TVF, ji būtų prisiėmusi tam tikrus įsipareigojimus ir kai kurias priemones įgyvendinti valstybei būtų buvę sunkiau, nes tam galėjo pasipriešinti TVF.

Jis pareiškė, kad Finansų ministerijos analitikai jo Vyriausybę buvo įspėję, kad JAV „Lehman Brothers“ banko bankrotas turės įtakos šalies ūkiui, o ekonomikos augimas „gali būti nulinis“.

„Gyvenome laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis, kur nukrisime, niekas negalėjo suprognozuoti“, – teigė A. Kubilius.

A. Kubiliaus teigimu, jo vadovaujama Vyriausybė sprendimus priiminėjo atsižvelgdama tik Finansų ministerijos ekspertų išvadas.

„Kadangi biudžeto skaičius ir prognozes visada atneša ne kuri nors kita institucija, o Finansų ministerija, tai... Be abejo, Lietuvos bankas turėjo savo ekspertinius pajėgumus, bet mes (...) ir koalicijos įvairiuose ilguose naktiniuose pokalbiuose laikiausi pozicijos, kad turime atsiremti į Finansų ministerijos ekspertų išvadas, nes minčių ir idėjų koalicijoje buvo pačių įvairiausių“, – teigė A. Kubilius.

Politikas nuo 2008 metų gruodžio pradžios iki 2012 metų lapkričio pabaigos vadovavo 15-ajam ministrų kabinetui.

Šiuo metu A. Kubilius yra Biudžeto ir finansų komiteto narys, tačiau jis nusišalino nuo krizės priežasčių tyrimo, pareiškęs, kad nemato jo prasmės.

Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.