Andriui Kubiliui gaila Lietuvos, Sauliaus Skvernelio ir savęs
At­si­tik­ti­nė val­džia, at­si­tik­ti­niai dar­bai, at­si­tik­ti­niai re­zul­ta­tai – taip vie­nas kon­ser­va­to­rių ly­de­rių And­rius Ku­bi­lius api­bū­di­no da­bar­ti­nę val­džios si­tua­ci­ją.

Pa­sak A. Ku­bi­liaus, vis la­biau už­val­do jaus­mas, kad vis gi­liau klimps­ta­ma į tai, ką ga­li­ma pa­va­din­ti „at­si­tik­ti­nu­mų vals­ty­be“. „Rim­tą, at­sa­kin­gą, stra­te­gi­nę vals­ty­bės po­li­ti­ką vis la­biau pa­kei­čia pa­vir­šu­ti­nis po­li­ti­ka­vi­mas, pa­si­žy­min­tis gau­sa at­si­tik­ti­nių ini­cia­ty­vų, spren­di­mų ir re­zul­ta­tų. Ne vel­tui Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja jau ke­lin­ti me­tai iš ei­lės sa­vo pa­va­sa­ri­niuo­se ra­por­tuo­se pirš­tu baks­no­ja į tas pa­čias de­šimt es­mi­nių Lie­tu­vos prob­le­mų, bet nei A. But­ke­vi­čiaus, nei S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bės ne­su­ge­bė­jo ir ne­su­ge­ba iš­lip­ti iš „at­si­tik­ti­nu­mų tra­jek­to­ri­jos“ vals­ty­bės val­dy­me. To­dėl prob­le­mos ir ne­sisp­ren­džia. Ir to­liau ne­sisp­ręs, nes tai la­bai aiš­kiai pa­si­ma­tė jau per pir­mas 100 nau­jos val­džios die­nų“,– sa­vo pa­sky­ro­je so­cia­li­nia­me tink­le Fa­ce­book ra­šo bu­vęs Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų ly­de­ris.

Jo žo­džiais, gai­la Prem­je­ro S. Skver­ne­lio – nors ir ge­ras žmo­gus, bet vis la­biau aiš­kė­ja, kad nei jis pats, nei jo koa­li­ci­ja ne­tu­ri jo­kio aiš­kaus pla­no, ką ši val­džia no­ri pa­siek­ti. „Tai na­tū­ra­li bū­se­na, kai prem­je­ru tam­pa­ma be­veik at­si­tik­ti­nai, tik to­dėl, kad R. Kar­baus­kiui rei­kė­jo po­pu­lia­raus są­ra­šo ly­de­rio. Nei gi­les­nės po­li­ti­nės pa­tir­ties, nei mo­der­nios vals­ty­bės val­dy­mo pa­tir­ties ne­tu­rint, bu­vi­mas at­si­tik­ti­niu prem­je­ru grei­tai tam­pa naš­ta ne tik pa­čiam sau, bet ir vi­sai Lie­tu­vai“, – pa­ste­bi A.Ku­bi­lius. Jo tei­gi­mu, ta naš­ta da­ro­si dar su­nkes­nė, kai pa­čiam prem­je­rui ta­pa vis aiš­kiau, kad ir di­džio­ji da­lis mi­nis­trų yra at­si­tik­ti­niai. Ir net Vy­riau­sy­bės kanc­le­rė – at­si­tik­ti­nė. „Kaž­kas kaž­ką pa­ži­no­jo, pa­siū­lė, at­ro­dė pa­trauk­lu vie­šų­jų ry­šių pra­sme, to­dėl ir ta­po mi­nis­trais, ta­čiau žmo­nės ne­pa­si­ruo­šę nei va­do­vau­ti di­des­niam mi­nis­te­ri­jos ko­lek­ty­vui, nei tu­ri po­li­ti­nės pa­tir­ties, nei ži­no, ką es­mi­nio jų va­do­vau­ja­mo­je sri­ty­je rei­kė­tų nu­veik­ti. To­dėl ir blaš­ko­ma­si tarp at­si­tik­ti­nių smulk­me­nų: nuo mo­ki­nių at­os­to­gų iki vy­no užd­rau­di­mo lau­ko ka­vi­nė­se. Ge­rai tik tai, kad bent es­ta­ka­dą Rus­nė­je at­si­tik­ti­nai pa­sta­tys“, – ma­no kon­ser­va­to­rius. Jo nuo­mo­ne, at­si­tik­ti­nė ir koa­li­ci­ja. Anot po­li­ti­ko, ka­dan­gi „vals­tie­čiams“ bu­vo leng­viau tar­tis su so­cial­de­mo­kra­tais, su jais ir bu­vo su­kirs­ta ran­ko­mis: ta­čiau nei dėl idė­jų, nei dėl dar­bų, nei dėl bend­rų at­sa­ko­my­bių su­si­tar­ta ne­bu­vo. Nes nei vie­niems re­for­ma, nei ki­tiems, A. Ku­bi­liaus tei­gi­mu, nei idė­jos, nei dar­bai ei­nant į val­džią per daug ne­rū­pė­jo. To­dėl Sei­mo po­sė­džių dar­bot­var­kės pa­sak jo, da­bar ar­ba tuš­čios ar­ba jo­se nu­ma­ty­ti tik at­si­tik­ti­niai smul­kūs dar­bai. „O jei­gu kar­tais iš­drįs­ta­ma im­tis ko­kių nors at­si­tik­ti­nių di­des­nių dar­bų – urė­di­jų ar nau­jo Dar­bo ko­dek­so, tai ieš­ko­ma ne su­ta­ri­mo val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je, o at­si­tik­ti­nio pri­ta­ri­mo Sei­mo sa­lė­je: gal kaž­ku­riuo klau­si­mu pri­tars kon­ser­va­to­riai, gal kaž­ku­riuo –li­be­ra­lai. Ši­taip dir­bant ir re­zul­ta­tai grei­čiau­siai bus at­si­tik­ti­niai – kaž­kam bus pri­tar­ta, kaž­kam ne­pri­tar­ta, ta­čiau var­dan ko ir į ku­rią pu­sę at­si­tik­ti­nai ju­da­me – nie­kas ne­ga­lės pa­sa­ky­ti“, – ra­šo A. Ku­bi­lius. Jo žo­džiais, at­si­tik­ti­nai su­si­rin­ku­si ir di­džiau­sia val­dan­čios koa­li­ci­jos frak­ci­ja, ku­ri „da­bar des­pe­ra­tiš­kai ban­do at­ras­ti sa­vo ideo­lo­gi­ją ir sa­vo bu­vi­mo kar­tu pra­smę“. Jo nuo­mo­ne, dau­ge­lio Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos na­rių pa­grin­di­nis ket­ve­rių me­tų dar­bas bus pa­bū­ti Sei­mo na­riu“.

„Gai­la ir Gin­tau­to Pa­luc­ko – ši­to­je at­si­tik­ti­nu­mų ka­ru­se­lė­je jo ta­pi­mas so­cial­de­mo­kra­tų ly­de­riu taip pat at­ro­do be­veik kaip at­si­tik­ti­nu­mas, į ku­rį dė­me­sio ne­kreips ne tik par­ti­jos sen­bu­viai Sei­me, bet ir prem­je­ras S. Skver­ne­lis. Gai­la ir Lie­tu­vos – ga­li­ma dar kar­tą iš­var­din­ti de­šim­tį es­mi­nių Lie­tu­vos prob­le­mų, ku­rias rei­kė­tų ir ga­li­ma bū­tų sis­te­min­gai spręs­ti: nuo aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų eko­no­mi­kos did­mies­čiuo­se ir nau­jų dar­bo vie­tų re­gio­nuo­se kū­ri­mo iki sis­te­min­gos nau­jos švie­ti­mo kon­cep­ci­jos par­en­gi­mo ar stra­te­gi­nių val­dy­mo pri­nci­pų įdie­gi­mo vals­ty­bės val­dy­me, ta­čiau kol kas ne­si­ma­to jo­kių po­žy­mių, kad to­kie sis­te­mi­niai dar­bai bū­tų pa­ke­lia­mi at­si­tik­ti­nu­mais at­žy­mė­tai val­džiai“,– ra­šo kon­ser­va­to­rius. Jo žo­džiais, ga­lų ga­le, gai­la pa­si­da­ro net ir sa­vęs – grei­čiau­siai tai tę­sis iki pat 2020 Sei­mo rin­ki­mų– ne­bus nei rim­tų dar­bų, nei rim­tų re­zul­ta­tų. „Ne­bent koa­li­ci­ja pa­im­tų ir at­si­tik­ti­nai su­by­rė­tų. Ti­kė­tis, kad su­by­rės dėl ko­kių nors es­mi­nių ne­su­ta­ri­mų, su­si­gin­či­ję dėl dar­bų ar idė­jų, yra bergž­džias rei­ka­las, nes tam, kad ne­su­tar­tum dėl dar­bų ar idė­jų, rei­kia to­kių idė­jų vals­ty­bės po­li­ti­ko­je tu­rė­ti, o ne gy­ven­ti nuo vie­no at­si­tik­ti­nu­mo iki ki­to at­si­tik­ti­nu­mo“, – ra­šo po­li­ti­kas. Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vai yra per di­de­lė pra­ban­ga gy­ven­ti to­kį už­si­tę­su­sį at­si­tik­ti­nu­mų lai­ko­tar­pį. „At­si­tik­ti­nu­mai yra mie­li, kai jie iš­tin­ka ne­ti­kė­tai, ma­lo­niai nu­ste­bin­da­mi, ta­čiau kai at­si­tik­ti­nu­mai tam­pa sis­te­ma ir pa­grin­di­ne vals­ty­bės gy­ve­ni­mo bū­se­na – tai nie­ko ge­ro ne­ža­da nei vals­ty­bei, nei jos gy­ven­to­jams, ku­rie vis daž­niau nu­ta­ria, kad gal ge­riau sve­tur pa­ieš­ko­ti sta­bi­les­nio gy­ve­ni­mo, ku­ria­me yra ma­žiau at­stik­ti­nu­mų“, – kons­ta­tuo­ja par­la­men­ta­ras.