Andriaus Tapino klausimai Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatoriams kelia bangas
Ryt pra­si­dė­sian­tis Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo su­si­ti­ki­mas Prie­nuo­se, re­gis, ne­bus toks džiu­gus, kaip ma­ny­ta iš pra­džių.  Šis ren­gi­nys, ku­rį re­mia Vy­riau­sy­bė ir glo­bo­ja pre­zi­den­tė, ga­li­mai ne­tei­sė­tai nau­do­ja Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo są­jun­gos pa­va­di­ni­mų, taip pat ky­la klau­si­mų ir dėl  ren­gi­niui skir­tų lė­šų – nė­ra aiš­ku ar šios pa­nau­do­ja­mos skaid­riai. 

Visus šiuos klausimus uždavė žurnalistas Andrius Tapinas gavęs iš Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos prašymą nevadinti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo Prienuose – jų renginiu. Visą tai ir dar daugiau jis aprašė savo „Facebook“ paskyroje.

Turint tai omenyje, esu priverstas atšaukti savo pažadą skaityti pranešimą šio penktadienio diskusijoje „Ar ne be reikalo apleidome socialinius ir humanitarinius mokslus?

„Gavau žinutę iš Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos prašančią nevadinti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo pasaulio lietuvių jaunimo renginiu. Ta prasme? O tada gavau tik vidiniam naudojimui skirtą Pasaulio lietuvių jaunimo valdybos laišką, kuriame griežtai atsiribojama nuo šio renginio ir joks valdybos narys renginyje nedalyvaus. Tačiau laiške prašoma neviešinti abejonių dėl renginio skaidrumo, kad nebūtų pakenkta pasaulio lietuvių reputacijai.

Tada pradėjau aiškintis.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą organizuoja ne Sąjunga, o Lietuvoje veikianti Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija. Įdomu, kad jas painioja netgi finansavimą skiriančios valstybinės įstaigos.

Tačiau organizacijos vadovė Ieva Davydenko dar 2009 metais valdybai pažadėjo, kad tai „šis steigiamas darinys jokiu būdu nebus atskira organizacija, veikianti pagal naujas schemas“, o Sąjungos dalis.

Praėjo beveik dešimt metų ir Organizacija vis dar veikia atskirai, bet tarsi ir sudarydami įspūdį, kad kalba ir veikia visų pasaulio lietuvių jaunimo vardu. Šiaip protinga. Kaip ir jų renginio pavadinimo trumpinys (PLJS), kuris yra toks pats kaip ir Pasaulio lietuvių jaunimo Sąjungos trumpinys“, – savo socialinės medijos paskyroje rašo A. Tapinas.

Jis taip pat aiškinasi, kas ir kodėl organizuoja šį renginį. Organizatorių branduolį, pasak A. Tapino, sudaro jaunieji socialdemokratai. Beje apie jų veiklą Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizavime ir su tuo susijusias keliones po pasaulį žiniasklaida jau yra rašiusi ir anksčiau.

„Tarp organizatorių be Ievos Davydenko yra matyti labai spalvinga kompanija – buvę jaunieji socialdemokratai, jų širdies draugės, seserys ir žmonos.

2014 metais susitikimą organizavo jaunasis socdemas, o dabar užsienio reikalų viceministras, ką tik įstojęs į socbebrų partiją Darius Skusevičius, jo žmona Dorota, o finansais rūpinosi geras mūsų pažįstamas buvęs teisingumo viceministras Julius Pagojus.

Papildymas: skaitytojai signalizuoja, kad Pagojus ir Davydenko ne šiaip atsitiktinai susitikę, o kartu mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

Rūpinosi neblogai. Pinigus skyrė Vyriausybė, penkios ministerijos. 10 000 eurų atsegė ir senieji „Lietuvos geležinkeliai“. Ypač dosni buvo socdemo Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija, skyrusi net 100 000 eurų. Šitų pinigų panaudojimo ataskaitų, kaip suprantu, niekas nepamatė, pasaulio lietuviai prašė, bet gavo špygą, o ne detalią ataskaitą.

Valstybės kontrolė nustatė, kad nėra galimybės nustatyti, ar KAM rėmimo pinigai tikrai buvo panaudoti pagal paskirtį, o sutartis su URM buvo sudaryta atgaline data. Tai su finansais Julius Pagojus tvarkėsi neblogai.

2016 metais prie organizatorių prisijungė ir Pagojaus sesuo Toma, o pinigai toliau žiro iš valstybinių struktūrų, KAM atsegė beveik 90 000 eurų, dešimtis tūkstančių toliau skyrė ir „Lietuvos geležinkeliai“.

Vėl ta pati situacija. Pasaulio lietuvių jaunimas prašo ataskaitų, nieko negauna. Prašo atsakyti, už kokius pinigus ir kodėl Pagojus, Skusevičius, Davydenko keliauja po užsienio lietuvių bendruomenes ir veda mokymus, ką jie atstovauja, atsakymų vėl negauna. Ir štai 2018 metai. Kompanija apibyrėjo. Julius Pagojus toksiškas, tai viešai nesireklamuoja, tačiau „padeda organizatoriams teisiniais klausimais“, Skusevičius irgi nedalyvauja, nes jau yra viceministras, bet jo žmona prie reikalų.

Valstybiniai pinigai eina normaliai. 37 000 eurų iš Vyriausybės, 6 000 iš URM, Lietuvos kultūros taryba – 13 000 eurų, MITA – 8 000 eurų, Jaunimo reikalų departamento prašyta 29 000 eurų, gauta 9 500 eurų ir dar 20 000 eurų pernai (čia turbūt Skusevičiaus ir Pagojaus kelionėms).

Kas įdomiausia, kad iš atsiųsto departamento atsakymo susidaro įspūdis, jog jie galvoja, kad finansuoja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą“, – rašo A. Tapinas.

Renginio organizatoriai nesutinka su tokiomis pastabomis, pasak Ievos Dovydenko: „Vakar vėlai vakare ir šįryt gavau keletą klausimų dėl festivalio organizatorių santykio su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Atsakau: prieš savaitę gavome jų viešą laišką, kuriame jie pripažįsta ir vertina renginio vertybes ir linki festivaliui sėkmės.

O pranešimas, kad jie – aštuoni valdybos nariai nedalyvaus festivalyje, buvo netikėtas ir nesuprantamas. Savo nusistatymą jie grindžia priekaištu, kad mes Lietuvoje neregistravome jų sudarytos valdybos. To prašymo niekaip negalime įvykdyti, nes juridiškai esame dvi skirtingos organizacijos.

Be pagrindo skundžiamasi ir dėl finansinių ataskaitų, nes visos jos paskelbtos viešai, o praėjusių festivalių finansinę veiklą ne kartą tikrino aukščiausios institucijos ir neturėjo priekaištų. Kaip minėta, festivalyje nedalyvaus aštuonių asmenų valdyba, tačiau nėra abejonės, kad Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga bus su mumis, nes į festivalį atvyksta beveik keturiasdešimties šalių sąjungų nariai ir vadovai“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo moteris.

Pasigirdus abejonėms dėl renginio organizatorių skaidrumo jame kalbėti atsisakė Kauno Technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas. Pasak mokslininko: „Po to kai Andrius Tapinas paskelbė informaciją apie susidariusią konfliktinę situaciją tarp Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) ir jos lietuviško skyriaus, kuris dabar veikia kaip atskira organizacija, asmeniškai pasikalbėjau su keliais šios istorijos dalyviais – Ieva Davydenko, dabartine LT organizacijos vadove, Vladas Oleinikovas, PLJS pirmininku ir Ignas Rubikas, buvusiu PLJS vicepirmininku. Prisipažinsiu, jog tiek Vladą, tiek ir Igną pažįstu dar iš darbo Oksforde laikų ir mačiau jų veiklas. Su Ieva tuo tarpu nesu asmeniškai pažįstamas.

Po pokalbių man susidarė įspūdis, jog LT organizacijos vadovė yra puiki vadybininkė ir renginių organizatorė, bet iš esmės daro viską, kad nebūtų PLJS dalimi, o turėtų savo atskirą organizaciją (nors teigia priešingai). Tai reiškia, jog PLJS inicijuotas puikus renginys – Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (turintis įvykti šį savaitgalį) – tapo atskira nuo PLJS respublika, kuri nebėra nei finansiškai, nei valdymo prasme atskaitinga PLJS valdybai, bet tik naudojasi organizacijos vardu bei įvaizdžiu.

Turint tai omenyje, esu priverstas atšaukti savo pažadą skaityti pranešimą šio penktadienio diskusijoje „Ar ne be reikalo apleidome socialinius ir humanitarinius mokslus?“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Lašas.

Renginyje dalyvaujanti žurnalistė Daiva Žeimytė pareiškė ten dalyvaujanti dėl žmonių, kurie susirinks. „Esu pakviesta dalyvauti vienoje iš diskusijų ir dalyvausiu. Neatlygintinai ir savo noru. Ne dėl organizatorių, o dėl auditorijos. Tikiu, kad didžioji dalis žmonių, kurie atvyks klausyti diskusijų – ne socbebribių politikų giminės ir artimieji, o žingeidūs ir pilietiški jauni žmonės. Su tikslu sužinoti daugiau. Renginys – irgi ne Juozuko madų šou ar partijos suvažiavimas. Jeigu pamatysiu bent vieną plakatą su „raudona rože“ arba bent vieną nuo bačkos šaukiantį „ūsuotą bebrą“ – prisiekiu, pati jį skersai išilgai ištransliuosiu. O po renginio pasidomėsiu, kas ir kokiomis schemomis žaidė. Tikiu, kad visi išvardinti renginio dalyviai davė žodį dalyvauti ne dėl tų, kurie organizuoja, o dėl tų, kurie atvyks. O tai yra svarbiausia“, – rašė žurnalistė.

Renginyje dalyvausianti parlamentarė Aušrinė Armonaitė sakė, žinanti kalbas, kurios sklando apie susitikimą, bet jame dalyvaus. „Planuoju dalyvauti, nes žinau, kad žmonės pirko bilietus, dalyvauja renginyje dėl pačios bendruomenės, renginių, dėl galimybės susitikti vieni su kitais. Galvoju, kad nereikia bausti žmonių, kurie pasirinko dalyvauti renginyje. Jei ten yra neaiškumų dėl įvairių praeities peripetijų ar dabarties organizavimo tai reikia išsiaiškinti eigoje“, – sakė politikė, kuri renginyje, kaip paprasta dalyvė, yra dalyvavusi ir 2014 bei 2016 metais.