Anapilin iškeliavo Birželio sukilimo dalyvis K. G. Ruzgys
Ei­da­mas 95-uo­sius me­tus mi­rė Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės įkū­rė­jas sa­va­no­ris, 1941-ųjų bir­že­lio 22–28 die­nų su­ki­li­mo da­ly­vis, Bir­že­lio su­ki­lė­lių są­jun­gos Vil­niaus aps­kri­ties sky­riaus pir­mi­nin­kas, di­mi­si­jos vy­res­ny­sis lei­te­nan­tas, LLKS na­rys, ar­chi­tek­tas Ka­zi­mie­ras Ge­di­mi­nas Ruz­gys.

K. G. Ruz­gys gi­mė 1920 me­tų rugp­jū­čio 14 die­ną Kau­ne. Nuo 1930 me­tų mo­kė­si Kau­no „Auš­ros“ ber­niu­kų gim­na­zi­jo­je. Bu­vo ak­ty­vus spor­ti­nin­kas, da­ly­va­vo I Lie­tu­vos tau­ti­nė­je olim­pia­do­je, vei­kė skau­tų drau­gi­jo­je, Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Al­gir­do drau­go­vės ad­ju­tan­tas.

1936 me­tų bir­že­lį bai­gęs gim­na­zi­ją įsto­jo į Ka­ro mo­kyk­lą, ka­rei­vio sta­žuo­tę at­li­ko 2-aja­me pės­ti­nin­kų pul­ke. So­vie­tų Są­jun­gai oku­pa­vus Lie­tu­vą 1940 spa­lio 1 die­ną bai­gė Ka­ro mo­kyk­lą, ta­čiau dėl po­li­ti­nių mo­ty­vų ka­ro laips­nis jam ne­bu­vo su­teik­tas, pa­leis­tas į ka­ri­nin­kų at­sar­gą.

1940 me­tais įsto­jo į VDU sta­ty­bos fa­kul­te­to Ar­chi­tek­tū­ros sky­rių. 1940 m. pa­bai­go­je uni­ver­si­te­te su­bū­rė an­ti­so­vie­ti­nę pog­rin­di­nę gru­pę, ku­ri 1941 m. pra­džio­je įsi­trau­kė į Lie­tu­vos ak­ty­vis­tų fron­tą. 1941 bir­že­lio 4 d. su­im­tas, ka­lin­tas Kau­no su­nkių­jų dar­bų ka­lė­ji­me, ki­lus Vo­kie­ti­jos-SSRS ka­rui bu­vo iš­lais­vin­tas.

1941-ųjų bir­že­lio 22–28 die­no­mis da­ly­va­vo su­ki­li­me, pri­si­dė­jo prie pul­ki­nin­ko J. Vėb­ros va­do­vau­ja­mų su­ki­lė­lių, va­do­va­vo žval­gy­bos bū­riui. Vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais tę­sė stu­di­jas. 1944 me­tų pa­bai­go­je per­si­kė­lė į Vil­nių, dir­bo Ar­chi­tek­tū­ros val­dy­bo­je, vė­liau dės­tė Dai­lės aka­de­mi­jo­je.

1945 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį NKVD su­im­tas Vil­niu­je, per­vež­tas į Kau­ną, kur tar­dy­tas, kan­kin­tas, luo­šin­tas, po ke­tu­rių mė­ne­sių įka­lin­tas Kau­no ka­lė­ji­me.

1946 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį pa­leis­tas. Ne­ga­lė­da­mas tęs­ti stu­di­jų Kau­ne, įsi­dar­bi­no Lie­tu­vos dai­lės fon­do vy­riau­siuo­ju in­ži­nie­riu­mi Vil­niu­je. Vė­liau dir­bo Res­pub­li­ki­nė­se ar­chi­tek­tū­ros-pla­na­vi­mo dirb­tu­vė­se, dės­tė Dai­lės ins­ti­tu­te, įgy­da­mas ar­chi­tek­to dai­li­nin­ko kva­li­fi­ka­ci­ją.

Nuo 1965 me­tų dir­bo Liau­dies ūkio ta­ry­bos Cen­tri­nia­me kons­tra­vi­mo-pro­jek­ta­vi­mo biu­re, vė­liau Tech­ni­nės es­te­ti­kos ins­ti­tu­to pra­mo­ni­nio di­zai­no sky­riaus ve­dė­ju. Kar­tu 1970–80 me­tais skai­tė pa­skai­tas VU psi­cho­lo­gi­jos ir pre­ky­bos ka­ted­ro­se, iki 1987 me­tų – Liau­dės ūkio dar­buo­to­jų to­bu­li­ni­mo­si ins­ti­tu­te. 1990 me­tais ta­po Lie­tu­vos di­zai­ne­rių są­jun­gos gar­bės na­riu.

At­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę jis bu­vo tarp 1941 me­tų su­ki­lė­lių są­jun­gos kū­rė­jų, bu­vo jos Vil­niaus sky­riaus pir­mi­nin­ku, są­jun­gos vi­ce­pir­mi­nin­ku. Nuo 1993 me­tų K. G. Ruz­gys bu­vo Lie­tu­vos at­sar­gos ka­ri­nin­kų są­jun­gos (LAKS) na­rys, nuo 1998 me­tų – LAKS cen­tro val­dy­bos na­rys.

K. G. Ruz­gys ap­do­va­no­tas skau­tų or­di­nu „Už nuo­pel­nus“ (1938 m.). LDK Ge­di­mi­no or­di­no 1-jo laips­nio (1998 m.), Sa­va­no­rių (2001 m.) ir Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės (2000 m.) me­da­liais.