Analitikai: Kalbos apie Šengeno erdvės panaikinimą – politinis spaudimas
Eu­ro­pos Są­jun­gai iš­gy­ve­nant im­ig­ra­ci­jos kri­zę, pers­pė­ji­mai apie Šen­ge­no erd­vės pa­nai­ki­ni­mą yra po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­nė Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pai da­ly­tis naš­ta, tei­gia po­li­to­lo­gai.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas sa­ko, kad po­rei­kis griež­čiau kon­tro­liuo­ti ša­lių sie­nas su­si­jęs su Pie­tų Eu­ro­pos ne­su­ge­bė­ji­mu - o kar­tais ir ne­no­ru - su­stab­dy­ti at­vyks­tan­čių ka­ro ir eko­no­mi­nių pa­bė­gė­lių. Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, „tiek pa­si­ti­kė­ji­mas, tiek kon­tro­lės efek­ty­vu­mas yra dras­tiš­kai smu­kę“.

„Neat­mes­ti­nas sce­na­ri­jus, kad tai ga­li at­ves­ti prie pa­čių pa­grin­di­nių Šen­ge­no pri­nci­pų pa­nai­ki­ni­mo, bet kol kas tai yra po­li­ti­nis sig­na­las, ku­riuo sie­kia­ma įti­kin­ti Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lis ge­ra­no­riš­kiau žiū­rė­ti į pa­bė­gė­lių srau­tų val­dy­mą ir jų pa­si­da­li­ni­mą“, - BNS sa­kė po­li­to­lo­gas.

Pa­sak jo, Šen­ge­no pri­nci­pų pa­nai­ki­ni­mas tu­rė­tų įta­kos ir lais­vam pre­kių ju­dė­ji­mui bei pa­slau­gų tei­ki­mui ir „tai ne­abe­jo­ti­nai pa­keis­tų pa­čią Eu­ro­pos Są­jun­gą“.

Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Dei­vi­das Kriau­čiū­nas ste­bė­jo­si, kaip ga­li bū­ti svars­to­ma at­si­sa­ky­ti vie­nos di­džiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos ver­ty­bių, iš­ki­lus pir­mai rim­tes­nei kri­zei.

„Šen­ge­nas yra skir­tas su­de­rin­ti pa­sie­nio su iš­orės ša­li­mis po­li­ti­ką, o kai yra fi­zi­nis pra­lau­ži­mas, apie ką mes ga­li­me kal­bė­ti? Tai yra lai­ki­na prob­le­ma, ku­rią rei­kia iš­spręs­ti“, - BNS sa­kė D.Kriau­čiū­nas.

Pa­sak jo, Eu­ro­pos Są­jun­gai rei­kė­tų telk­tis gi­nant iš­ori­nes Pie­tų Eu­ro­pos sie­nas.

„So­li­da­ru­mo nuo­sta­ta ga­lė­tų bū­ti pa­si­telk­ta ir vals­ty­bės tu­rė­tų spręs­ti, ne tik kur, kaip ir ka­da pri­im­ti pa­bė­gė­lius, bet ir bend­rai stip­rin­ti iš­orės sie­nų ap­sau­gą“, - kal­bė­jo Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­to va­do­vas.

Apie Šen­ge­no erd­vės pa­nai­ki­ni­mą ne­se­niai už­si­mi­nė įta­kin­giau­sia Eu­ro­pos po­li­ti­kė Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel. „Jei­gu ne­pa­siek­si­me są­ži­nin­go pers­kirs­ty­mo, tuo­met iš­kils klau­si­mas dėl Šen­ge­no, o mes to ne­no­ri­me“, – pir­ma­die­nį sa­kė A.Mer­kel.

Slo­va­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Mi­ros­la­vas Lai­ča­kas šią sa­vai­tę par­eiš­kė, kad dėl pa­bė­gė­lių ir mig­ran­tų kri­zės su­ak­ty­vė­ji­mo Šen­ge­no zo­na „su­by­rė­jo“.

„Nor­ma­lio­mis są­ly­go­mis gau­ti Šen­ge­no vi­zą yra su­nku, o da­bar de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių vaikš­ti­nė­ja čia vi­siš­kai ne­ti­kri­na­mi“, – kal­bė­jo M.Lai­ča­kas.

Nuo 1985 me­tų, kai bu­vo su­kur­ta Šen­ge­no zo­na, at­si­sa­ky­ta pa­sų kon­tro­lės ke­liau­jan­tiems po 22 Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis bei jai ne­prik­lau­san­čias Is­lan­di­ją, Lich­tenš­tei­ną, Nor­ve­gi­ją ir Švei­ca­ri­ją.

Eu­ro­pa iš­gy­ve­na di­džiau­sią im­ig­ra­ci­jos kri­zę nuo An­tro­jo pa­sau­li­ni ka­ro lai­kų. Šie­met dau­giau nei 300 tūkst. žmo­nių į Pie­tų Eu­ro­pą at­vy­ko į per Vi­dur­že­mio jū­rą. Apie 2,6 tūkst. to­kios ke­lio­nės me­tu žu­vo, skel­bia Jung­ti­nių Tau­tų pa­bė­gė­lių agen­tū­ra.

Lie­tu­va prie Šen­ge­no zo­nos pri­si­jun­gė 2007 me­tais.