Analitikai: egzistuoja ilgalaikės rizikos dėl Graikijos
Nau­ja eu­ro zo­nos par­ama Grai­ki­jai Lie­tu­vai tie­sio­gi­nės įta­kos trum­puo­ju lai­ko­tar­piu ne­tu­rės, bet il­ga­lai­kė ri­zi­ka eg­zis­tuo­ja, jei Grai­ki­ja ne­pa­jėg­tų grą­žin­ti pa­sko­lų, tei­gia ana­li­ti­kai.

Po­li­ti­kų pa­si­sa­ky­muo­se eks­per­tai sa­ko pa­si­gen­dan­tys vi­sa­pu­siš­ko po­žiū­rio, nes par­eiš­ki­mai apie Grai­ki­ja daž­nai tė­ra pa­to­gi te­ma pa­si­pik­ti­ni­mui ska­tin­ti ir sa­vo ma­to­mu­mui di­din­ti, nu­ty­lint svar­bius ar­gu­men­tus abe­jo­se pu­sė­se.

Eu­ro zo­nos ša­lys per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus Grai­ki­jai svars­to skir­ti nuo 40 iki 50 mlrd. eu­rų pa­sko­los iš Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mo mai­nais už pen­si­jų ir mo­kes­čių sis­te­mos re­for­mas.

Įsi­ve­du­si eu­rą, Lie­tu­va per pen­ke­rius me­tus į fon­dą įsi­pa­rei­go­jo per­ves­ti 327 mln. eu­rų, ir nau­ja par­ama Grai­ki­jai tie­sio­giai šių Lie­tu­vos įna­šų ne­pa­veik­tų. Prie anks­tes­nių dvie­jų pa­sko­lų Grai­ki­jai Lie­tu­va ne­pri­si­dė­jo, nes ne­bu­vo eu­ro zo­nos na­rė.

Prieš klau­si­mo svars­ty­mą Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te jo pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las par­eiš­kė „no­rin­tis vi­sus nu­ra­min­ti“, kad Lie­tu­va ne­nu­ken­tės.

„Mū­sų in­dė­lis į ES sta­bi­lu­mo fon­dą yra kas­met po 64 mln. eu­rų ir čia yra ne­lie­čia­ma, ar bū­tų Grai­ki­jo­je įvy­kiai, ar jų ne­bū­tų. Tai yra sta­bi­lu­mo fon­das ir tie pi­ni­gai gu­li. Ti­krai jo­kių pi­ni­gų Lie­tu­va ne­mo­kės, bet nau­do­jan­tis sta­bi­lu­mo fon­du, bus įvai­rių fi­nan­si­nių me­cha­niz­mų dė­ka pri­trau­kia­mas lė­šos, ku­rios ir bū­tų sko­li­na­mos Grai­ki­jai“, - tre­čia­die­nį LRT ra­di­jui sa­kė G.Kir­ki­las.

Po kon­sul­ta­ci­jų su Sei­mo ko­mi­te­tais spren­di­mą dėl par­amos Grai­ki­jai pri­ims Vy­riau­sy­bė. Maž­daug pu­sė­je eu­ro zo­nos ša­lių dėl to ap­sisp­ręs­ti pa­lik­ta par­la­men­tams.

G.Kir­ki­las sa­kė ne­ma­tan­tis „jo­kio po­rei­kio“ kvies­ti Sei­mą dėl Grai­ki­jos, nes „nes­vars­to­me jo­kių pa­pil­do­mų pi­ni­gų iš ša­lies biu­dže­to ar ko nors pa­na­šaus“.

Eks­per­tai tei­gia, jog pa­grin­do ne­ri­mau­ti dėl pra­ra­di­mų il­guo­ju lai­ko­tar­piu yra, nes At­ėnai ga­li ne­grą­žin­ti pa­sko­lų. Eu­ro zo­no­je taip pat vis at­vi­rau svars­to­ma apie Grai­ki­jos pa­sko­lų res­truk­tū­ri­za­vi­mą - ter­mi­nų ati­dė­ji­mą ir pa­lū­ka­nų įšal­dy­mą. Siū­ly­mai su­ma­žin­ti no­mi­na­lią sko­lą šiai die­nai iš­lie­ka ta­bu.

„Kas bū­tų, jei Grai­ki­ja ga­liau­siai ne­pa­jėg­tų grą­žin­ti pa­sko­lų? Ta­da pra­ra­di­mai pa­sis­kirs­ty­tų pro­por­cin­gai kiek­vie­nos Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mo na­rės įna­šams. Iš vyks­tan­čių dis­ku­si­jų ma­to­me, kad to­kia ti­ki­my­bė yra di­de­lė, ka­dan­gi šios ša­lies po­li­ti­kais ne­pa­si­ti­ki­ma“, - BNS tre­čia­die­nį sa­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas.

Pro­fe­so­riaus tei­gi­mu, dis­ku­si­jo­se daž­nai nu­ty­li­ma, jog ne­sko­li­nant Grai­ki­jai tos pa­čios lė­šos ga­lė­tų at­neš­ti di­des­nę grą­žą Grai­ki­jai ir ki­toms eu­ro zo­nos ša­lims. Ki­ta ver­tus, pa­sak jo, bū­ti­na įver­tin­ti ir ža­lą, ku­rią su­kel­tų Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos, jai ne­ga­vus pa­sko­los.

„Šiuo me­tu su­dė­tin­ga įver­tin­ti, ko­kie al­ter­na­ty­vūs sce­na­ri­jai bū­tų nau­din­ges­nis Lie­tu­vos mo­kes­čių mo­kė­to­jams - ar nau­jos par­amos ne­su­tei­ki­mas ir dėl to po­ten­cia­lus Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos, ar nau­jos par­amos sky­ri­mas su di­de­le ri­zi­ka, kad ma­ty­si­me tą pa­tį su­nkų ka­pa­no­ji­mą­si Grai­ki­jo­je ir men­ką re­for­mą pa­žan­gą, kad ga­liau­siai ga­li lem­ti grį­ži­mą prie to pa­ties sko­lų nu­ra­šy­mo ar ne­grą­ži­ni­mo klau­si­mo“, - sa­kė R.Vil­pi­šaus­kas.

Pa­si­pik­ti­ni­mas "Tin­giais grai­kais"

Li­kus ke­lioms va­lan­doms iki klau­si­mo svars­ty­mo par­la­men­ti­niuo­se ko­mi­te­tuo­se, Dar­bo par­ti­jai at­sto­vau­jan­ti Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė par­eiš­kė, kad Lie­tu­vos žmo­nės „ne­tu­ri deng­ti grai­kų sko­lų“, nes grai­kai „gy­ve­na la­bai ne­blo­gai, bet ne taip daug lai­ko ski­ria dar­bui, kaip ski­ria Lie­tu­vos žmo­nės“.

„Čia yra Grai­ki­jos prob­le­ma, grai­kai sko­li­no­si ir tu­rė­jo gal­vo­ti, kai sko­li­no­si. Žvel­giant iš Lie­tu­vos po­zi­ci­jų, esu įsi­ti­ki­nu­si, kad mū­sų žmo­nės ne­tu­ri deng­ti grai­kų sko­lų“, - in­ter­viu Ži­nių ra­di­jui sa­kė L.Grau­ži­nie­nė.

Fi­nan­sų ana­li­ti­kas Ri­man­tas Rudz­kis tei­gia, kad nors ri­zi­kos dėl Grai­ki­jos eg­zis­tuo­ja, „pra­ra­di­mai yra ne­iš­ven­gia­mi abiem at­ve­jais“, to­dėl bū­ti­na veng­ti „kerš­to emo­ci­jų“.

„Ne­rei­kia gal­vo­ti, kad jei ne­skir­si­me pa­gal­bos, Eu­ro­pai ne­kai­nuos. Vis tiek kai­nuos. Šią mi­nu­tę Grai­ki­ja yra la­bai stip­riai įsis­ko­li­nu­si Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­joms. Jei­gu lei­si­me jai ban­kru­tuo­ti, vis vien pra­ra­si­me pi­ni­gus, ne­prik­lau­so­mai nuo to, ar skir­si­me pa­gal­bą, ar ne“, - BNS sa­kė jis.

„Rei­kė­tų la­bai ra­cio­na­liai iš šal­tai skai­čiuo­ti, koks va­rian­tas Eu­ro­pai yra ma­žiau skaus­min­gas, o ne va­do­vau­tis to­kiom ti­krai kerš­to emo­ci­jo­mis, nes jie il­gai ap­gau­di­nė­jo, o da­bar juos nu­bau­si­me. Jie yra jau bau­džia­mi, ke­le­tą me­tų si­tua­ci­ja blo­gė­ja ir net iš­ei­ties nor­ma­lios ne­si­ma­to“, - tei­gė R.Rudz­kis.

Anot R.Vil­pi­šaus­ko, ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir dau­ge­ly­je ki­tų eu­ro zo­nos ša­lių fi­nan­si­nės par­amos klau­si­mai tam­pa ne tiek pa­grįs­to­mis dis­ku­si­jo­mis apie tai, kaip pa­nau­do­ja­mos kiek­vie­nos ša­lies mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šos, bet vei­kiau „pa­to­gia te­ma po­li­ti­kams ska­tin­ti žmo­nių pa­si­pik­ti­ni­mą frag­men­tiš­kais si­tua­ci­jos ver­ti­ni­mais ir iš­nau­do­ti tai sa­vo ma­to­mu­mui di­din­ti“.

„Šiuo at­ve­ju žmo­nės tie­siog ly­gi­na sa­vo ša­lies ir Grai­ki­jos re­for­mas, taip pat at­ly­gi­ni­mų ar pen­si­jų skir­tu­mus. Tie­sa, svar­bu tai, kad žmo­nės ne tik lin­kę kri­tiš­kai ver­tin­ti Grai­ki­jos po­li­ti­nio eli­to el­ge­sį, blo­gos pra­kti­kos, su­si­ju­sios su klien­te­liz­mu ir nau­do­ji­mu­si pri­vi­le­gi­jo­mis, pa­vyz­džius, bet ir tai­ko juos vi­sai Grai­ki­jos vi­suo­me­nei. Tai nė­ra vi­siš­kai tei­sin­ga, bet Grai­ki­jos po­li­ti­nis eli­tas ne­abe­jo­ti­nai at­sa­kin­gas už to­kią pra­stą ša­lies re­pu­ta­ci­ją ki­to­se ES ir eu­ro zo­nos vals­ty­bė­se“, - sa­kė jis.

Grai­ki­jos par­la­men­tas tre­čia­die­nį tu­rė­tų ap­sisp­ręs­ti dėl re­for­mų, ku­rias rei­ka­lau­ja vyk­dy­ti eu­ro zo­nos sko­lin­to­jai mai­nais į nau­ją fi­nan­si­nės pa­gal­bos pa­ke­tą. Šis žings­nis ga­li tap­ti iki šiol di­džiau­siu po­li­ti­niu iš­ban­dy­mu kai­rių­jų prem­je­rui Alek­siui Cip­rui.