Amerika niekada neišdavė mūsų laisvės
Pen­kis de­šimt­me­čius tru­ku­si Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos oku­pa­ci­ja nie­ka­da ne­bu­vo pri­pa­žin­ta Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų (JAV) ir ki­tų Va­ka­rų vals­ty­bių. Pa­grin­du tam ta­po prieš 75 me­tus Va­šing­to­ne pa­skelb­ta va­di­na­mo­ji Wel­le­so dek­la­ra­ci­ja, ku­rios su­kak­tį mi­ni­me šian­dien.

1940 me­tų lie­pos 23 die­ną JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­to se­kre­to­rius Su­mne­ris Wel­le­sas su­for­mu­la­vo Va­šing­to­no po­zi­ci­ją ne­pri­pa­žin­ti Bal­ti­jos ša­lių anek­si­jos. Šis svar­bus do­ku­men­tas pa­lai­kė Lie­tu­vą, Lat­vi­ją ir Es­ti­ją kri­ti­niu me­tu ir ga­ran­ta­vo tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą bei ga­li­my­bę jų dip­lo­ma­ti­nėms mi­si­joms veik­ti vi­sus 50 oku­pa­ci­jos me­tų.

Wel­le­so dek­la­ra­ci­jos idė­ja ne­pa­val­di lai­kui, ypač esant da­bar­ti­nei geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai, kai mū­sų kai­my­nys­tė­je anek­suo­tas Kry­mas, te­be­vyks­ta gink­luo­tas konf­lik­tas Ry­tų Ukrai­no­je.

Šian­dien reikš­min­ga is­to­ri­nė su­kak­tis bus pa­mi­nė­ta Vil­niu­je, Va­šing­to­no aikš­tė­je.

Įpa­rei­go­ji­mas ne­nu­sig­ręž­ti nuo kitų

Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės at­sto­vė spau­dai Dai­va Ul­bi­nai­tė per­da­vė LŽ, kad JAV, pa­skel­bu­sios prieš 75 me­tus, jog ne­pri­pa­žįs­ta Bal­ti­jos ša­lių anek­si­jos, su­tei­kė Lie­tu­vai ryž­to ir jė­gų ne­pa­si­duo­ti ko­vo­jant dėl sa­vo lais­vės. Pri­nci­pin­ga JAV po­zi­ci­ja ta­po ra­gi­ni­mu ir ki­toms pa­sau­lio vals­ty­bėms ne­pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tos prieš Bal­ti­jos ša­lis nu­kreip­tos ag­re­si­jos. Jaus­da­mi iš­ti­ki­mų drau­gų pa­lai­ky­mą su­nkiau­siu mū­sų ša­lies is­to­ri­jos lai­ko­tar­piu, nie­ka­da ne­pra­ra­do­me ti­kė­ji­mo lais­vos Lie­tu­vos at­ei­ti­mi, to­dėl šian­dien gy­ve­na­me ne­prik­lau­so­mo­je ir de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je.

„Šis is­to­ri­nis par­eiš­ki­mas - vie­nas svar­biau­sių mū­sų dvi­ša­lių san­ty­kių is­to­ri­jo­je. Juo bu­vo iš­reikš­ta ne tik tvir­ta par­ama mū­sų lais­vei, bet ir drau­giš­ku­mas Lie­tu­vai, ku­ris ak­ty­viai puo­se­lė­ja­mas iki šiol. Šian­dien, kai sa­vo kai­my­nys­tė­je vėl su­si­du­ria­me su kru­vi­na ag­re­si­ja, dau­giau kaip 50 me­tų JAV vyk­dy­ta Bal­ti­jos vals­ty­bių oku­pa­ci­jos ne­pri­pa­ži­ni­mo po­li­ti­ka įgy­ja nau­ją pra­smę. Ji įpa­rei­go­ja mus ne­ty­lė­ti ir ne­nu­sig­ręž­ti nuo tų ša­lių, ku­rios da­bar yra pri­vers­tos gin­ti sa­vo lais­vę ir tau­tos pa­si­rin­ki­mą“, - sa­kė D. Gry­baus­kai­tės at­sto­vė.

Ji taip pat pa­žy­mė­jo, kad JAV bu­vo ir te­bė­ra ar­ti­miau­sios Lie­tu­vos par­tne­rės, ku­rio­mis vi­suo­met ga­li­me pa­si­ti­kė­ti. Mus sie­ja tvir­ti is­to­ri­niai ir žmo­giš­kie­ji sai­tai, bend­ri sau­gu­mo ir eko­no­mi­niai in­te­re­sai.

Welleso deklaracija.

Di­džiuo­ja­si ne­pri­pa­ži­ni­mo politika

JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je De­bo­rah A. McCart­hy pa­brė­žė, kad esa­ma spren­di­mo mo­men­tų, kai ša­lis tu­ri pa­si­rink­ti: tvir­tai pa­si­sa­ky­ti už lais­vę ar ty­liai su­si­tai­ky­ti su to­ta­li­ta­riz­mo jė­ga. „1940 me­tais JAV šis pa­si­rin­ki­mas iš­ki­lo, kai So­vie­tų Są­jun­ga oku­pa­vo Bal­ti­jos vals­ty­bes. Dek­la­ra­vo­me ne­pri­pa­ži­ni­mo po­li­ti­ką ir po 75 me­tų vis dar tuo di­džiuo­ja­mės. Taip pat di­džiuo­ja­mės, kad dau­giau kaip 50 pa­sau­lio vals­ty­bių pa­se­kė Wel­le­so dek­la­ra­ci­jos pa­vyz­džiu. Šis svar­bus do­ku­men­tas pa­lai­kė Bal­ti­jos ša­lių ne­prik­lau­so­my­bę kri­ti­niu me­tu ir ga­ran­ta­vo tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą bei ga­li­my­bę jų dip­lo­ma­ti­nėms mi­si­joms ne­nu­trūks­ta­mai veik­ti vi­sus 50 oku­pa­ci­jos me­tų. Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Va­šing­to­ne švie­sos nie­ka­da ne­už­ge­so ir šian­dien vis dar ryš­kiai švie­čia“, - LŽ tvir­ti­no dip­lo­ma­tė.

Deborah A. McCarthy /LŽ archyvo nuotrauka

Nors JAV ir SSRS An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais bu­vo są­jun­gi­nin­kės, Wel­le­so dek­la­ra­ci­ja ta­po ne­su­ta­ri­mo ob­jek­tu. „Li­ko­me iš­ti­ki­mi dek­la­ra­ci­jos pri­nci­pui. Šis pa­si­ry­ži­mas ne­išb­lė­so per vi­sus šal­to­jo ka­ro me­tus. Pre­zi­den­tas Dwigh­tas Ei­sen­ho­we­ris, kreip­da­ma­sis į Kong­re­są 1957 me­tų sau­sio 5 die­ną, pa­brė­žė Lie­tu­vos tei­sę į ne­prik­lau­so­my­bę. Pa­si­ra­šant Hel­sin­kio bai­gia­mą­jį ak­tą 1975 me­tais Kong­re­sas pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, tei­gian­čią, jog šis su­si­ta­ri­mas ne­pa­keis Bal­ti­jos ša­lių su­ve­re­ni­te­to pri­pa­ži­ni­mo“, - ak­cen­ta­vo D. McCart­hy.

Anot am­ba­sa­do­rės, Wel­le­so dek­la­ra­ci­ja itin reikš­min­ga ir šian­dien. „Nuo­lat ky­la nau­jų kri­zių, kaip vyks­tan­ti Kry­me, ir jos iš nau­jo už­duo­da mums klau­si­mą dėl lais­vos, tai­kios ir ne­da­lo­mos Eu­ro­pos. Wel­le­so dek­la­ra­ci­ja bu­vo skir­ta tik Lie­tu­vai, Lat­vi­jai ir Es­ti­jai, ta­čiau jos žo­džiuo­se sly­pin­ti idė­ja ne­pa­val­di lai­kui“, - ti­ki­no ji.

D. McCart­hy pa­žy­mė­jo, kad Lie­tu­va yra NA­TO na­rė ir JAV stra­te­gi­nė par­tne­rė. Tvir­ti dvi­ša­liai san­ty­kiai re­mia­si bend­ro­mis ver­ty­bė­mis ir il­ga­lai­ke drau­gys­te, dir­ba­me kar­tu siek­da­mi įveik­ti glo­ba­lius iš­šū­kius, kaip tai ma­ty­ti iš glau­daus bend­ra­dar­bia­vi­mo Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je.

„Lie­tu­vos ly­de­rys­tė Niu­jor­ke, Va­šing­to­ne ir Briu­se­ly­je yra svar­bi ir re­zul­ta­ty­vi. Lie­tu­va ži­no, ką reiš­kia bū­ti lais­vai. Šie­met jū­sų ša­lis šven­čia ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo 25-me­tį. Ši pro­ga pri­me­na mums ir pa­sau­liui, kad di­de­li da­ly­kai įma­no­mi ta­da, kai žmo­nės bran­gi­na sa­vo su­nkiai iš­ko­vo­tą lais­vę. Ir tai aiš­kiai įro­do Wel­le­so dek­la­ra­ci­jos iš­min­tį“, - kal­bė­jo am­ba­sa­do­rė.

Nie­ka­da ne­nu­lei­do Trispalvės

Pa­klaus­tas, ko­kia Wel­le­so dek­la­ra­ci­jos dėl Bal­ti­jos ša­lių reikš­mė, Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riaus JAV ka­den­ci­ją prieš ke­lias die­nas bai­gęs dip­lo­ma­tas Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis pri­si­mi­nė ne­se­niai San Fran­sis­ke pre­zi­den­to Ro­nal­do Rea­ga­no se­kre­to­riaus Geor­ge'o P. Shult­zo pa­sa­ky­tus žo­džius, kad JAV nie­kuo­met ne­nu­lei­do Lie­tu­vos vė­lia­vos. Mū­sų Tris­pal­vė vi­sa­da ple­vė­sa­vo JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­te, mū­sų am­ba­sa­da Va­šing­to­ne vi­sa­da bu­vo ofi­cia­lia­me JAV pro­to­ko­lo są­ra­še, mū­sų „ty­lie­ji prie­sai­kos ri­te­riai“ vie­nin­te­liai iš Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jų ne­pa­si­da­vė oku­pan­tui ir va­do­va­vo ne­prik­lau­so­mai dip­lo­ma­ti­nei tar­ny­bai iki pat ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo.

Žygimantas Pavilionis /Alinos Ožič nuotrauka

Pa­sak Ž. Pa­vi­lio­nio, is­to­ri­nis JAV par­eiš­ki­mas la­bai pra­smin­gas ir šian­dien. „Ši da­ta svar­bi ne tik is­to­riš­kai. Įvy­kių Ukrai­no­je fo­ne Wel­le­so dek­la­ra­ci­ja tam­pa svar­bi da­bar­ti­nės JAV už­sie­nio po­li­ti­kos kon­teks­te ir pri­me­na vi­siems, pir­miau­sia - tarp­tau­ti­nes nor­mas šiurkš­čiai pa­žei­džian­čiai Ru­si­jai, kad JAV ir Va­ka­rai nie­ka­da ne­su­si­tai­kys su prie­var­ti­niu sie­nų perb­rai­žy­mu, ag­re­si­ja ir šan­ta­žu ma­žes­nių kai­my­nų at­žvil­giu“, - ma­no dip­lo­ma­tas.

Ž. Pa­vi­lio­nio tei­gi­mu, dvi­ša­liai Lie­tu­vos ir JAV san­ty­kiai plė­to­ja­mi itin sėk­min­gai, ne tik šū­kiais esa­me ge­riau­si stra­te­gi­niai par­tne­riai - nuo­lat su­si­tin­ka aukš­čiau­si mū­sų vals­ty­bių at­sto­vai, mū­sų kraš­tą sau­go JAV ka­riai ir tan­kai, nuo kal­bų prie dar­bų pe­rei­ta ener­ge­ti­kos sri­ty­je, ne­ma­žai nu­veik­ta trans­por­to sri­ty­je, spar­čiai di­dė­ja pre­ky­bos apim­tis, stip­rė­ja kul­tū­ri­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas. „Pas­ta­ra­sis tri­jų die­nų Kong­re­so va­do­vo Joh­no Boeh­ne­rio vi­zi­tas Lie­tu­vo­je, ko­kio ne­bu­vo nuo 1999 me­tų, tik pa­tvir­ti­na fak­tą - nuo pat JAV su­si­kū­ri­mo ir mū­sų im­pe­ri­jos žlu­gi­mo XVIII am­žiu­je, nuo mū­sų ge­ne­ro­lo Ta­do Kos­ciuš­kos įsi­trau­ki­mo į JAV ne­prik­lau­so­my­bės ko­vas esa­me to­je pa­čio­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je, esa­me vie­ni ge­riau­sių drau­gų, kad ir kaip keis­tų­si lai­ki­nos po­li­ti­nės kon­junk­tū­ros abie­jo­se ša­ly­se“, - kal­bė­jo Ž. Pa­vi­lio­nis.

Reikš­min­gas JAV vaidmuo

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Li­no Lin­ke­vi­čiaus žo­džiais, šian­dien ypač aki­vaiz­du, kaip svar­bu ne­pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tų veiks­mų. Tai pa­tvir­ti­na Kry­mo oku­pa­ci­ja, Pie­tų Ose­ti­jos, Ab­cha­zi­jos, Pa­dnies­trės konf­lik­tai. “Lie­tu­va iš­gy­ve­no ne ma­žiau dra­ma­tiš­kus lai­kus. Po so­vie­tų oku­pa­ci­jos bu­vo la­bai svar­bu, kad di­džio­sios pa­sau­lio vals­ty­bės pa­sa­ky­tų sa­vo aiš­kią nuo­mo­nę. Wel­le­so dek­la­ra­ci­ja pa­tvir­ti­no Bal­ti­jos ša­lių oku­pa­ci­jos ne­pri­pa­ži­ni­mą”, - LŽ sa­kė L. Lin­ke­vi­čius.

Jis pa­brė­žė, kad JAV vaid­muo Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je vi­suo­met bu­vo svar­bus. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vą pri­imant į NA­TO ame­ri­kie­čių žo­dis bu­vo itin sva­rus. “Wel­le­so dek­la­ra­ci­jos mi­nė­ji­mas tu­ri la­bai daug as­pek­tų. Be ki­ta ko, tai ir ge­ra pro­ga pa­bend­rau­ti su drau­gais ame­ri­kie­čiais, pa­žvelg­ti į at­ei­tį, pa­si­žiū­rė­ti, kas esa­me. Šian­dien mes vi­siš­kai ki­to­kie - esa­me par­tne­riai, są­jun­gi­nin­kai”, - pa­žy­mė­jo mi­nis­tras. Jis vy­lė­si, jog mi­nė­ji­mas bus ge­ra pro­ga at­gai­vin­ti ir vie­ną ne­iš­nau­do­tų Vil­niaus erd­vių - Va­šing­to­no skve­rą.

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­ko Aud­ro­niaus Ažu­ba­lio nuo­mo­ne, svar­bu yra tai, kad Wel­le­so dek­la­ra­ci­ja ne­bu­vo vie­na­die­nė. “Ji nu­brė­žė tam ti­krą tra­jek­to­ri­ją dau­gia­me­tei ir nuo­sek­liai JAV po­li­ti­kai, ku­ri oku­pa­ci­jos me­tais mus ne tik drą­si­no, bet ir bu­vo gy­vy­bin­ga bei rei­ka­lin­ga Lie­tu­vai at­ku­riant ne­prik­lau­so­my­bę”, - LŽ aiš­ki­no jis. Anot par­la­men­ta­ro, ši dek­la­ra­ci­ja “vi­sa­da bu­vo ša­lia mū­sų”. “Bet kai esi oku­puo­tas, ki­tą­kart jos reikš­mės ir ne­įver­ti­ni. At­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę, kai Ry­tų kai­my­nas gra­si­no eko­no­mi­ne blo­ka­da ir ki­tais bai­su­mais, ži­no­ti, kad yra Va­ka­rų ly­de­ris, ku­ris nie­ka­da ne­pri­pa­ži­no Bal­ti­jos vals­ty­bių oku­pa­ci­jos, bu­vo la­bai svar­bus da­ly­kas”, - pa­brė­žė A. Ažu­ba­lis.

Pa­lai­kė su­nkiau­siu metu

Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro, Vil­niaus uni­ver­si­te­to do­cen­to is­to­ri­ko Ra­mo­jaus Krau­je­lio tei­gi­mu, 1940 me­tų lie­pos 23-io­sios Wel­le­so par­eiš­ki­mas bu­vo pir­mas ofi­cia­lus JAV po­li­ti­nis do­ku­men­tas dėl Bal­ti­jos vals­ty­bių sta­tu­so. Ja­me pa­brėž­ta, kad JAV ne­pri­pa­žįs­ta ir ne­pri­pa­žins Bal­ti­jos ša­lių anek­si­jos, pa­smerk­tas „ne­gar­bin­gas pro­ce­sas, kai tri­jų ma­žų Bal­ti­jos res­pub­li­kų - Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos - po­li­ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą są­mo­nin­gai pa­nai­ki­no ga­lin­ges­nė jų kai­my­nė“.

Toks par­eiš­ki­mas reiš­kė, jog JAV ofi­cia­liai dek­la­ra­vo ne­pri­pa­žįs­tan­čios po­ky­čių tei­sė­tu­mo Bal­ti­jos vals­ty­bė­se. “Reikš­min­gas as­pek­tas tas, kad par­eiš­ki­me bu­vo pri­min­ta, jog JAV lai­ko­si ir at­ei­ty­je lai­ky­sis va­di­na­mo­sios Stim­so­no dok­tri­nos pri­nci­pų, ku­riais tu­ri bū­ti reg­la­men­tuo­ja­mi san­ty­kiai tarp vals­ty­bių”, - LŽ dės­tė is­to­ri­kas.

Jis pri­mi­nė, kad vė­les­niuo­se JAV par­eiš­ki­muo­se ne kar­tą bu­vo pa­brė­žia­mas 1940 me­tų lie­pos 23 die­ną dek­la­ruo­tų pri­nci­pų lai­ky­ma­sis. “Ki­tas lo­giš­kas žings­nis - spren­di­mas leis­ti Bal­ti­jos vals­ty­bių dip­lo­ma­ti­nėms at­sto­vy­bėms tęs­ti veik­lą JAV te­ri­to­ri­jo­je ir Es­ti­jos, Lat­vi­jos bei Lie­tu­vos dip­lo­ma­tams to­liau at­sto­vau­ti sa­vo ša­lių in­te­re­sams”, - sa­kė R. Krau­je­lis.

Anot is­to­ri­ko, dau­ge­lis apž­val­gi­nin­kų ne­pri­pa­ži­ni­mo po­li­ti­kos iš­ta­kas sie­ja bū­tent su Wel­le­so par­eiš­ki­mu. JAV su­for­mu­luo­tais šios po­li­ti­kos pri­nci­pais rė­mė­si ir ki­tos lais­vos Va­ka­rų vals­ty­bės. JAV pa­vyz­džiu pa­se­kė dau­giau kaip 50 ša­lių. “Šis la­bai svar­bus do­ku­men­tas pa­lai­kė Bal­ti­jos vals­ty­bes kaip ne­prik­lau­so­mas res­pub­li­kas pa­čiu su­nkiau­siu me­tu, už­ti­krin­da­mas jų tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą ir par­em­da­mas to­les­nę Bal­ti­jos ša­lių dip­lo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių veik­lą per 50 oku­pa­ci­jos me­tų”, - pa­žy­mė­jo R. Krau­je­lis. Jo tei­gi­mu, Bal­ti­jos ša­lių anek­si­jos ne­pri­pa­ži­ni­mas bu­vo ir te­bė­ra es­mi­nis Va­ka­rų nuo­sta­tų Bal­ti­jos vals­ty­bių at­žvil­giu po­li­ti­kos pa­grin­das.

Wel­le­so deklaracija

Šio­mis die­no­mis iš­ryš­kė­jo ydin­ga įvy­kių rai­da, kai tri­jų ne­di­de­lių Bal­ti­jos vals­ty­bių - Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos - po­li­ti­nė ne­prik­lau­so­my­bė bei te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas są­mo­nin­gai ir nuo­sek­liai ga­li bū­ti su­nai­kin­tas jų ga­lin­ges­nių kai­my­nų, spar­čiai ar­tė­ja prie at­omaz­gos.

Nuo tos die­nos, kai šių ša­lių tau­tos su­kū­rė ne­prik­lau­so­mas ir de­mo­kra­ti­nes vals­ty­bes, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų žmo­nės su di­de­liu pa­lan­ku­mu ste­bė­jo jų pa­žan­gą ku­riant vals­ty­bin­gu­mą.

Mū­sų vy­riau­sy­bės po­li­ti­ka ži­no­ma vi­siems. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų žmo­nės prieš­ta­rau­ja bet ko­kiems gro­buo­niš­kiems veiks­mams, ne­prik­lau­so­mai nuo to, ar jie yra tie­sio­gi­nio jė­gos pa­nau­do­ji­mo, ar tik gra­si­ni­mo ją pa­nau­do­ti re­zul­ta­tas. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų žmo­nės taip pat prieš­ta­rau­ja bet ko­kiam vie­nos vals­ty­bės, kad ir ko­kios ga­lin­gos, ki­ši­mui­si į ki­tos su­ve­re­nios, nors ir silp­nes­nės, vals­ty­bės vi­daus rei­ka­lus.

Šie pri­nci­pai su­da­ro 21 su­ve­re­nios Nau­jo­jo Pa­sau­lio vals­ty­bės tar­pu­sa­vio san­ty­kių pa­grin­dą.

Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos ir to­liau lai­ky­sis šių pri­nci­pų, nes Ame­ri­kos žmo­nės yra įsi­ti­ki­nę, kad jei­gu san­ty­kiai tarp tau­tų ne­bus grin­džia­mi ti­kė­ji­mu šiais pri­nci­pais, ne­bus įma­no­mas ir pro­to, tei­sin­gu­mo bei tei­sės vieš­pa­ta­vi­mas, ki­taip ta­riant, ne­ga­lė­si­me ap­sau­go­ti šiuo­lai­ki­nės ci­vi­li­za­ci­jos pa­grin­dų.