Ambasadorius: Rusija siunčia signalus
Eu­ro­pos Są­jun­gos am­ba­sa­do­rius Mask­vo­je Vy­gau­das Ušac­kas sa­ko, kad eko­no­mi­nių su­nku­mų pa­ti­rian­ti Ru­si­jos val­džia pa­sku­ti­niais mė­ne­siais siun­čia sig­na­lus dėl san­ty­kių su Eu­ro­pa, ku­ri iš­lie­ka svar­biau­sia pre­ky­bos ir ener­ge­ti­kos par­tne­re.

In­ter­viu BNS dip­lo­ma­tas taip pat ne­tie­sio­giai pers­pė­jo Ukrai­ną, kad jos del­si­mas įgy­ven­din­ti re­for­mas ga­li da­ry­ti įta­ką eu­ro­pie­čių svars­ty­mams dėl sank­ci­jų Ru­si­jai pra­tę­si­mo.

Bu­vu­sio Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro tei­gi­mu, Bal­ti­jos ša­lių di­des­nis ne­ri­mas dėl Ru­si­jos yra su­pran­ta­mas, bet reiš­kiant sa­vo po­zi­ci­ją svar­bu siek­ti iš­lai­ky­ti ES vie­ny­bę.

– Ar Ru­si­jos eko­no­mi­niai su­nku­mai kei­čia Mask­vos po­žiū­rį į Eu­ro­pos Są­jun­gą? Ar su­lau­kia­te sig­na­lų dėl san­ty­kių per­žiū­rė­ji­mo?

– Ru­si­ja iš tie­sų yra su­si­dū­ru­si su gi­lia už­si­tę­su­sia eko­no­mi­ne kri­ze. Di­de­lį po­vei­kį da­ro smu­ku­si naf­tos kai­na, nes biu­dže­tas iš naf­tos ir du­jų gau­na be­veik pu­sę įplau­kų, taip pat ryš­kiai kren­tan­čios in­ves­ti­ci­jos, iš­ei­nan­tis ka­pi­ta­las. Bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas per­nai kri­to 3,7 proc., inf­lia­ci­ja sie­kia be­veik 13 proc., di­dė­ja skur­do ly­gis, ir per­nai pir­mą kar­tą per pa­sku­ti­nius 12 me­tų gy­ven­to­jų rea­lios pa­ja­mos su­ma­žė­jo ke­tu­riais pro­cen­tais. Be abe­jo, vi­sa tai da­ro po­vei­kį vi­du­je.

Kol kas tie­sio­gi­nės są­sa­jos (tarp eko­no­mi­nių su­nku­mų) ir Ru­si­jos po­li­ti­kos ES at­žvil­giu nė­ra, bet pa­sku­ti­niais mė­ne­siais mums, eu­ro­pie­čiams, siun­čia­mi sig­na­lai, kad ES yra ir iš­liks svar­biau­sia pre­ky­bos ir ener­ge­ti­kos par­tne­re. Ru­si­jos po­sū­kis į Ki­ni­ją yra na­tū­ra­lus, nes Ru­si­ja yra ne tik Eu­ro­pos, bet ir Eu­ra­zi­jos vals­ty­bė, tai tar­si at­si­rė­mi­mas ant an­tros ko­jos, bet net ir per di­džiau­sią įtam­pą ES iš­li­ko svar­biau­sia Ru­si­jos eko­no­mi­nė par­tne­rė – pre­ky­bos apy­var­ta su ES sie­kė 47 proc., su vi­sa Azi­ja 28 proc., o su taip rek­la­muo­ja­ma Eu­ra­zi­jos są­jun­ga – tik 6 proc.

Dar iš­lie­ka ne­su­ta­ri­mai ir skir­tu­mai dėl Mins­ko su­si­ta­ri­mų įgy­ven­di­ni­mo (dėl pa­liau­bų Ukrai­no­je). Kal­bant apie Si­ri­ją, mes iš­pa­žįs­ta­me tarp­tau­ti­nio te­ro­riz­mo ke­lia­mą grės­mę, kur mums rei­kė­tų veik­ti iš­vien, bet dar ne­tu­ri­me bend­ro apib­rė­ži­mo dėl tai­ki­nių, o pa­sku­ti­niai Ale­po bom­bar­da­vi­mai, pa­ska­ti­nę pa­bė­gė­lių srau­tą, ta­po dar vie­nu dir­gik­liu sie­kiant bend­rų veiks­mų ko­vo­jant su „Daesh“ („Is­la­mo vals­ty­bės“ gru­puo­te) ir sie­kiant pe­rei­ti prie po­li­ti­nio pro­ce­so.

– Ko­kios yra nuo­tai­kos Eu­ro­pos sos­ti­nė­se dėl lie­pą be­si­bai­gian­čių sank­ci­jų Ru­si­jai pra­tę­si­mo?

– ES po­zi­ci­ja yra aiš­kiai apib­rėž­ta, kad sank­ci­jos bus per­žiū­rė­tos, kai Mins­ko su­si­ta­ri­mo nuo­sta­tos bus pil­nai įgy­ven­din­tos. Šiuo me­tu to­kia dis­ku­si­ja ne­vyks­ta, nes eko­no­mi­nų ir fi­nan­si­nių sank­ci­jų ga­lio­ji­mas bai­gia­si lie­pą. Ar­tė­jant tam ter­mi­nui, vyks dis­ku­si­jos tarp vals­ty­bių na­rių.

Mums svar­bu rei­ka­lau­ti, kad Ru­si­ja da­ry­tų po­vei­kį se­pa­ra­tis­tams Lu­hans­ke ir Do­nec­ke, už­ti­kri­nant pa­liau­bų lai­ky­mą­si ir ap­si­kei­ti­mą be­lais­viais, ir ži­no­ma, kad bū­tų iš­ves­tos už­sie­nio ka­ri­nės pa­jė­gos ir per­duo­ta sie­nų kon­tro­lė. An­tra ver­tus, Mins­ko su­si­ta­ri­muo­se yra ir įsi­pa­rei­go­ji­mai, ku­riuos yra pri­siė­mę mū­sų drau­gai ir par­tne­riai Ki­je­ve, įskai­tant kons­ti­tu­ci­nių nuo­sta­tų pa­kei­ti­mą, rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mą vie­to­je. Jei tie įsi­pa­rei­go­ji­mai ne­bus įgy­ven­din­ti, tai ga­li tap­ti po­li­ti­niu pre­teks­tu per­me­tant kal­tę ant ukrai­nie­čių pu­sės ir to­kiu bū­du įne­šant jau nau­ją di­na­mi­ką į po­li­ti­nius svars­ty­mus.

– Da­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras ne­se­niai at­vi­rai par­eiš­kė, kad Ukrai­nai ne­įgy­ven­di­nant su Mins­ko pro­ce­su su­si­ju­sių re­for­mų, Eu­ro­pai bus su­dė­tin­ga tęs­ti sank­ci­jas Ru­si­jai. Kiek šie klau­si­mai tie­sio­giai su­si­ję?

– Vi­sa­da sa­kė­me, kad Mins­ko su­si­ta­ri­mų įgy­ven­di­ni­mas pri­klau­so nuo abie­jų ša­lių. Taip, kri­zės, konf­lik­to, ka­ro au­ka yra Ukrai­na, ku­rios da­lį te­ri­to­ri­jos ne­le­ga­liai anek­sa­vo Ru­si­ja, taip, Ry­tų Ukrai­no­je to­liau vyks­ta ka­ri­niai veiks­mai, si­tua­ci­ja iš­lie­ka įtemp­ta. An­tra ver­tus, ES vi­sa­da pa­si­sa­kė už tai, kad si­tua­ci­ja bū­tų dees­ka­luo­ja­ma ir kad bū­tų pa­siek­tas po­li­ti­nis su­si­ta­ri­mas.

Mes, lie­tu­viai, ir aš sa­ve as­me­niš­kai lai­kau Ukrai­nos drau­gu. Dar 1999–2000 me­tais Vik­to­ro Juš­čen­kos vy­riau­sy­bės me­tais bu­vau tarp­tau­ti­nės pa­ta­rė­jų gru­pės na­rys – jau ta­da ban­dė­me pa­dė­ti Ukrai­nai vyk­dy­ti re­for­mas, iš­si­va­ly­ti kie­mą nuo ko­rup­ci­jos – di­džiau­sios šios ša­lies li­gos, ką par­odė ir mū­sų tau­tie­čio Ai­va­ro Ab­ro­ma­vi­čiaus at­sis­ta­ty­di­ni­mas (iš eko­no­mi­kos mi­nis­tro par­ei­gų). Ukrai­na yra vals­ty­bės kū­ri­mo eta­pe. Tai pro­ce­sas, ku­ris už­truks. Svar­biau­sia, kad pa­tys ukrai­nie­čiai ne­nu­si­vil­tų pa­si­rink­ta kryp­ti­mi pe­rim­ti Va­ka­rų eko­no­mi­nį, po­li­ti­nį, so­cia­li­nį mo­de­lį, po­li­ti­nės kul­tū­ros mo­de­lį. Mums ir­gi ke­lias į ES ir NA­TO ne­bu­vo ro­žė­mis klo­tas.

Be abe­jo­nės, ukrai­nie­čiai yra po dvi­gu­bu pa­di­din­ti stik­lu – tiek iš drau­gų Va­ka­ruo­se, tiek iš Ru­si­jos. Va­ka­rai no­ri pa­dė­ti, bet jiems rei­kia dau­giau ge­rų nau­jie­nų tęs­ti par­amą. Ki­ti gal­būt tik ir lau­kia, kad vals­ty­bė sa­ve dis­kre­di­tuo­tų, o kal­tė ir at­sa­ko­my­bė dėl tų pa­čių Mins­ko įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­įgy­ven­di­ni­mo bū­tų per­mes­ta ant Ki­je­vo pe­čių.

– Jei­gu Ukrai­na ne­įgy­ven­dins sa­vo da­lies, ar ES ga­li at­si­sa­ky­ti rei­ka­la­vi­mų Mask­vai sank­ci­joms pa­nai­kin­ti?

– Šiuo me­tu bū­tų per daug anks­ty­va da­ry­ti par­eiš­ki­mus ar ver­ti­ni­mus. Šiuo me­tu yra aiš­kiai nu­ma­ty­tas lai­ko­tar­pis ir rei­ka­la­vi­mai, kad bū­tų ga­li­ma per­žiū­rė­ti san­ty­kius su Ru­si­ja ir ga­li­mą sank­ci­jų at­šau­ki­mą. To­dėl da­bar svar­biau­sia, kad iš abie­jų pu­sių su­si­ta­ri­mai bū­tų įgy­ven­di­na­mi.

Kal­bant apie ES ir Ru­si­jos san­ty­kius, šiuo me­tu esa­me tam ti­kra­me ver­ti­ni­mo pro­ce­se. San­ty­kiai yra įtemp­ti, per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus pa­ma­tė­me di­džiu­lius skir­tu­mus tarp ES ir Ru­si­jos dėl po­li­ti­nės sis­te­mos, po­žiū­rio į ki­tų vals­ty­bių su­ve­re­ni­te­tą, bet rei­kia pri­pa­žin­ti, kad, ne­prik­lau­so­mai nuo san­ty­kių būk­lės, ES ir Ru­si­ja iš­lie­ka stra­te­giš­kai svar­bios vie­na ki­tai. Tie san­ty­kiai iš­liks pri­ori­te­ti­niai. Iš da­bar­ti­nės kri­zės ne­grį­ši­me prie įpras­ti­nių prieš­kri­zi­nių stra­te­gi­nės par­tne­rys­tės san­ty­kių, bet tu­rė­si­me iden­ti­fi­kuo­ti nau­ją mo­dus ope­ran­di. Si­ri­jo­je, kaip ir Ukrai­no­je, ma­to­me, kad Ru­si­jos va­do­vy­bė de­mons­truo­ja ryž­tą pro­jek­tuo­jant sa­vo in­te­re­sus, į ku­riuos ES, ma­no nuo­mo­ne, pri­va­lo at­sa­ky­ti iš­lai­ky­da­ma vie­nin­gą po­zi­ci­ją, ka mes ir de­mons­tra­vo­me per vi­są Ukrai­nos kri­zę.

– Šia­me kon­teks­te, kiek iš Eu­ro­po­je vy­rau­jan­čių nuo­sta­tų iš­sis­ki­ria Lie­tu­vos par­ei­gū­nų pers­pė­ji­mai, kad Ru­si­jai yra per­ne­lyg nuo­lai­džiau­ja­ma, ir ra­gi­ni­mai ją izo­liuo­ti?

– ES vals­ty­bių na­cio­na­li­nius in­te­re­sus ir jaus­mus le­mia skir­tin­ga is­to­ri­nė pa­tir­tis. Vi­siš­kai su­pran­ta­ma, kad Lie­tu­va ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys žy­miai jau­triau rea­guo­ja­me į konf­lik­tą Ukrai­no­je, Kry­mo ne­le­ga­lią anek­si­ją, ir tam tu­ri­me pa­grin­dą. To­dėl mū­sų at­sa­kas ir re­mia­si ne vien ES minkš­tą­ja ga­lia, bet ir sie­kiant di­des­nių NA­TO sau­gu­mo ga­ran­ti­jų, NA­TO ir Ame­ri­kos ka­rių bu­vi­mo Bal­ti­jos ša­ly­se kaip at­gra­sy­mo prie­mo­nės ga­li­moms pro­vo­ka­ci­joms, hib­ri­di­nio ka­ro ar ki­toms ag­re­si­joms.

An­tra ver­tus, mū­sų in­te­re­sai bus reiš­kia­mi stip­riau ir įta­kin­giau, jei­gu su­ge­bė­si­me pa­da­ry­ti sa­vo in­dė­lį iš­lai­ky­da­mi ES vie­ny­bę. O tai ga­li bū­ti pa­sie­kia­ma apib­rė­žiant bend­rus stra­te­gi­nius in­te­re­sus ir su­ge­bant su­tar­ti dėl bend­ro var­dik­lio, ku­ris vie­ny­tų ES ša­lių po­zi­ci­jas nuo Vil­niaus iki Ro­mos ir dar pla­čiau.

– Šį mė­ne­sį vie­šai par­agi­no­te Ru­si­jos val­džią ir tei­sė­sau­gą iš­tir­ti Če­čė­ni­jos pre­zi­den­to Ram­za­no Ka­dy­ro­vo gra­si­ni­mus opo­zi­ci­jos at­sto­vui Mi­chai­lui Kas­ja­no­vui. Ar ga­vo­te ko­kių nors at­sa­ky­mų?

– Tai bu­vo ma­no at­sa­kas į tuos gra­si­ni­mus, ku­rie bu­vo par­eikš­ti vie­no po­li­ti­nės opo­zi­ci­jos ly­de­rio M.Kas­ja­no­vo at­žvil­giu. Aš ti­kiuo­si, kad Ru­si­jos tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos tęs ty­ri­mą. Penk­ta­die­nį kal­bė­jau su M.Kas­ja­no­vu te­le­fo­nu, ku­ris pra­ne­šė, kad dėl gra­si­ni­mų tei­sė­sau­ga ne­rea­ga­vo, o dėl iš­puo­lio res­to­ra­ne prieš jį iš­kel­ta ne bau­džia­mo­ji, o ad­mi­nis­tra­ci­nė by­la.

– Ne­se­niai so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ra­šė­te, kad Si­bi­re su­si­dū­rė­te su kliū­ti­mis or­ga­ni­zuo­jant tarp­tau­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją, va­di­na­mą „Si­bi­ro Da­vo­su“. Ko­kia tai bu­vo si­tua­ci­ja?

– Si­tua­ci­ja ga­vo­si par­adok­sa­li ir keis­ta. Al­ta­ju­je jau 15 me­tų kas­met vyks­ta va­di­na­ma­sis „Si­bi­ro Da­vo­sas“, kur su­si­ren­ka Ru­si­jos ir Eu­ro­pos eko­no­mis­tai svars­ty­ti Va­ka­rų Si­bi­ro rai­dą. Iki pa­sta­rų­jų me­tų eu­ro­pie­čiai da­ly­da­vo­si so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių re­for­mų pa­tir­ti­mi.

Kon­fe­ren­ci­ją or­ga­ni­za­vo bu­vęs Ru­si­jos par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kas, žy­mus po­li­ti­kas Vla­di­mi­ras Ryž­ko­vas. Aš kar­tu su gru­pe Vo­kie­ti­jos eks­per­tų, am­ba­sa­dos at­sto­vu ir ge­ne­ra­li­niu kon­su­lu No­vo­si­birs­ke bu­vo­me lėk­tu­ve, kai su­ži­no­jo­me, jog vi­si vieš­bu­čiai, ku­riuo­se tu­rė­jo­me gy­ven­ti, at­šau­kė re­zer­va­ci­jas. At­vy­kus or­ga­ni­za­to­riai jau­tė­si la­bai ne­pa­to­giai ir sa­kė, kad keis­ti ci­vi­liai as­me­nys lan­kė­si tuo­se vieš­bu­čiuo­se ir nu­ro­di­nė­jo ad­mi­nis­tra­to­riams ne­priim­ti sve­čių, ku­rie vy­ko į kon­fe­ren­ci­ją. Per­va­žia­vo­me į Bar­nau­lą, ten ra­do­me, kur ap­sis­to­ti. Vie­to­je vi­sa­ver­tės kon­fe­ren­ci­jos vie­na­me iš Al­ta­jaus vieš­bu­čių mes apie 50 žmo­nių su­si­rin­ko­me į ka­vi­nę, ku­rios or­ga­ni­za­to­riai pri­myg­ti­nai rei­ka­la­vo ne­va­din­ti to kon­fe­ren­ci­ja ar fo­ru­mu, o tik dar­bi­niais pie­tu­mis.

Ma­lo­niai nu­ste­bi­no reak­ci­ja – net ir ar­ti­mos val­džiai ži­niask­lai­dos prie­mo­nės la­bai ne­igia­mai rea­ga­vo į tą poel­gį. Man su­nku ver­tin­ti, kiek tai nu­kreip­ta į ma­no ar ki­tų už­sie­nie­čių bu­vi­mą, o kiek į bū­si­mus par­la­men­to rin­ki­mus, ku­riuo­se da­ly­vaus ir V.Ryž­ko­vas. Bū­tų su­nkiai su­vo­kia­ma, kad tai bū­tų kaž­ko­kia di­rek­ty­va iš Mask­vos. Tai, ma­tyt, bu­vo dau­giau vie­ti­nės val­džios at­sto­vų ne­vy­ku­si sa­vi­raiš­ka.

– Lie­tu­vo­je sau­sį pra­si­dė­jo teis­mo pro­ce­sas dėl ga­li­mų so­vie­tų ka­ro nu­si­kal­ti­mų 1991 me­tais. Ru­si­ja šio­je by­lo­je at­si­sa­kė apk­laus­ti Mi­chai­lą Gor­ba­čio­vą ir iš­duo­ti įta­ria­muo­sius. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja tei­gia, kad šis klau­si­mas ke­lia­mas ES ly­giu. Ar ES ką nors da­ro ir ar rea­liai ga­li pa­da­ry­ti, spaus­da­ma Ru­si­ją bend­ra­dar­biau­ti šio­je by­lo­je?

– Klau­si­mas dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo Sau­sio įvy­kių by­lo­je bu­vo ke­lia­mas ta­da, kai mū­sų san­ty­kiuo­se vy­ko dia­lo­gas tei­sės ir tei­sin­gu­mo klau­si­mais. Bet per pa­sta­ruo­sius me­tus ofi­cia­lūs dia­lo­gai ar mi­nis­trų su­si­ti­ki­ma yra už­šal­dy­ti, rea­liai mes ne­tu­ri­me kon­tak­tų su Ru­si­jos vi­daus rei­ka­lų, tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ar pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vais. To­dėl rei­kia pri­pa­žin­ti, kad da­bar­ti­nė­mis są­ly­go­mis yra la­bai su­nku, jei­gu aps­kri­tai įma­no­ma, šiuos klau­si­mus kel­ti.

– Ko­kie jū­sų pla­nai dėl grį­ži­mo į ak­ty­ves­nę vi­daus po­li­ti­ką Lie­tu­vo­je?

– Man dar pu­san­trų me­tų rei­kia ar­ti ari­mus Mask­vo­je ir amor­ti­zuo­ti įtam­pą bei veng­ti to­les­nės es­ka­la­ci­jos – tai ma­no da­bar­ti­nis dar­bas ir už­duo­tis, kuo esu pil­nai už­siė­męs. Da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek.

– Ačiū už po­kal­bį.