Ambasadorius Petras Vaitiekūnas: Ukraina negalėjo apginti Krymo
Bu­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je Pe­tras Vai­tie­kū­nas ma­no, kad Ki­je­vas si­tua­ci­ją Kry­me tu­rė­jo su­val­dy­ti per ke­tu­rias ar še­šias va­lan­das, kai par­yčiais ne­ti­kė­tai pa­si­ro­dė bū­rys la­bai ge­rai gink­luo­tų ka­rių be at­pa­ži­ni­mo ženk­lų ir užė­mė pu­sia­sa­lio Aukš­čiau­sią­ją Ta­ry­bą. Ukrai­na tam ne­bu­vo pa­si­ruo­šu­si. O vė­liau ne­bū­tų įma­no­ma iš­veng­ti ci­vi­lių au­kų. Pa­sak P. Vai­tie­kū­no, Lie­tu­va iš to pa­si­mo­kė ir yra pa­si­ren­gu­si at­rem­ti ga­li­mą to­kio po­bū­džio ag­re­si­ją.

Ko­vo 18 die­ną Ru­si­ja skam­biai mi­nės tre­čią­sias „Kry­mo pri­jun­gi­mo“ me­ti­nes. O pa­sau­lis pri­si­mins, kad 2014 me­tų pa­va­sa­rį Ru­si­ja, nau­do­da­ma hib­ri­di­nę tak­ti­ką, nuo Ukrai­nos at­plė­šė šį Juo­do­sios jū­ros pu­sia­sa­lį ir jį anek­sa­vo.

Tuo me­tu P. Vai­tie­kū­nas bu­vo Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je, apie įvy­kius ži­no­jo ir juos ma­tė iš ar­ti. „Ma­nau, jog bu­vo la­bai iš­min­tin­gai pa­sielg­ta, kad Kry­me ne­bu­vo pra­lie­tas ci­vi­lių žmo­nių krau­jas, iš­veng­ta di­džiu­lių au­kų, – įsi­ti­ki­nęs jis. – Mat Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja (RF) bu­vo pa­si­ren­gu­siai bet ko­kiai si­tua­ci­jai. Pre­zi­den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną ten­ki­no bet ku­ris sce­na­ri­jus – ir su au­ko­mis, ir be jų.“

Diplomatas Petras Vaitiekūnas. LŽ archyvo nuotrauka

Ru­si­ja pa­si­ren­gė bet ku­riam scenarijui

Kaip tei­gė bu­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je, jei­gu ukrai­nie­čiai bū­tų prieš­inę­si, Kry­mo prob­le­ma bū­tų ta­pu­si to­kia, kaip Pa­dnies­trės, Pie­tų Ose­ti­jos ir Ab­cha­zi­jos. „At­va­žia­vu­sios Jung­ti­nių Tau­tų (JT) ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ko­mi­si­jos tei­gė, kad abi pu­sės šau­dė, yra daug ci­vi­lių au­kų, to­dėl abu pu­sės kal­tos“, – sa­kė jis. Pri­mi­nė, kad to­kio po­bū­džio iš­va­da bu­vo pa­da­ry­ta dėl 2008 me­tų Ru­si­jos-Gru­zi­jos ka­ro, nors Gru­zi­ja gy­nė sa­vo te­ri­to­ri­ją, į ku­rią įsi­ver­žė Ru­si­ja.

P. Vai­tie­kū­no tei­gi­mu, Lie­tu­va pa­si­mo­kė iš to, kas at­si­ti­ko Kry­mą, ir yra pa­si­ren­gu­si at­rem­ti ga­li­mą ag­re­si­ją.

Pa­sak P. Vai­tie­kū­no, Kry­me ir prieš­in­ti ne­la­bai bu­vo kam, nes pu­sia­sa­ly­je ka­riuo­me­nė­je tar­na­vo pa­tys kry­mie­čiai, ku­rių šei­mos bu­vo už da­li­nių sie­nų. Tais lai­kais Ukrai­nos val­džia tai da­rė dėl tau­pu­mo: ei­nan­tys į ka­riuo­me­nę vai­ki­nai ne­bū­da­vo siun­čia­mi į ki­tus re­gio­nus, tar­nau­da­vo ša­lia na­mų.

Bu­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je pri­mi­nė, kad Ru­si­jos ope­ra­ci­ja Kry­me bu­vo or­ga­ni­zuo­ta taip, kad ci­vi­lių au­kų ne­bū­tų įma­no­ma iš­veng­ti. Ka­ri­nius Ukrai­nos da­li­nius ap­sup­da­vo žmo­nių žie­das, už ku­rio – ka­riai be at­pa­ži­ni­mo ženk­lų.

2014 metais Kryme prie ukrainiečių karinio dalinio - Rusijos pajėgos be atpažinimo ženklų.

„Jei Kry­me ne­bū­tų iš­veng­ta ci­vi­lių au­kų, JT pa­sa­ky­tų: „Mes ne­ga­li­me pa­lai­ky­ti nei vie­nos pu­sės, abie­jų ran­kos kru­vi­nos“, – tei­gė P. Vai­tie­kū­nas. – Taip ne­at­si­ti­ko, to­dėl JT vie­na­reikš­miai įvar­di­jo RF įvyk­džius ag­re­si­ją, oku­pa­ci­ją ir ta­da anek­si­ją, įjun­giant Kry­mą į RF su­dė­tį. To­dėl ma­nau, kad žiū­rint ir iš hu­ma­nis­ti­nės, ir iš po­li­ti­nės, ir iš ka­ri­nės pu­sės, bu­vo pa­sielg­ta op­ti­ma­liai, nors daug kas su tuo ne­su­tin­ka.“

Per ma­žai lai­ko ir pa­jė­gų Ukrai­nai apsiginti

Pa­sak dip­lo­ma­to, yra to­kia hi­po­te­zė, kad Ukrai­nai rei­kė­jo ka­riau­ti Kry­me, ta­da ne­bū­tų ka­ro Don­ba­se. „To­kiai ne­pri­ta­riu. Vi­sų pir­ma, ša­lis ne­tu­rė­jo rei­kia­mų pa­jė­gų. Po pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus per vi­są Ukrai­ną bu­vo gal pen­ki tūks­tan­čiai pa­si­ren­gu­sių ka­riau­ti ka­rių“, – tei­gė P. Vai­tie­kū­nas.

Jis pri­mi­nė 2014 me­tų va­sa­rio 27-osios įvy­kius, kai par­yčiais ne­ti­kė­tai pa­si­ro­dęs bū­rys la­bai ge­rai gink­luo­tų ka­rių be at­pa­ži­ni­mo ženk­lų užė­mė Kry­mo Aukš­čiau­sią­ją Ta­ry­bą. Dip­lo­ma­to nuo­mo­ne, ukrai­nie­čiai tu­rė­jo ko­kias ke­tu­rias ar še­šias va­lan­das su­val­dy­ti si­tua­ci­ją, nes apie de­vin­tą va­lan­dą ry­to ap­link pra­dė­jo bur­tis ci­vi­liai as­me­nys. Pa­sak R. Vai­tie­kū­no, Kry­mo Aukš­čiau­sią­ją Ta­ry­bą „ap­su­po ir na­tū­ra­lių, ir sam­dy­tų rė­mė­jų mi­nia“. To­dėl to­kiu me­tu be di­de­lių ci­vi­lių au­kų iš­lais­vin­ti pa­sta­tą nuo už­puo­li­kų ne­be­bu­vo įma­no­ma.

„Ta­čiau kas bu­vo pa­si­ruo­šęs stai­giai ap­si­gin­ti? Vi­siems tai bu­vo kaip per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus“, – sa­kė bu­vęs Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­pap­ras­ta­sis ir įga­lio­ta­sis am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je.

P. Vai­tie­kū­no tei­gi­mu, Lie­tu­va pa­si­mo­kė iš to, kas at­si­ti­ko Kry­mą, ir yra pa­si­ren­gu­si at­rem­ti ga­li­mą ag­re­si­ją.

Apk­lau­sa: ru­sai pri­ta­ria sprendimui

Ru­si­jo­je at­lik­ta apk­lau­sa par­odė, kad pra­ėjus tre­jiems me­tams, 78 proc. ru­sų pa­lai­ko „Kry­mo pri­jun­gi­mą“. Tiek yra įsi­ti­ki­nu­sių, kad tai at­ne­šė nau­dos, o ne ža­los. Tai di­džiau­si pro­cen­tai nuo pat 2014 me­tų. Per­nai pri­ta­rian­čių bu­vo 60 proc., 2015 me­tais – 69 proc, o 2014-ai­siais iš­kart po įvy­kių – 75 proc. Dar dau­giau yra ma­nan­čių – 89 proc. – kad tai bu­vo nau­din­ga kry­mie­čiams.

Kad šie įvy­kiai tu­ri ne­igia­mas pa­sek­mes Ru­si­jai, pa­žy­mi 13 proc. apk­laus­tų­jų, Kry­mo gy­ven­to­jams – 5 proc.

Be to, dau­gu­ma ru­sų – net 97 proc. – Kry­mą lai­ko Ru­si­jos da­li­mi. Prieš me­tus taip ma­nan­čių bu­vo 96 proc. Prieš tre­jus me­tus, dar prieš Kry­mo „re­fe­ren­du­mą ir pri­jun­gi­mą“ to­kią nuo­mo­nės bu­vo 89 proc. apk­laus­tų­jų.