Amatų centrai duris praveria tik kartkartėmis
Tra­di­ci­nių ama­tų cen­trų stei­gi­mo ban­ga Lie­tu­vos kai­muo­se ne­slūgs­ta, nors jų stei­gė­jams jau ten­ka su­kti gal­vas, kaip juos iš­lai­ky­ti, įpūs­ti gy­vy­bės, kad ne­rei­kė­tų grą­žin­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų gau­tos fi­nan­si­nės par­amos.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos kai­muo­se įsteig­ta ar­ba bai­gia­ma steig­ti dvi de­šim­tys tra­di­ci­nių ama­tų cen­trų. Ta­čiau ne­su­lau­kiant lan­ky­to­jų vis daž­niau gir­dė­ti svars­ty­mų, ar iš tie­sų jie, ypač orien­tuo­ti į iš to­lė­liau at­vyks­tan­čius lan­ky­to­jus, yra rei­ka­lin­gi. De­ja, į juos in­ves­ta­vus net iki 90 proc. ES fi­nan­si­nės par­amos lė­šų, pro­jek­tuo­se nu­ma­ty­ta veik­la pri­va­lo bū­ti vyk­do­ma bent pen­ke­rius me­tus.

Idi­liš­ka svajonė

At­okia­me Ku­piš­kio ra­jo­no Uo­gi­nių kai­me ama­tų cen­tras, kai­na­vęs apie 200 tūkst. eu­rų, įkur­tas vie­tos ko­lek­ci­nin­ko Ado­mo Pe­traus­ko mu­zie­jaus te­ri­to­ri­jo­je. Šia­me cen­tre lan­ky­to­jams tu­rė­jo bū­ti su­teik­ta ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su „vil­nos ke­liu“: pra­de­dant avies kir­pi­mu ir bai­giant mez­gi­mu. Bu­vo su­ma­ny­ta, kad vie­na­me pa­sta­to kam­ba­ry­je bus įkur­din­ta avis, ku­rios kir­pi­mą ama­tų cen­tro lan­ky­to­jai ir ga­lė­tų iš­vys­ti.

Ta­čiau pla­nas li­ko tik po­pie­riu­je, o cen­tro du­rys daž­niau­siai bū­na už­ra­kin­tos. „Pas­ta­to du­rų rak­tą jau tu­ri­me, bet tei­siš­kai sta­ti­nys mums dar ne­per­duo­tas“, – LŽ tei­gė Ku­piš­kio et­nog­ra­fi­jos mu­zie­jaus, ku­riam pa­ves­ta rū­pin­tis Uo­gi­nių ama­tų cen­tru, di­rek­to­rė Vio­le­ta Alek­nie­nė. Anot jos, sa­ky­ti, kad cen­tre jo­kia veik­la ne­vyk­do­ma, bū­tų ne­tie­sa, nes or­ga­ni­zuo­ja­ma vie­na ki­ta edu­ka­ci­nė va­lan­dė­lė vai­kams. Ta­čiau lan­ky­to­jų be­veik ne­su­lau­kia­ma, nors jiems par­eng­tos ke­tu­rios pla­čios edu­ka­ci­nės prog­ra­mos. V. Alek­nie­nė pri­pa­ži­no, kad ne­sant lan­ky­to­jų ne­ver­ta ti­kė­tis ir ap­čiuo­pia­mes­nės nau­dos.

Lan­ky­to­jais pa­sta­rai­siais mė­ne­siais ne­ga­li pa­si­gir­ti ir ne­to­li Tau­ra­gės įkur­tas Nor­kai­čių tra­di­ci­nių ama­tų ir et­no­kul­tū­ros cen­tras. Ta­čiau di­des­nę da­lį va­sa­ros jo du­rys lan­ky­to­jams bu­vo už­da­ry­tos. Pa­sak Tau­ra­gės kul­tū­ros cen­tro di­rek­to­riaus Vir­gi­ni­jaus Bar­tu­šio, taip įvy­ko dėl to, kad kei­tė­si dar­buo­to­jai, o vie­na jų il­gai sir­go. „Da­bar pri­im­ta nau­ja spe­cia­lis­tė, tad ru­de­nį cen­tro veik­la bus at­gai­vin­ta“, – ža­dė­jo jis. V. Bar­tu­šis pa­sa­ko­jo, kad lan­ky­to­jai ga­lės su­si­pa­žin­ti su „duo­nos ke­liu“, taip pat au­di­mu, py­ni­mu, ki­tais se­nai­siais ama­tais. Nor­kai­čių tra­di­ci­nių ama­tų ir et­no­kul­tū­ros cen­tras, įgy­ven­di­nant ke­le­tą kai­mo at­nau­ji­ni­mo ir plė­tros pro­jek­tų, įkur­tas bu­vu­sia­me vai­kų dar­že­ly­je. Šio cen­tro įstei­gi­mas kai­na­vo apie 440 tūkst. eu­rų.

Ute­nos, Ro­kiš­kio ra­jo­nuo­se įkur­tų pa­na­šių tra­di­ci­nių ama­tų cen­trų dar­buo­to­jai taip pat ne­sle­pia, kad jau­čia­mas lan­ky­to­jų sty­gius. To­dėl jie dir­ba vos po ke­le­tą va­lan­dų per die­ną.

Prob­le­mos neįžvelgia

Kaip LŽ in­for­ma­vo Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja (ŽŪM), Lie­tu­vo­je 2010 me­tais bu­vo nu­ma­ty­ta įkur­ti 20 tra­di­ci­nių ama­tų cen­trų. Tam iš Lie­tu­vos kai­mo plė­tros 2007–2013 me­tų prog­ra­mos bu­vo skir­ta 14 mln. eu­rų. 75 proc. šių pi­ni­gų su­da­rė ES lė­šos, o li­ku­sią da­lį – mū­sų vals­ty­bės biu­dže­to pi­ni­gai. Iš šiuo me­tu vyk­do­mos Lie­tu­vos kai­mo plė­tros 2014–2020 me­tų prog­ra­mos jiems nu­ma­ty­ta skir­ti 3,7 mln. eu­rų. 85 proc. su­da­rys ES, o li­ku­sie­ji 15 proc. – vals­ty­bės biu­dže­to lė­šos. Ski­riant lė­šas kon­kre­tiems pro­jek­tams vie­nas svar­biau­sių rei­ka­la­vi­mų yra tas, kad tra­di­ci­nis ama­tų cen­tras tu­ri apim­ti ne ma­žiau kaip 3 skir­tin­gų sri­čių tra­di­ci­nius ama­tus, o iš jų ne ma­žiau kaip pu­sė tu­ri bū­ti pri­pa­žin­ti tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­tais.

„Tra­di­ci­nių ama­tų cen­trų stei­gi­mas bu­vo svars­to­mas Tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­tų ta­ry­bos po­sė­džiuo­se. Į šios ta­ry­bos su­dė­tį įei­na at­sto­vai iš įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų – Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos, Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos, Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos, Kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­jos, Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos“, – LŽ tei­gė ŽŪM Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vir­gi­ni­ja Kri­vic­kie­nė. Ji ban­dė ti­kin­ti, esą vei­kia vi­si tra­di­ci­nių ama­tų cen­trai, tik vie­nų veik­la yra ak­ty­ves­nė, ki­tų – ne to­kia ak­ty­vi.

Pasak S. Bucevičiaus, tradicinių kaimo amatų centrų kūrimo problema Seimo Kaimo reikalų komitete aptarta jau ne kartą / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pa­si­gen­da atsakomybės

Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to (KRK) pir­mi­nin­kas Sau­lius Bu­ce­vi­čius pri­pa­ži­no, kad tra­di­ci­nių kai­mo ama­tų cen­trų kū­ri­mo prob­le­ma jau ne kar­tą bu­vo ap­ta­ria­ma ko­mi­te­te. Anot jo, kai ku­rių vie­to­vių bend­ruo­me­nės, vie­tos veik­los gru­pės la­bai en­tu­zias­tin­gai ro­do ini­cia­ty­vą kur­ti to­kius cen­trus, ieš­ko fi­nan­si­nių rė­mė­jų. Bet taip yra tik tol, kol pa­sta­tas pa­sta­to­mas. Vė­liau jų veik­la daž­niau­siai ap­mirš­ta. „Vie­tos veik­los gru­pės, bend­ruo­me­nės tu­rė­tų pri­siim­ti di­des­nę at­sa­ko­my­bę. Tai, kas ra­šo­ma pro­jek­tuo­se, tu­rė­tų bū­ti ir įgy­ven­di­na­ma. Ir ne apie pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mą tu­rė­tų bū­ti gal­vo­ja­ma rea­li­zuo­jant to­kius pro­jek­tus, bet apie žmo­nių po­rei­kius“, – tvir­ti­no S. Bu­ce­vi­čius. Jis ne­no­rė­jo dis­ku­tuo­ti apie tai, kad pi­ni­gai to­kiems pro­jek­tams įgy­ven­din­ti da­li­ja­mi leng­vai.

Ki­to KRK na­rio Eu­ge­ni­jaus Gent­vi­lo tei­gi­mu, vi­sų įkur­tų tra­di­ci­nių kai­mo ama­tų cen­trų ne­rei­kė­tų temp­ti ant vie­no kur­pa­lio. „Ži­nau ir to­kių cen­trų, ku­riuo­se gy­ve­ni­mas ver­da: su­si­rin­kę žmo­nės su vai­kais ku­ria ke­ra­mi­kos dir­bi­nius, o sa­vo dar­bus bend­ruo­me­nės na­riai par­da­vi­nė­ja įvai­rio­se mu­gė­se bei ki­tur“, – tvir­ti­no par­la­men­ta­ras. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, ku­riant kai­mo tra­di­ci­nių ama­tų cen­trus nai­vu ti­kė­tis, kad jie iš­gy­ven­tų iš lan­ky­to­jų, nes tai nė­ra nei mu­zie­jai, nei par­duo­tu­vės. Ama­tų cen­trai esą pir­miau­sia tu­rė­tų ten­kin­ti vie­tos gy­ven­to­jų po­rei­kius ir reik­mes. „Jei kas sie­kia ko dau­giau ir ne­pa­vy­ko, at­sa­ko­my­bę tu­ri pri­siim­ti bend­ruo­me­nės ir vie­tos veik­los gru­pių pro­jek­tų at­ran­kos ko­mi­si­jos, spren­džian­čios apie pro­jek­tų gy­vy­bin­gu­mą“, – tvir­ti­no E. Gent­vi­las.

Vien pa­sta­ty­ti nepakanka

Lie­tu­vos et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vir­gi­ni­jus Jo­cys LŽ tei­gė, kad be­lie­ka ap­gai­les­tau­ti, kad tra­di­ci­nių ama­tų cen­trų, ypač orien­tuo­tų į lan­ky­to­jus, kū­ri­mas su šia ins­ti­tu­ci­ja ne­bu­vo de­ri­na­mas. Tad da­bar be­lie­ka tik ste­bė­ti to­kią si­tua­ci­ją, ko­kia yra. O juk bu­vo ga­li­ma nu­ma­ty­ti, kiek tra­di­ci­nių ama­tų cen­trų rei­kė­tų ku­ria­me re­gio­ne – gal vie­nam bū­tų už­te­kę ir vie­no, o di­des­niems – ir dvie­jų ar tri­jų. Ta­čiau bent ne­bū­tų jų pri­steig­ta to­kia gau­sy­bė kaip da­bar. Be to, gal tuo­met jie bū­tų ge­riau at­spin­dė­ję ir et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų sa­vi­tu­mus. Juo­lab kad da­bar pa­na­šia veik­la, ku­ria sie­kia­ma pri­trauk­ti lan­ky­to­jų, už­sii­ma ne vien tra­di­ci­nių ama­tų cen­trai, bet ir se­nų­jų ama­tų meis­trai, triū­sian­tys sa­vo na­muo­se ar dirb­tu­vė­lė­se. Šie pa­tys be jo­kių ama­tų cen­trų pa­gal­bos taip pat ren­gia edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus, ku­riuo­se su­pa­žin­di­na su sa­vo ama­tais. To­kia pat veik­la vyk­do­ma ir kai ku­rio­se kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se.

„Pri­pa­žįs­tu, kad mes, lie­tu­viai, mo­ka­me gra­žiai pa­sta­ty­ti, mo­ka­me ir juo­ste­lę gra­žiai per­kirp­ti. Ta­čiau to ne­pa­kan­ka, kad sta­ti­niui bū­tų įpūs­ta gy­vy­bė“, – pa­žy­mė­jo V. Jo­cys.