Algirdas Monkevičius: kiek visko išbandžiau, vis dėlto labiausiai širdyje ir likau mokytojas
Švie­ti­mo mi­nis­tru an­tra­die­nį pa­skir­tas ir prie­sai­ką Sei­me da­vęs aka­de­mi­kas Al­gir­das Mon­ke­vi­čius su­grįš į jau pa­žįs­ta­mą ka­bi­ne­tą – mo­ky­to­jas iš Rie­ta­vo anks­tes­nė­se Vy­riau­sy­bė­se dau­giau nei ket­ve­rius me­tus užė­mė mi­nis­tro par­ei­gas.

Jo kandidatūrą premjeras Saulius Skvernelis pateikė praėjusią savaitę.

„Prezidentė susitiks su kandidatu ir po susitikimo priims sprendimą“, – antradienio ryte BNS sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Jis paskirtas neseniai nuslūgus įtampai pedagogų bendruomenėje ir pasibaigus daugiau nei mėnesį trukusiems mokytojų streikams dėl etatinio apmokėjimo ir didesnių algų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu vykdo aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, taip pat žada reformuoti pavaldžias ministerijai įstaigas.

Prezidentės patarėja pabrėžė, kad pertvarkoms švietimo sistemoje reikalingas visos bendruomenės palaikymas.

„Prezidentė tikisi, kad naujam švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavyks rasti sutarimą dėl būtinų pertvarkų ir naujovių diegimo, o švietimo bendruomenė pati noriai pradės tas naujoves diegti“, – kalbėjo R. Kačkutė.

Laisvai žemaičiuojantis 62 metų socialinių mokslų daktaras poste pakeis Jurgitą Petrauskienę, prieš mėnesį atleistą neslopstant įtampai dėl mokytojų streikų.

Iki paskyrimo dirbęs Mykolo Romerio universiteto rektoriumi A. Monkevičius sovietinėje Lietuvoje pats dirbo mokytoju.

„Kiek visko išbandžiau, vis dėlto labiausiai širdyje ir likau mokytojas“, – sako naujasis ministras.

Nuo mokytojo iki politiko

Roberto Dačkaus/ lrp.lt nuotr.

1956 metais gimęs A. Monkevičius sako apsisprendęs rinktis pedagogo kelią būdamas aštuoniolikos dar mokykloje, o tai paskatino mokytojų autoritetas.

„Pas mus gerbiamas tarp mokinių buvai tada, jeigu žaidei krepšinį arba turėjai gerą pažymį iš matematikos“, – prisimena jis.

Po mokyklos A. Monkevičius Šiaulių pedagoginiame institute įgijo matematikos ir fizikos mokytojo specialybę, mokytoju dviejose Akmenės rajono mokyklose jis dirbo 1979 – 1983 metais.

„Kirvis nebuvau. Mėgau eksperimentuoti, ieškojau naujų kelių, bet nelabai sėkmingai pavykdavo įtikinti mokyklų vadovybę“, – pasakoja naujasis ministras.

Sovietų okupuotoje Lietuvoje jis dirbo Akmenės rajono Švietimo skyriaus inspektoriumi, tapęs Komunistų partijos nariu buvo rajono komiteto skyriaus vadovu.

A. Monkevičius pabrėžia partijai priklausęs Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ laikais.

„Turėjome jauną komandą, kuri domėjosi viskuo, na ir ypatingai ta pertvarka, kaip galima šitą santvarką keisti, tobulinti. (...) Tuo metu išdrįsome pradėti peržiūrėti paveldą, kad galima ir tas koplytėles, ir bažnyčias kitaip tvarkyti“, – kalbėjo jis.

„Toks buvo labai įdomus metus. Jis man yra įdomus, patrauklus tuo, kad tai buvo jaunystės metas, kuomet vyko tokie pokyčiai, dramatiški, po tokio sunkaus ir slogaus periodo“, – tvirtino politikas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę A. Monkevičius vadovavo vienai Akmenės rajono mokyklai, dirbo Akmenės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėju, o nuo 1998 užėmė įvairias pareigas Šiaulių universitete.

Į politiką akademikas nusprendė sukti 2000 metais, kai jį dalyvauti įkalbėjo Naująją sąjungą (socialliberalus) Seimo rinkimams ruošęs Artūras Paulauskas.

„Tada švietimo situacija buvo tragiška, mokytojai negavo atlyginimų, savivaldybės išsidalindavo švietimui skirtus pinigus. Mums reikėjo stiprių švietime žmonių, nes švietimas buvo arkliukas, kai tada ėjome į Seimą“, – sakė A. Paulauskas.

Tuo metu socialliberalai sulaukė kritikos dėl asignavimų švietimui priešinimo su krašto apsaugos finansavimu. Partija buvo organizavusi piliečių iniciatyvą kariuomenės lėšas perduoti švietimui.

A. Monkevičius laimėjo Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje, o jo partija po sėkmės rinkimuose suformavo Naujosios politikos valdančiąją koaliciją.

Iš pradžių švietimo ministru buvo siūlomas Rolandas Pavilionis, tačiau prezidentui Valdui Adamkui atmetus jo kandidatūrą, į šias pareigas buvo paskirtas A. Monkevičius.

„Aš nesiruošiau niekur daryti karjeros, bet gyvenimas taip susiklosto, kad atsiranda žmonių, turinčių idėjų ir iniciatyvų. Tai taip stūmė ir nustūmė“, – teigė A. Monkevičius.

„Niekur pats nesisiūliau. Nesisiūliau ir šį kartą“, – pridūrė jis.

Giria dalykiškumą, peikia dėl „buldozerio“

A. Monkevičius pareigose išliko iki kadencijos pabaigos 2004 metais, nepaisant Vyriausybės griūties. Jis dirbo Rolando Pakso ir Algirdo Mykolo Brazausko ministrų kabinetuose.

Kolegos giria būsimą ministrą už dalykiškumą ir švietimo sistemos išmanymą, tačiau kritikai perspėja, kad A. Monkevičius yra sprendimus tuo metu jėga stūmęs senosios kartos atstovas.

„Manau, kad A. Monkevičius greitai perprato politiko darbą, o kaip Seimo narys jis nebuvo kažkuo labai ypatingai išsiskiriantis“, – sako parlamentaras Algimantas Salamakinas.

Vis dėlto Seimo narys prognozuoja, kad tarp valdančiosios daugumos ir A. Monkevičiaus gali kilti įtampų dėl jo „žemaitiško užsispyrimo“.

„Buvo tokių momentų, kada jis tikrai laikydavosi savo nuomonės ir stuburą turėjo, visiškai neplaukdavo pasroviui ir nebuvo taip, kad nuolat žiūrėjo į A. Paulausko burną ir laukdavo, ką jis pasakys“, – kalbėjo politikas.

A. Monkevičiui 2000–2004 metais vadovaujant ministerijai vyko vidurinio ugdymo pertvarkos, buvo įvedamas klasės krepšelis ir tvarkomas mokyklų tinklas.

Vienos iš pedagogų profsąjungų lyderis Audrius Jurgelevičius prisimena A. Monkevičių kaip nuoseklų politiką, bet perspėja, kad jo valdyme buvo diktato ir šantažo, pavyzdžiui, europinius renovacijos pinigus skiriant reorganizuotis sutikusioms mokykloms.

„Jis buvo nesustabdomas buldozeris aksominėmis pirštinėmis“, – pareiškė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.

„Jeigu tik tokį kandidatą Vyriausybė sugeba surasti deklaruodama, kad švietimas yra svarbu, tada Lietuvos švietimo padėtis yra labai liūdna“, – pridūrė jis.

A. Monkevičius 2004 metais buvo perrinktas į Seimą, bet šioje kadencijoje ministru dirbo tik paskutinį kadencijos pusmetį.

„Jis yra švietimą išmanantis, (...) dalykiškas, konstruktyvus, pakankamai empatiškas žmogus“, – tvirtino Seimo narys Gintaras Steponavičius.

Visgi jis teigia, kad dabar A. Monkevičiui gali pritrūkti ryžto: „Tačiau tam galbūt kaip tik yra tinkamas momentas, nes drastiškų sprendimų švietime dabar nereikia, ypač turint omenyje, kad šitos Vyriausybės programa turi daug ydingų švietimui nuostatų“.

Sugrįžo į švietimą

A. Monkevičius nesėkmingai kandidatavo ir į 2008–2012 metų kadencijos Seimą, o po metų politikas įsidarbino Mykolo Romerio universitete.

Dar po metų jis tapo Politikos ir vadybos fakulteto dekanu, o 2015-aisiais buvo išrinktas universiteto rektoriumi.

Į švietimo ministro pareigas A. Monkevičius sugrįžta neseniai nuslūgus įtampai pedagogų bendruomenėje ir pasibaigus daugiau nei mėnesį trukusiems mokytojų streikams dėl etatinio apmokėjimo ir didesnių algų.

Ministerija taip pat vykdo aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, į ją patenka planai sujungti Mykolo Romerio universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą.

Šios aukštosios mokyklos rektorius Alfonsas Daniūnas sakė, kad didelių nesutarimų derybose dėl universitetų jungimo nebuvo, tačiau ilgai diskutuoti A. Monkevičius mėgo.

„Gal nebuvome priėję prie tokių taškų, kur abi pusės turi skirtingas nuomones ir buvo sunku daryti kokius nors kompromisus“, – pasakojo A. Daniūnas.

„Tai yra išlaikytas, ramaus būdo žmogus, kuris turi iniciatyvų“, – teigė jis.

A. Monkevičius yra vedęs, jo žmona Jovita dirba Švietimo ministerijai pavaldaus Ugdymo plėtotės centro Kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų skyriaus vadove.

Monkevičių šeima turi tris vaikus.

Laisvalaikiu būsimasis švietimo, mokslo ir sporto ministras mėgsta fotografuoti, kapstytis sode Vilniaus rajone ir prižiūrėti keletą turimų bičių šeimų.

„Bitės yra mano atokvėpis, o kada būnu kur nors gamtoje ar kokioje kelionėje, tai nesiskiriu su fotoaparatu“, – sakė A. Monkevičius.