Algirdas Butkevičius Arvydą Sekmoką išvadino melagiu
Bu­vęs prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius me­la­giu va­di­na bu­vu­sį ener­ge­ti­kos mi­nis­trą Ar­vy­dą Sek­mo­ką. Šis jį ap­kal­ti­no su­da­rius ne­vie­šą su­si­ta­ri­mą dėl bal­ta­ru­siš­kos elek­tros ener­gi­jos eks­por­to į Lie­tu­vą. Eks­per­tus to­kios po­li­ti­kų dis­ku­si­jos tie­siog juo­ki­na.

Buvęs konservatorių energetikos ministras, o dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako patarėjas Arvydas Sekmokas prieš porą savaičių sukėlė nemenką šurmulį, kai pareiškė, kad A. Butkevičiaus vadovaujama XVI Vyriausybė sudarė neviešą susitarimą su Baltarusija ir sukūrė prielaidas būsimam Astravo atominės elektrinės (AE) energijos eksportui į Lietuvą.

„Lietuvos žinios“ bandė išsiaiškinti, kiek pagrįsti politikų tarpusavio kaltinimai ir įtarinėjimai sąmokslu su Baltarusija, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, kurias lemia tebesitęsiantis Lietuvos priklausymas posovietinės energetinės sistemos vadinamajam BRELL žiedui.

Vidmantas Jankauskas: „Tegul politikai nejuokina, kad jie kažkaip suskaičiuos elektronus, patenkančius į Lietuvos sistemą iš Astravo. Techniniai klausimai čia labai sudėtingi.“

Strėlės A. Butkevičiui

Kalbėdamas Žinių radijo laidoje A. Sekmokas teigė, kad Lietuva neturi atsijungimo nuo posovietinės energetinės sistemos plano. Jis tvirtino, kad pavasarį pradėta Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukcija vykdoma turint tikslą sudaryti sąlygas elektros eksportui iš Baltarusijos į Lietuvą.

„Nėra plano, kaip atsiriboti, desinchronizuotis, bet matome, kad vyksta Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukcija. Tai reiškia labai įdomius dalykus. Yra neviešas susitarimas, kurio pagrindu ir vyksta šių pastočių rekonstrukcija. Ji lemia, kad bus užtikrinti patikimi didelės galios elektros srautai iš Astravo į Lietuvą“, – sakė politikas.

A. Sekmokas tvirtino, kad nors ir yra Lietuvos sprendimas nepirkti Astravo AE pagamintos elektros energijos, fiziniai ir komerciniai energijos srautai nesutampa. Jis atvirai apkaltino ankstesnės Vyriausybės vadovą A. Butkevičių sudarius neviešą susitarimą su Baltarusijos valdžia.

„Neviešas susitarimas dėl pastočių rekonstrukcijos užtikrinant srautus, be abejo, įvyko, kai Vyriausybei vadovavo premjeras A. Butkevičius. Nebuvo tuo metu dar priimtas įstatymas dėl apsisaugojimo nuo nesaugių trečiųjų šalių atominių elektrinių, ir tai kelia labai rimtą rūpestį dėl linijos iš Pastovių į Uteną ir Ignaliną“, – dėstė A. Sekmokas.

Jis atmetė dabartinio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno paaiškinimus, kad esamos elektros jungtys su Baltarusija yra būtinos bendro tinklo patikimumui užtikrinti. Tokius teiginius A. Sekmokas apibūdino kaip „naivumą arba šizofreniją“.

Politiko įsitikinimu, vienintelė išeitis – visiškas iš Lietuvos į Astravą vedančių linijų atjungimas.

Įvardijo kaip melagį

„Privalau pasakyti, kad A. Sekmokas – melagis, ir aš nebijau to įvardyti. Neturėjau jokių kontaktų su Baltarusija dėl elektros energijos pirkimo ar atominės elektrinės statybos“, – pareiškė A. Butkevičius, paklaustas apie A. Sekmoko kaltinimus. Jis tikino, esą būtent A. Sekmokas, dar būdamas energetikos ministru, derėjosi su baltarusių partneriais dėl galimo baltarusiškos elektros eksporto į Lietuvą.

„Jau išslaptinti 2009 metų raštai, kuriuose konstatuojama, kad Baltarusija išreiškė savo suinteresuotumą eksportuoti elektros energiją į Lietuvą nuo 2010 metų. Tada iš tikrųjų vyko tam tikros diskusijos. Mūsų Vyriausybė žinojo, kad Astravo AE statoma nesilaikant tarptautinių reikalavimų ir todėl nebūtų saugi. Dėl to kreipėmės ir į Tarptautinę atominės energetikos agentūrą TATENA, ir į Europos Komisiją, ir kitur“, – tvirtino A. Butkevičius.

Arvydas Sekmokas./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Jis priminė, jog Lietuvos įstatymai draudžia pirkti elektros energiją iš Astravo AE, ir teigė, kad Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukcija būtina Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarais užtikrinti. „Visiems žinoma, kad iš Baltarusijos į Lietuvą ateina trys linijos. Viena linija bus nukirpta, be to, ruošiantis sinchronizacijai su Vakarų Europos tinklais, reikės sustiprinti elektros liniją tarp Ignalinos ir Utenos. Būtent tam, o ne prekybai su Baltarusija, ir reikalinga pastočių rekonstrukcija“, – sakė A. Butkevičius.

Panašios pozicijos laikosi dabartinė Vyriausybė ir rekonstrukcijos darbus inicijavusi valstybės valdoma akcinė bendrovė „Litgrid“. „Tai vienas didžiausių rekonstrukcijos projektų per pastaruosius 10 metų ir skirtas siekiant pritaikyti esamą infrastruktūrą sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Įgyvendinę šį projektą taip pat padidinsime elektros tiekimo patikimumą regione bei sumažinsime tinklų išlaikymo išlaidas“, – dar pavasarį išplatintame pranešime skelbė „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Atominio politikavimo tradicija

Tarptautinis energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas tvirtino, kad ilgas ir sudėtingas Lietuvos atsijungimo nuo BRELL žiedo ir sinchronizavimo su Vakarais procesas atveria plačias galimybes politikams puoselėti sąmokslo teorijas ir kaltinti vieniems kitus.

Vidmantas Jankauskas: „Tegul politikai nejuokina, kad jie kažkaip suskaičiuos elektronus, patenkančius į Lietuvos sistemą iš Astravo. Techniniai klausimai čia labai sudėtingi."Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jo teigimu, elektros sistemų pertvarkymo keliami techniniai ir politiniai iššūkiai yra labai sudėtingi. „Tegul politikai nejuokina, kad jie kažkaip suskaičiuos elektronus, patenkančius į Lietuvos sistemą iš Astravo. Techniniai klausimai čia labai sudėtingi. Kai Baltijos šalys 2025 metais atsijungs nuo Rusijos sistemos ir dirbs su Vakarų Europos sistema, joms taip pat reikės užtikrinti tinklų patikimumą ir saugumą“, – dėstė ekspertas.

Pasak jo, Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukcija yra dalis Lietuvos energetinio persijungimo iš Rytų į Vakarus proceso. „Kadaise Ignalinos AE buvo pagrindinė elektros energijos gamintoja šiame regione. Todėl Lietuvą su Baltarusija jungė labai stiprios elektros linijos. Dabar viskas pertvarkoma, kad mūsų sistema galėtų veikti atskirai. Tai tikrai nedaroma tam, kad galėtume pirkti ar importuoti baltarusišką energiją“, – sakė V. Jankauskas.

Ekspertas aiškino, kad energetinio persijungimo iš vienos sistemos į kitą procesą komplikuoja ir techniniai, ir politiniai klausimai. Siekiant prisijungti prie Vakarų sistemos būtinas Baltijos valstybių susitarimas ir Lenkijos sutikimas.

Ne mažiau sudėtingas ir atsijungimas nuo BRELL žiedo. Lietuva yra saistoma šios sistemos dalyvių tarpusavio įsipareigojimais, užtikrinančiais viso žiedo funkcionavimą. Traukiantis iš tokios sistemos būtinas susitarimas su kitais sistemos partneriais, ypač Rusija ir Baltarusija.

V. Jankausko teigimu, Lietuvos atsijungimas nuo BRELL vyksta sėkmingai. Eksperto žiniomis, Rusija ir Baltarusija tam rengiasi net intensyviau negu Lietuva.

Jis tikino, jog Lietuvos atsisakymas pirkti energiją iš Astravo AE nereiškia, kad apskritai nebus jokių energijos srautų iš šios elektrinės. To esą neįmanoma išvengti dirbant vienoje sistemoje. Tik po 2025 metų bus galima vertinti, ar persijungimas pavyko ir kas yra ar nėra padaryta. Iki tol tarpusavio kaltinimai ir įtarinėjimai vertintini kaip tuščias politikavimas.

Ekspertas pabrėžė netikintis, kad Lietuva gali pasiekti Astravo AE uždarymo. Todėl, V. Jankausko nuomone, turėtume rūpintis Astravo AE saugumo garantijomis. „Mes nepasieksime, kad elektrinė būtų uždaryta. Ji pastatyta ir tikrai veiks. Juokinga apsimesti, kad jos nėra. Lietuva turi visais būdais siekti Astravo AE saugumo – tai mums svarbiausias klausimas“, – sakė jis.