Akcija „Stop biudžetui“ nepavyko
Sei­mas šian­dien pa­si­ry­žęs pa­tvir­tin­ti 2019 me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą. Val­dan­čių­jų ne­įti­ki­no opo­zi­ci­jos ar­gu­men­tai, kad bal­sa­vi­mo ati­dė­ji­mas pa­dė­tų ras­ti komp­ro­mi­są su strei­kuo­jan­čio­mis pe­da­go­gų pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, su opozicijos atstovais vakar aptaręs sekmadienį Vilniuje surengtos pilietinės akcijos streikuojantiems mokytojams paremti rezultatus, buvo nepalenkiamas. Jis patvirtino, kad balsavimas dėl kitų metų biudžeto, kaip ir planuota, vyks šiandien.

Pasak parlamento vadovo, rimtis ir ramybė valstybei labai svarbūs dalykai, o biudžeto priėmimas susijęs ne tik su švietimo darbuotojų, bet ir viso viešojo sektoriaus interesais. V. Pranckiečio teigimu, stabdyti biudžeto priėmimą – per didelė prabanga.

Vilties neliko

Įsiklausyti į sekmadienį vykusios pilietinės akcijos reikalavimus, tarp kurių – atidėti biudžeto priėmimą ir nedelsiant pradėti derybas su streikuojančiais mokytojais, kad bent į dalį jų reikalavimų būtų atsižvelgta jau kitų metų biudžete, V. Pranckietį bei premjerą Saulių Skvernelį vakar paragino opozicinės frakcijos.

„Pakvietėme Seimo pirmininką ir valdančiąją daugumą praverti langą deryboms“, – „Lietuvos žinioms“ sakė didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Tačiau po susitikimo pas V. Pranckietį jis prisipažino neturįs pagrindo entuziazmui. „Priėmus biudžetą su mokytojais iš esmės nebebus apie ką kalbėtis, nes nebebus likę jokių resursų atsižvelgti į jų reikalavimus“, – sakė konservatorius.

Jam pritarė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas. Pasak socialdemokrato, priėmus biudžetą, švietimo ir mokslo ministrą pavaduojančiam Ūkio ministerijos vadovui Rokui Masiuliui neliks jokios prasmės kalbėtis su protestuojančiais mokytojais. Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat nemato priežasčių skubėti. Jos požiūriu, pokalbiams su mokytojais atsirastų dar savaitė, be to, būtų parodyta, kad jų darbą bei reikalavimus valstybė „vertina rimtai“.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) iniciatyva pedagogų streikas vyksta penktą savaitę. Mokytojai neketina palikti Švietimo ir mokslo ministerijos, kurioje „gyvena“ antrą savaitę. LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, mokytojai nesitrauks, kol nebus atsižvelgiama į jų reikalavimus.

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases. Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.

Galimybių riba pasiekta

Sekmadieninę protesto akciją Vilniuje prisipažino stebėjęs ir S. Skvernelis. Jis vakar pabrėžė, kad demokratinėje valstybėje visi piliečiai turi teisę pareikšti savo nuomonę apie tai, kas juos jaudina, šįkart – švietimo politiką. Tačiau, premjero žodžiais, atsižvelgti į mokytojų iškeltus reikalavimus, pirmiausia – 20 proc. didinti pedagogų atlyginimus ir koreguoti kitų metų biudžeto projektą, neįmanoma. S. Skvernelis patikino, kad tai, kas jau numatyta, „yra riba“.

Vyriausybė, vakar dar kartą apsvarsčiusi kitų metų biudžeto projektą, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimams didinti papildomai skyrė 6,66 mln. eurų. Iš viso šiam tikslui kitąmet numatyta 13 mln. eurų. Tokios lėšos leis nuo sausio 1-osios šių pedagogų algas padidinti 10 procentų. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų kėlimo programa numatyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties nuostatose, siekiant šių mokytojų atlyginimus iki 2020 metų sulyginti su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais. Praėjusią savaitę S. Skvernelio iniciatyva buvo sudaryta komisija Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti.

Tačiau mokytojų streiką organizuojančios profsąjungos nuomone, tokia komisija nesprendžia mokytojų keliamų reikalavimų, o tik skaldo viešajame sektoriuje dirbančius darbuotojus.

Pradėtos svarstyti pataisos

Nenumatytame posėdyje Seimas vakar po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės parengtoms įstatymų pataisoms, turinčioms palengvinti mokytojų etatinio apmokėjimo įgyvendinimą. Šalies vadovė pasiūlė supaprastinti etatinio darbo užmokesčio struktūrą, nustatant dvi, o ne tris, kaip dabar, mokytojų veiklos kategorijas. Pataisomis nustatomos kitokios proporcijos, numatančios, kokią mokytojo etato dalį sudaro pamokos, pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas ir veikla bendruomenei. Pagal bendrojo ugdymo programą dirbančio mokytojo darbo laikas per savaitę siektų 36 valandas: 30 sudarytų pamokos, pasirengimas joms, mokinių pasiekimų vertinimas, 6 – būtų susijusios su veikla mokyklos bendruomenei bei profesiniu tobulėjimu. Pataisos bus svarstomos būsimą ketvirtadienį. Vis dėlto streikuojantys pedagogai yra užsiminę, kad tokios pataisos jų problemų nesprendžia.

Buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, švietimo ekspertas Valentinas Stundys spėjo, kad prezidentės pasiūlymai, kuriais „mėginama nuraminti buhalterinę sumaištį mokyklose“, turėtų apmalšinti emocijas. „Žinoma, pinigų dėl to nepadaugės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Pasak V. Stundžio, „mokytojai dabar atsidūrė tokioje keistoje nelygiavertėje akistatoje su atlyginimų pakeitimo tvarka ir jos įgyvendintojais – ministerija bei mokyklų vadovais. Šiuo atveju prezidentė stojo į mokytojų pusę. Tai gerai“, – mano ekspertas. Jo požiūriu, dėl dramatiškos situacijos surasti naują ministrą valdantiesiems bus sunku.