Akcija „Saugi vasara“ kvietė rūpintis vaikų saugumu
Va­kar Vin­gio par­ke vy­ku­si Lie­tu­vos gy­vy­bės drau­di­mo įmo­nių aso­cia­ci­jos ini­ci­juo­ta ak­ci­ja „Sau­gi va­sa­ra“ pri­trau­kė bū­rį vai­kų  ir tė­ve­lių. Lie­tu­vos gy­vy­bės drau­di­mo įmo­nių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Ar­tū­ro Bak­šins­ko tei­gi­mu, šia ak­ci­ja sie­kia­ma at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į vai­kų sau­gu­mą Lie­tu­vo­je. Pa­si­ro­do, Lie­tu­vos vai­kai yra ne­sau­giau­si vi­so­je ES. 

Ak­ci­jos me­tu la­biau­siai no­rė­ta at­kreip­ti vai­kų dė­me­sį į sau­gu­mą, stip­rin­ti jų su­pra­ti­mą apie sau­gų el­ge­sį va­sa­ros me­tu. Vai­kai bu­vo kvie­čia­mi nu­pieš­ti kaip jie įsi­vaiz­duo­ja sau­gią vai­kys­tę.

Dar iki ren­gi­nio vi­si Lie­tu­vos dar­že­liai ir mo­kyk­los siun­tė vai­kų prieš­inius, ku­rie kar­tu su ren­gi­nio me­tu nu­pieš­tais vai­kų dar­bais bu­vo vie­nai die­nai iš­ka­bin­ti Vin­gio par­ke ant me­džių.

Kol vai­kai pie­šė, ren­gi­nį ste­bė­jo ir pie­ši­nius skai­čia­vo ne­prik­lau­so­ma ko­mi­si­ja, kaip ir nu­ma­to re­kor­dus fik­suo­jan­čios agen­tū­ros „Fac­tum“ rei­ka­la­vi­mai. Bu­vo pa­siek­tas nau­jas gau­siau­sios vai­kų pie­ši­nių par­odos re­kor­das – iš vi­so par­odo­je po at­vi­ru dan­gu­mi bu­vo eks­po­nuo­ja­mas 1861 pie­ši­nys.

Na­cio­na­li­nės sa­va­no­riš­kos tar­ny­bos „Vo­lun­ta­rius LT“ sa­va­no­riai par­ame­di­kai, pa­si­tel­kę ma­ne­ke­nus ir rei­kia­mą įran­gą, par­ke su­ren­gė gy­vas pa­mo­kas, kaip elg­tis, kai ne­lai­mės vis dėl­to ne­pa­vyks­ta iš­veng­ti – kaip pa­da­ry­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą ir pa­dė­ti sken­du­siam vai­kui, ką da­ry­ti su­si­lau­žius ran­ką ar iš­si­na­ri­nus ko­ją, kaip elg­tis nu­si­de­gi­nus ir pan.

Nacionalinės savanoriškos tarnybos "Voluntarius LT" savanoriai paramedikai mokė vaikus kaip suteikti pirmąją pagalbą/Organizatorių nuotraukos

Par­ame­di­kų pa­si­ro­dy­mą vai­kai ste­bė­jo la­bai su­si­kau­pę ir su­si­do­mė­ję bei ne­kan­trau­da­mi lau­kė sa­vo ei­lės, ka­da ga­lės kar­tu su par­ame­di­kais mo­ky­tis su­teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą, iš­mok­ti su­tvars­ty­ti drau­gui ran­ką, kaip iš­gel­bė­ti skęs­tan­tį drau­gą. Par­ame­di­kams pa­klau­sus, ko­kiu pa­gal­bos nu­me­riu rei­kė­tų skam­bin­ti at­si­ti­kus ne­lai­mei, vai­kai vie­nin­gai su­šu­ko: „112“. Nors ma­žie­ji su­pran­ta, ką rei­kė­tų da­ry­ti ne­lai­mės at­ve­ju, vis dėl­to Lie­tu­vo­je ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, nuo ku­rių nu­ken­čia vai­kai, skai­čiai di­de­li, o va­sa­rą trau­mų ir ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų tik pa­dau­gė­ja.

„Vien per­nai Lie­tu­vo­je ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų me­tu mi­rė 42 vai­kai nuo 1 iki 17 me­tų, o pa­grin­di­nės mir­ties prie­žas­tys bu­vo trans­por­to įvy­kiai, už­du­si­mai ir sken­di­mai. Tai bep­ras­mės ne­pap­ras­tai skau­džios mir­tys, ku­rių ga­lė­jo ir ne­bū­ti“, – tei­gė Lie­tu­vos gy­vy­bės drau­di­mo įmo­nių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas A. Bak­šins­kas.

Be tra­giš­ką baig­tį tu­rė­ju­sių ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, per­nai apie 83 tūkst. vai­kų pa­te­ko į gy­dy­mo įstai­gas dėl įvai­rių trau­mų – nu­kri­ti­mų, gal­vos su­ža­lo­ji­mų, ran­kų ir ko­jų lū­žių, nu­de­gi­ni­mų, nu­sip­li­ki­ni­mų ir įvai­riau­sių ki­tų ne­lai­mių. Pa­sak A.Bak­šins­ko, tai reiš­kia, kad įvai­rias trau­mas per­nai pa­ty­rė maž­daug kas šeš­tas vai­kas Lie­tu­vo­je.

Stip­rin­ti tė­vų sąmoningumą

„No­ri­si at­kreip­ti ne tik vai­kų, bet ir tė­vų, dar­že­lio auk­lė­to­jų, mo­ky­to­jų dė­me­sį. Ir ne tik į skau­džią sta­tis­ti­ką, bet ir mo­ky­ti, pri­min­ti, ką da­ry­ti įvy­kus ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui, kaip su­teik­ti vai­kui pa­gal­bą, ką da­ry­ti, kad bū­tų iš­veng­ta skau­džių pa­sek­mių ir vai­kas bū­tų iš­gel­bė­tas. Tai šian­dien ir de­mons­truo­ja „Vo­lun­ta­rius LT“ sa­va­no­riai par­ame­di­kai, – sa­kė A. Bak­šin­kas.

Jis taip pat pri­dū­rė, kad Lie­tu­vo­je šian­dien tė­vai pir­miau­sia sku­ba apd­raus­ti sa­vo fi­zi­nį tur­tą, o ne vai­kus. Ta­čiau daž­nai pa­ty­ru­siems trau­mą vai­kams daž­nai pri­rei­kia rea­bi­li­ta­ci­jos, kad grei­čiau pa­sveik­tų ir bū­tų iš­veng­ta ne­igia­mų svei­ka­tos pa­da­ri­nių at­ei­ty­je. De­ja, at­ža­lų ne­apd­rau­dę tė­vai daž­nai ne­tu­ri pi­ni­gų jų gy­dy­mui.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas/Organizatorių nuotraukos

„Apd­raus­tų vai­kų Lie­tu­vo­je yra tik 15 proc. Sku­ba­ma draus­ti vai­ką tik ta­da, kai pir­mą kar­tą įvyks­ta ne­lai­mė. Drau­di­mo įmo­koms su­mo­ka­ma la­bai ne­daug, o nau­da yra di­džiu­lė, to­dėl mes, drau­di­kai, ra­gi­na­me tė­vus į tai at­kreip­ti dė­me­sį ir pa­si­rū­pin­ti, kad vai­kai nu­ti­kus ne­lai­mei gau­tų tin­ka­mą gy­dy­mą ir pa­gal­bą“, – pa­sa­ko­jo A. Bak­šink­sas.

Pa­sak jo, va­ka­rie­tis drau­džia sa­ve ir vai­kus, nes tai pa­de­da jam jaus­tis sau­ges­niam, o sau­gu­mas, kaip par­odė šie­met pa­skelb­tas Jung­ti­nių Tau­tų lai­mės in­dek­sas, yra vie­nas svar­bes­nių da­ly­kų, kad žmo­gus jaus­tų­si lai­min­gas. De­ja, vi­du­ti­nė gy­vy­bės drau­di­mo įmo­ka per me­tus skai­čiuo­jant vie­nam gy­ven­to­jui Lie­tu­vo­je vis dar yra be­maž try­li­ka kar­tų ma­žes­nė, nei ES vi­dur­kis.

Mo­ky­ti nuo mažens

Nors vai­kai la­bai „už­si­de­gę“ mo­kė­si da­ry­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą, kaip tai­syk­lin­gai su­tvars­ty­ti gal­vą, na­cio­na­li­nės sa­va­no­riš­kos tar­ny­bos „Vo­lun­ta­rius LT“ di­rek­to­rius Ri­man­tas Mi­ka­laus­kas ra­gi­no mo­ky­tis ir vai­kų tė­ve­lius.

„Aš siū­lau ir tė­vams įsi­trauk­ti, pa­ban­dy­ti pa­da­ry­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą, pa­si­kal­bė­ti su par­ame­di­kais ir už­duo­ti klau­si­mų, nes ma­nau, kad jų ti­krai tu­ri­te. Ar ti­krai kiek­vie­nas ži­no­te, ką rei­kia da­ry­ti ne­lai­mės at­ve­ju?“ – klau­sė R. Mi­ka­laus­kas.

Jo ma­ny­mu, šian­dien dau­ge­lis su­au­gu­sių­jų var­gu ar ga­lė­tų su­teik­ti pir­mą pa­gal­bą iš­ti­kus ne­lai­mei. Ne­ma­žai jų net ne­ži­no, ką rei­kia da­ry­ti, kai žmo­gus nu­alps­ta, ką jau kal­bė­ti apie žmo­gaus sken­di­mą ar kū­no lū­žius. To­dėl ne­ga­li­ma rei­ka­lau­ti, kad ir vai­kai ži­no­tų kaip pa­dė­ti ki­tam ar iš­veng­ti ne­lai­mių.

„Ti­kriau­siai su­trik­dy­tu­mė­te ne vie­ną su­au­gu­sį, jei pa­klaus­tu­mė­te, ką rei­kia da­ry­ti, kai nu­alps­ta žmo­gus. Šian­dien per vie­ną in­ter­viu te­le­vi­zi­jo­je pa­sa­kė, kad rei­kia duo­ti pa­uos­ty­ti amo­nia­ko, bet tai yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė, nes amo­nia­ku nu­de­gin­si kvė­pa­vi­mo ta­kus. O rei­kia tie­siog pa­kel­ti ko­jas į vir­šų. Ir per ne­ži­no­ji­mą kar­tais ga­li­ma žmo­gų ne iš­gel­bė­ti, bet prieš­in­gai – jam pa­kenk­ti. Gat­vė­je juk dau­gy­bė ne­lai­mių at­si­tin­ka, o žmo­nės pra­ei­na pro ša­lį, bet ne dėl to, kad jie ne­no­ri pa­dė­ti, jie tie­siog ne­ži­no, kaip pa­dė­ti ar­ba yra tai pa­mir­šę. Iš kur vai­kai ga­li tuo­met ži­no­ti kaip pa­dė­ti?“ – sa­kė R. Mi­ka­laus­kas.

Buvo pasiektas naujas gausiausios vaikų piešinių parodos rekordas – iš viso parodoje po atviru dangumi buvo eksponuojamas 1861 piešinys/Organizatorių nuotraukos

Jis pri­dū­rė, kad vai­kai jau dar­že­ly­je tu­rė­tų bū­ti mo­ko­mi kaip su­teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą, ką da­ry­ti ne­lai­mės at­ve­ju, ug­dy­ti jų su­vo­ki­mą apie sau­gią ap­lin­ką, pa­sa­ko­ti kaip iš­veng­ti ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų ir kas tai aps­kri­tai yra.

„Tu­rė­tu­me pra­dė­ti vai­kus jau dar­že­ly­je švies­ti apie sau­gu­mą. Sau­gi ap­lin­ka, mo­ky­mas ir tė­vų kon­tro­lė, ma­no nuo­mo­ne, tu­ri bū­ti ug­do­mi nuo ma­žens. Ta­da iš­veng­si­me ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, nes vai­kai ži­nos, kaip ne­ga­li­ma elg­tis, jie jau tu­rės su­vo­ki­mą, kas yra sau­gi ap­lin­ka, kaip pa­dė­ti ki­tam. Mo­kė­ji­mas su­teik­ti pa­gal­bą, už­ti­krin­ti sau­gią ap­lin­ką, ug­do ir ki­tus ver­ty­bi­nius da­ly­kus – vai­kas iš­mok­tų at­siž­velg­ti į ša­lia esan­tį, jam pa­dė­ti. Gal tai net pa­dė­tų ma­žin­ti smur­tą ir pa­ty­čias mo­kyk­lo­se, nes vai­kai bū­tų mo­ko­mi pa­ste­bė­ti vie­ni ki­tus, no­rė­tų mo­ky­tis sau­gio­je ap­lin­ko­je“, – pa­sa­ko­jo R. Mi­ka­laus­kas.

Anot jo, jau anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je iš­mo­kus su­teik­ti pa­gal­bą ne­lai­mės at­ve­ju, įtvir­ti­nus su­pra­ti­mą apie sau­gu­mą, ga­lė­si­me ga­ran­tuo­ti, kad ir su­au­gus bus pa­de­da­ma ša­lia esan­čiam.

„Toks ug­dy­mas kei­čia pa­ties žmo­gaus po­žiū­rį į ki­tą žmo­gų, į ap­lin­ką, vi­suo­me­nę. Vai­kai tap­tų pi­lie­tiš­kes­ni, bend­ruo­me­niš­kes­ni“, – sa­kė R. Mi­ka­laus­kas.

Va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu tik su­lau­kus 14

Va­sa­ra – „trau­mų se­zo­nas“, nes dau­giau­siai vai­kų su­si­žei­džia šil­tuo­ju me­tų lai­ku: žais­da­mi ko­man­di­nius žai­di­mus, va­ži­nė­da­mi dvi­ra­čiu, lai­pio­da­mi, bė­gio­da­mi jie ga­li vi­siš­kai ne­ti­kė­tai su­si­ža­lo­ti. Ta­čiau, at­ėjus ru­de­niui, pa­di­dė­ja eis­mo įvy­kių, per ku­riuos dau­giau­sia nu­ken­čia vai­kai.

„Vai­kai va­sa­rą lei­džia kai­muo­se, ne­bū­na mies­tuo­se ir kai rug­sė­jį grįž­ta į mo­kyk­lą, bū­na dar la­bai at­si­pa­lai­da­vę ir iš­sib­laš­kę. Ru­de­nį ma­ži vai­kai daž­niau­siai nu­ken­čia kaip pės­tie­ji. Bet va­sa­rą jie ir­gi pa­ten­ka į eis­mo įvy­kius, nes ne vi­sus tė­vai yra įspė­ję, gal net ne vi­si tė­vai ži­no, kad va­ži­nė­ti gat­vė­je dvi­ra­čiu ga­li­ma tik nuo 14 me­tų, iki tol ga­li­ma min­ti tik sa­vo kie­me. Tad daž­nai bū­na, kad vai­kai tie­siog iš­ny­ra prieš au­to­mo­bi­lį. Ma­žie­ji daž­nai ne­dė­vi šal­mų, to­dėl trau­mos bū­na rim­tos“, – pa­sa­ko­jo Vil­niaus mies­to an­tro­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus Pre­ven­ci­jos pos­ky­rio Bend­ruo­me­nės par­ei­gū­nė Kris­ti­na Ma­čiu­lie­nė.

***

• Dau­giau nei 1,1 tūkst. vai­kų per­nai pa­ty­rė trau­mas va­žiuo­da­mi dvi­ra­čiu, o per 300 nu­ken­tė­jo ei­da­mi per gat­vę, daž­nai – tie­siog pės­čių­jų pe­rė­jo­je.

• 2015 me­tais dėl įvai­rių trau­mų į li­go­ni­nes pa­te­ko dau­giau nei 83 tūkst. vai­kų ar­ba kas šeš­tas Lie­tu­vo­je. Tai ge­ro­kai dau­giau, nei yra gy­ven­to­jų Aly­tu­je (54 tūkst.).

• Per­nai net 36 tūkst. vai­kų pa­ty­rė trau­mas dėl nu­kri­ti­mų – su­si­ža­lo­jo nu­kri­tę nuo laip­tų, pa­ko­pų, sta­lų, žai­di­mų aikš­te­lė­se, čiuo­žyk­lo­se (ėjo, nu­griu­vo ir su­si­lau­žė ran­ką; pa­sly­do ant le­do – iš­si­na­ri­no ko­ją ir pan.).

• Vai­kų nu­kri­ti­mai yra pa­grin­di­nė vi­sų su­si­žei­di­mų rū­šis ir jų yra tiek daug, kad vir­ši­ja per me­tus Lie­tu­vo­je gims­tan­čių kū­di­kių skai­čių.

• Ki­tos daž­nes­nės vai­kų trau­mos: per­nai už­fik­suo­ta dau­giau nei 20 tūkst. įvai­rių vai­kų gal­vos su­ža­lo­ji­mų atvejų

• Dau­giau nei 27 tūkst. pe­čių lan­ko ir ran­kos lū­žių.

• 21 tūkst. klu­bų ir ko­jų su­ža­lo­ji­mų.

• Dėl nu­de­gi­mų į gy­dy­mo įstai­gas pa­te­ko 2,2 tūkst. vai­kų, o dar dau­giau nei tūks­tan­tis su­si­ža­lo­jo ap­si­py­lę karš­tais skys­čiais.