Afrikos pabėgėliams plačiai atverti durų neskubama
Briu­se­lio siū­ly­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bėms so­li­da­riai pa­sis­kirs­ty­ti į Se­ną­jį že­my­ną plūs­tan­čius prie­globs­čio pra­šy­to­jus Lie­tu­vo­je su­tik­tas be en­tu­ziaz­mo. Ky­la dau­gy­bė klau­si­mų: ar mū­sų ša­lis bū­tų fi­nan­siš­kai pa­jė­gi pri­im­ti ir in­teg­ruo­ti pa­bė­gė­lius, ar jie pa­tys no­rė­tų čia at­vyk­ti, kaip į tai rea­guo­tų vi­suo­me­nė?

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) pri­sta­ty­to­je Eu­ro­pos mig­ra­ci­jos dar­bot­var­kė­je iš­dės­ty­tos prie­mo­nės, ku­rių bus ne­del­siant im­ama­si sie­kiant įveik­ti Vi­dur­že­mio jū­ro­je su­si­da­riu­sią kri­zę. Kad pa­dė­tų ES vals­ty­bėms, į ku­rias plūs­te­lė­jo mig­ran­tai iš Af­ri­kos, Ar­ti­mų­jų Ry­tų, Lie­tu­vai siū­lo­ma kas­met pri­im­ti 207 pa­bė­gė­lius.

So­li­da­ru­mo idė­ją tei­gia­mai ver­ti­na ir po­li­ti­kai, ir eks­per­tai. Ta­čiau abe­jo­ja­ma, ar ne per di­de­lę naš­tą spren­džiant šią „karš­tą“ prob­le­mą ban­do­ma už­krau­ti Lie­tu­vai.

Spręs ES vadovai

EK siū­lo įgy­ven­din­ti lai­ki­no pa­skirs­ty­mo me­cha­niz­mą, skir­tą as­me­nims, ku­riems rei­kia tarp­tau­ti­nės ap­sau­gos ES te­ri­to­ri­jo­je. Pa­gal jį kiek­vie­na Bend­ri­jos na­rė tu­rė­tų pri­im­ti ir in­teg­ruo­ti pa­bė­gė­lius iš tre­čių­jų ša­lių, dau­giau­sia Af­ri­kos ir Ar­ti­mų­jų Ry­tų.

Mig­ran­tų pa­skirs­ty­mas bū­tų nu­sta­ty­tas re­mian­tis tam ti­krais kri­te­ri­jais, at­spin­din­čiais vals­ty­bės na­rės ga­li­my­bes pri­im­ti ir in­teg­ruo­ti prie­globs­čio pra­šy­to­jus: at­siž­vel­giant į gy­ven­to­jų skai­čių, bend­rą­jį vi­daus pro­duk­tą (BVP), vi­du­ti­nį pa­teik­tų ir pa­ten­kin­tų prie­globs­čio pra­šy­mų skai­čių, ne­dar­bo ly­gį. Lie­tu­va, kaip siū­lo­ma, tu­rė­tų iš­nag­ri­nė­ti 1,16 proc. vi­sai Eu­ro­pai ten­kan­čių prie­globs­čio pra­šy­mų. Iš­sa­miau dėl EK siū­ly­mo bus ta­ria­ma­si bir­že­lį ren­gia­mo­je ES Va­do­vų Ta­ry­bo­je.

No­rė­tų pa­pil­do­mų pinigų

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius sa­kė pri­ta­rian­tis EK po­zi­ci­jai, kad šiam klau­si­mui rei­kia skir­ti dau­giau dė­me­sio, nes im­ig­ran­tų iš Af­ri­kos antp­lū­dis - vi­sos ES rei­ka­las. Jis pri­mi­nė, jog Lie­tu­va, kiek lei­džia ga­li­my­bės, jau da­bar pri­si­de­da prie Vi­dur­že­mio jū­ro­je vyk­do­mų ope­ra­ci­jų.

Pa­sak A. But­ke­vi­čiaus, spren­di­mą dėl ga­li­mo pa­bė­gė­lių pa­skirs­ty­mo po ES ša­lis tu­rė­tų pri­im­ti vals­ty­bių va­do­vai. Taip pat jis svars­tė, kad EK ga­lė­tų nu­ma­ty­ti pa­pil­do­mus asig­na­vi­mus mig­ran­tus pri­iman­čioms ša­lims. Ta­da bū­tų leng­viau spręs­ti ei­na­mą­sias prob­le­mas, ap­gy­ven­din­ti žmo­nes, gal­būt vė­liau su­teik­ti jiems ga­li­my­bę įsi­dar­bin­ti. Kar­tu prem­je­ras pa­žy­mė­jo, kad im­ig­ran­tai, jei Lie­tu­va ir su­tik­tų juos įsi­leis­ti, ka­žin ar no­rė­tų at­vyk­ti į mū­sų ša­lį.

So­li­da­ru­mas pa­gal galimybes

Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Li­nas Bal­sys tei­gė, jog vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ky­mo dėl pa­bė­gė­lių iš Af­ri­kos pri­ėmi­mo nė­ra. Jis su­ti­ko, kad rei­kia so­li­da­ri­zuo­tis su ES ir pa­gel­bė­ti su­nkiau­sio­je pa­dė­ty­je dėl mig­ran­tų at­plū­džio at­si­dū­ru­sioms Ita­li­jai bei Mal­tai. „Ki­ta ver­tus, pri­va­lo­me įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes juos pri­im­ti, in­teg­ruo­ti. Kol kas ne­tu­ri­me de­ra­mų prog­ra­mų, kaip in­teg­ruo­ti tuos žmo­nes, nes iki šiol ne­jau­tė­me di­des­nio jų antp­lū­džio. Be to, man ne vi­sai žmo­niš­kai skam­ba pa­bė­gė­lių, daž­niau­siai bė­gan­čių iš ne­lai­mės zo­nų ar nuo la­bai var­ga­no gy­ve­ni­mo, lyg ko­kių daik­tų skirs­ty­mas po vi­są ES. Juk pa­lik­da­mi sa­vo ša­lį jie ti­kriau­siai ži­no, kur no­rė­tų nu­vyk­ti, pri­sig­laus­ti. Ne­ži­no­me, ar pa­bė­gė­liai pa­gei­dau­tų pri­sig­laus­ti Lie­tu­vo­je. Gal čia jiems per šal­ta, gal ne­pa­tin­ka ko­kia nors par­amos sis­te­ma? Į vi­sus šiuos da­ly­kus rei­kia la­bai at­siž­velg­ti“, - pa­brė­žė Sei­mo na­rys.

L. Bal­sio nuo­mo­ne, šiek tiek pa­bė­gė­lių ga­li­me pri­im­ti. Ta­čiau par­la­men­ta­ras ak­cen­ta­vo, kad vien pri­im­da­mi juos ne­pa­nai­kin­si­me bė­gi­mo iš gim­tų­jų ša­lių prie­žas­čių. Pa­vyz­džiui, eko­no­mi­nių mig­ran­tų srau­tas ga­li nie­ka­da ne­si­baig­ti. „A­ki­vaiz­du, kad ES ne­pa­jė­gi pri­im­ti vi­sos Af­ri­kos. To­dėl rei­kia ieš­ko­ti prie­mo­nių ir siū­ly­mų, kaip mes, vi­sa ES, ga­lė­tu­me pa­dė­ti toms ša­lims su­stip­rė­ti, kad pa­bė­gė­lių srau­tas su­ma­žė­tų“, - tvir­ti­no jis.

L. Bal­sys taip pat pri­mi­nė, jog klau­si­mas dėl pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo nė­ra ap­tar­tas ša­lies vi­du­je, šių me­tų vals­ty­bės biu­dže­te tam ne­nu­ma­ty­ta pi­ni­gų. Ne­aiš­ku, ar Pa­bra­dės už­sie­nie­čių re­gis­tra­ci­jos cen­tras bū­tų pa­jė­gus de­ra­mai pri­im­ti ir ap­gy­ven­din­ti pa­pil­do­mai ke­lis šim­tus žmo­nių. Kal­bė­da­mas apie mū­sų vi­suo­me­nės po­žiū­rį, L. Bal­sys sa­kė ne­ma­nan­tis, kad ji la­bai kse­no­fo­biš­ka ir itin prieš­in­tų­si siū­ly­mui pri­im­ti pa­bė­gė­lių. „Juo­lab kad kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų mums trūks­ta, nes daug jų iš­va­žia­vę iš ša­lies. Ta­čiau ne­ži­no­ma, ar pas mus at­vyk­sian­tys žmo­nės ga­li, mo­ka ir no­ri dirb­ti“, - svars­tė pa­šne­ko­vas.

Ar už­ti­krin­si­me orų gy­ve­ni­mą?

Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Zi­ta Žvi­kie­nė EK siū­ly­mą ir­gi ver­ti­no ne­vie­na­reikš­miš­kai. Ji su­tin­ka, kad Lie­tu­va tu­rė­tų pri­im­ti prie­globs­čio pra­šy­to­jus ir da­ly­tis šia naš­ta su ki­to­mis ES vals­ty­bė­mis. Bet par­la­men­ta­rei ke­lia klau­si­mų EK mū­sų ša­liai da­bar nu­ma­ty­ta mig­ran­tų kvo­ta: „Ma­nau, ji ti­krai per di­de­lė pa­gal šian­dien Lie­tu­vo­je esan­čių pa­bė­gė­lių skai­čių. Ko ge­ro, mums tai bū­tų per­ne­lyg di­de­lė naš­ta.“ Pa­sak po­li­ti­kės, Lie­tu­vai dar rei­kė­tų de­rė­tis, kad bū­tų nu­ma­ty­ta ma­žes­nė prie­globs­čio pra­šy­to­jų kvo­ta.

Be to, Z. Žvi­kie­nei ke­lia ne­ri­mą tai, kaip prie­globs­čio pra­šy­to­jai bū­tų nu­krei­pia­mi į mū­sų ša­lį, ar jie pa­gei­dau­tų čia at­vyk­ti. „Ar iš tie­sų bus at­sik­laus­ta tų žmo­nių, ar jie no­ri vyk­ti į šal­tes­nį re­gio­ną? Gal su­nkes­nis bū­tų ir so­cia­li­za­ci­jos klau­si­mas – ar iš ti­krų­jų tu­rė­si­me ga­li­my­bę už­ti­krin­ti jiems orų gy­ve­ni­mą Lie­tu­vo­je taip, kaip pa­bė­gė­liai ti­ki­si?“ - ne­ri­ma­vo Sei­mo na­rė.

Karolis Žibas. / Alinos Ožič nuotrauka

Karolis Žibas. / Alinos Ožič nuotrauka

Lie­tu­vos so­cia­li­nių ty­ri­mų cen­tro Et­ni­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to moks­lo dar­buo­to­jas Ka­ro­lis Ži­bas pri­ta­ria EK siū­ly­mui pa­si­da­ly­ti ES ša­lims mig­ran­tus. „Ta­čiau rei­kia su­pras­ti, kad vien kvo­tų sis­te­ma prob­le­mos ne­išsp­ręs. Bū­ti­na gal­vo­ti apie kiek­vie­nos ES vals­ty­bės na­rės pa­jė­gu­mą ne tik pri­im­ti pa­bė­gė­lius, bet ir juos in­teg­ruo­ti“, - LŽ tvir­ti­no jis.

So­cio­lo­gas at­krei­pė dė­me­sį, kad Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je, va­di­na­mo­sio­se nau­jo­se ES vals­ty­bė­se na­rė­se, ku­rio­se mig­ran­tų in­teg­ra­ci­jos inf­ras­truk­tū­ra dar nė­ra iš­plė­to­ta, gy­ven­to­jų nuo­sta­tos į at­vy­kė­lius yra la­biau ne­igia­mos ne­gu tei­gia­mos. „Mū­sų vi­suo­me­nė taip pat ne­lin­ku­si pri­tar­ti nei kul­tū­ri­nei, nei so­cia­li­nei, nei eko­no­mi­nei Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių im­ig­ran­tų nau­dai. Ma­nau, ir dėl siū­lo­mų kvo­tų di­des­nės da­lies vi­suo­me­nės reak­ci­ja grei­čiau­siai bus ne­igia­ma“, - spė­jo K. Ži­bas.

Vis dėl­to dau­giau kaip po 200 kas­met į Lie­tu­vą at­vyk­sian­čių im­ig­ran­tų, pa­sak so­cio­lo­go, ša­lies so­cia­li­nės sis­te­mos ne­tu­rė­tų pa­veik­ti. „Šiam klau­si­mui spręs­ti yra at­ski­ri struk­tū­ri­niai ES fon­dai, iš ku­rių ski­ria­ma lė­šų žmo­nių at­vy­ki­mo, pri­ėmi­mo ir in­teg­ra­ci­jos rei­ka­lams“, - pa­žy­mė­jo eks­per­tas.

Pa­sak K. Ži­bo, ES vals­ty­bėms da­li­jan­tis pa­bė­gė­lius rei­kia spręs­ti ir ki­tus itin svar­bius klau­si­mus: stip­rin­ti gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jas Vi­dur­že­mio jū­ro­je, ko­vo­ti su pre­kei­viais žmo­nė­mis, ku­rių su­vi­lio­ti ne­le­ga­lūs mig­ran­tai už di­džiu­lis pi­ni­gus per Vi­dur­že­mio jū­rą ne­sau­giais lai­vais pluk­do­mi į Eu­ro­pą, su­da­ry­ti ga­li­my­bes as­me­nims prie­globs­čio pra­šy­mus pa­teik­ti sa­vo kil­mės ša­ly­se ir taip už­ti­krin­ti le­ga­lų mig­ra­ci­jos ke­lią. „Tai­kant šias prie­mo­nes prob­le­mą bū­tų ga­li­ma šiek kiek su­švel­nin­ti. Bet iš­spręs­ti jos ne­ga­li­ma vien dėl to, kad Af­ri­kos vals­ty­bė­se iki šiol vyks­ta di­džiu­liai ka­ri­niai konf­lik­tai, žmo­nės per­se­kio­ja­mi dėl po­li­ti­nių įsi­ti­ki­ni­mų“, - aiš­ki­no K. Ži­bas.

Pri­vers­ti­nis da­li­ji­ma­sis - abejotinas

Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos (TMO) Vil­niaus biu­ro va­do­vė Aud­ra Si­pa­vi­čie­nė ir­gi įsi­ti­ki­nu­si, kad spren­džiant ne­le­ga­lių mig­ran­tų iš Af­ri­kos prob­le­mą ne­ga­li­ma ES pie­ti­nių vals­ty­bių pa­lik­ti vie­nų. "Kai žiū­ri, kad vis­kas vyks­ta prie Vi­dur­že­mio jū­ros, at­ro­do, gal ir ne­rei­kia da­ly­tis tos naš­tos, bet įsi­vaiz­duo­ki­me, kad vi­sa Ukrai­na per Bal­ta­ru­si­ją pra­de­da plūs­ti į Lie­tu­vą... Ta­da šis po­žiū­ris iš­kart pa­si­keis­tų!” - įsi­ti­ki­nu­si ji.

Pa­sak A. Si­pa­vi­čie­nės, ES ša­lys ir da­bar da­li­ja­si į Se­ną­jį že­my­ną at­kly­du­siais ne­le­ga­liais mig­ran­tais. Dau­giau­sia pa­bė­gė­lių pri­ima Vo­kie­ti­ja ir Šve­di­ja, ta­čiau ki­tos ne itin ak­ty­viai ir no­riai spren­džia bend­rą ES prob­le­mą. „Da­ly­tis naš­tą rei­kia ir ne taip sim­bo­liš­kai, kaip iki šiol bu­vo da­ro­ma“, - pri­dū­rė ji. Vis dėl­to A. Si­pa­vi­čie­nei ke­lia abe­jo­nių pri­vers­ti­nis, kvo­to­mis nu­sta­ty­tų mig­ran­tų da­li­ji­ma­sis. „Kaip šis me­cha­niz­mas veiks, la­bai di­de­lis klau­si­mas“, - sa­kė pa­šne­ko­vė. Esą ne­aiš­ku, ką tu­rė­tu­me pri­im­ti, kaip mig­ran­tai bū­tų pa­skirs­to­mi. „O kaip pa­tys mig­ran­tai rea­guos į pri­vers­ti­nį jų per­kė­li­mą į ne­la­bai pa­trauk­lų šal­tą kraš­tą?“ - re­to­riš­kai klau­sė TMO Vil­niaus biu­ro va­do­vė. Ji ne­drį­so spė­ti, kiek iš 207 į Lie­tu­vą per­kel­tų pa­bė­gė­lių iš Af­ri­kos lik­tų gy­ven­ti ša­ly­je. „Lie­tu­va ir da­bar yra dau­giau tran­zi­to vals­ty­bė. Nors prie­globs­čio pra­šo­ma, dau­ge­lio mig­ran­tų tiks­las nė­ra lik­ti čia. Ne­sa­me sva­jo­nių ša­lis!” - pa­žy­mė­jo A. Si­pa­vi­čie­nė.

Prie­globs­čio pra­šo­si Ry­tų kaimynai

Pa­sta­rai­siais me­tais Lie­tu­vo­je vis daž­niau at­ve­ria­mos du­rys prie­globs­čio pra­šy­to­jams, ta­čiau pa­bė­gė­lio sta­tu­są ir tei­sę nuo­lat gy­ven­ti ša­ly­je gau­na to­li gra­žu ne kiek­vie­nas už­sie­nie­tis. Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį prie­globs­tis su­teik­tas 18 as­me­nų. Iš jų dviem (Ru­si­jos pi­lie­čiui ir as­me­niui be pi­lie­ty­bės) – pa­bė­gė­lio sta­tu­sas, o ki­tiems – pa­pil­do­ma ap­sau­ga. Ją ga­vo Af­ga­nis­ta­no, Ru­si­jos ir Ukrai­nos pi­lie­čiai.

Per­nai prie­globs­tis Lie­tu­vo­je su­teik­tas 177 as­me­nims. 24 jų ga­vo pa­bė­gė­lio sta­tu­są (dau­giau­sia Ru­si­jos ir Af­ga­nis­ta­no pi­lie­čiai), 153 – pa­pil­do­mą ap­sau­gą. 2014-ai­siais iš vi­so su­lauk­ta be­veik 500 pra­šy­mų su­teik­ti prie­globs­tį. Prieš dve­jus me­tus prie­globs­tis Lie­tu­vo­je bu­vo su­teik­tas 137 as­me­nims, o pra­šy­mų pri­im­ta 399.

Pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus as­muo, ga­vęs prie­globs­tį, ap­sau­go­mas nuo grą­ži­ni­mo į vals­ty­bę, ku­rio­je jam grės­tų per­se­kio­ji­mas ar­ba ki­to­kie veiks­mai, rei­ka­lau­jan­tys ap­sau­gos. Jei as­me­niui su­tei­kia­mas pa­bė­gė­lio sta­tu­sas, jam iš­duo­da­mas Lie­tu­vos il­ga­lai­kio gy­ven­to­jo lei­di­mas gy­ven­ti ES. As­me­niui, ga­vu­siam pa­pil­do­mą ap­sau­gą, Lie­tu­vo­je lei­džia­ma gy­ven­ti tik lai­ki­nai.