Absurdo gniaužtuose: gyvenimas be pilietybės
Mū­sų ša­ly­je gy­ve­na dau­giau kaip 3 tūkst. as­me­nų, ne­tu­rin­čių jo­kios vals­ty­bės pi­lie­ty­bės. Ko­ne pu­sė jų yra gi­mę Lie­tu­vo­je.

Viena tokių asmenų – 30 metų panevėžietė Algimantė I. Pilietybės neturi ne tik ji, bet ir visi keturi jos vaikai. O kai nėra pilietybės, nėra ir jokios socialinės paramos.

Į oficialią neturinčiųjų pilietybės statistiką patenka tik tie, kurie yra gavę leidimą gyventi šalyje. Jo neturintieji žmonės į statistiką neįtraukiami, tad tikslų jų skaičių ir padėtį nustatyti sunku.

Dovilė Šakalienė: "Algimantės sulaužytas likimas, pradedant elgetavimu vaikystėje ir baigiant atimtais vaikais, parodo visą iš baimės ir abejingumo kylantį sistemos žiaurumą."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Biurokratinis ratas

Algimantė I. šiuo metu priversta leisti dienas Panevėžio krizių centre, nes yra tarsi pakliuvusi į užburtą ratą – neturi dokumentų, pajamų, gyvenamosios vietos. Dokumentų moteris neturi, nes neturėjo pinigų jiems pagaminti. Pajamų, net gimdymo išmokos už pernai gruodį pasaulį išvydusią naujagimę panevėžietė negauna, nes neturi dokumentų.

Anot parlamentarės Dovilės Šakalienės, keturių vaikų mama pateko į lietuviškos biurokratijos džiungles. Iš jos vienas po kito atimami vaikai, moters nuodėmes akcentuoja kelių rajonų savivaldybės, o iš tikro moteriai padėti niekas iš valdžios institucijų net nesistengia. Algimantė I. gimė, augo ir gyvena Lietuvoje. Apleista, elgetavusi, niekam neįdomi. Kadaise trumpam už kazacho ištekėjusi jos motina atsisakė Lietuvos pilietybės, ir Algimantei I. buvo pagamintas Kazachstano pasas. Jis baigė galioti dar 2014 metų vasarį. 2016-ųjų lapkritį baigėsi leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimas.

Kai moteris kreipėsi į valstybės institucijas, jų pareigūnai pasiūlė pirma pasidaryti naują Kazachstano piliečio pasą, nors jo panevėžietei nereikia, nes ji yra lietuvė ir turi teisę atgauti Lietuvos pilietybę. Tačiau niekas jai to nepasakė. Procedūros truks ne mažiau kaip pusę metų, o tai reiškia, kad tiek laiko moteris negalės pretenduoti į jokią socialinę paramą.

„Algimantė yra mūsų sergančios socialinės sistemos pavyzdys. Jos sulaužytas likimas, pradedant elgetavimu vaikystėje ir baigiant atimtais vaikais, parodo visą iš baimės ir abejingumo kylantį sistemos žiaurumą. Kartu Algimantė gali tapti pavyzdžiu, kaip valstybė turi ištaisyti padarytas klaidas ir bent kiek sumažinti padarytą žalą“, – aiškino D. Šakalienė.

Susigriebė tik dabar

Praėjusių metų pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo asmenų grupei Lietuvos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka. Tarp jų buvo ir Lietuvoje gimęs ir beveik visą savo amžių čia gyvenęs 72 metų Gintautas B. iš Šakių rajono. Vasario viduryje jis prisiekė Lietuvos valstybei ir tapo visateisiu jos piliečiu.

Tarp jų buvo ir Lietuvoje gimęs ir beveik visą savo amžių čia gyvenęs 72 metų Gintautas B. iš Šakių rajono.

Mažakalbis, atsargiai su nepažįstamais žmonėmis bendraujantis vyras net jo pilietybės reikalais užsiėmusiems Raudonojo Kryžiaus darbuotojams nelabai noriai pasakojo apie savo gyvenimą, nenoriai aiškino, kaip iki šiol vertėsi neturėdamas pilietybės.

„Tai buvo tik vienas iš maždaug dešimties Šakių rajone gyvenančių asmenų be pilietybės, kurie nori tapti Lietuvos piliečiais. Gintautui B. buvo tiesiog paprasčiau sutvarkyti dokumentus, reikalingus pilietybei gauti. Kiti dar laukia savo eilės“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Raudonojo Kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė.

Pasak jos, jų ir rajonuose bei miestuose dirbančių migracijos tarnybų darbuotojų surinktais duomenimis, asmenų, kurie iki šiol nėra priėmę Lietuvos pilietybės, yra beveik visuose šalies rajonuose ir miestuose. Jų iš viso priskaičiuota 3320. Dažniausiai žinomi tik tie asmenys, kurie turi leidimus gyventi Lietuvoje. Kasmet paaiškėja ir po vieną kitą atvejį, kai sužinoma ir apie žmones, kurie Lietuvoje gyvena ne vieną dešimtmetį, tačiau neturi ne tik pilietybės, bet net ir leidimo gyventi mūsų šalyje. Dažnai tai būna asmenys iš socialiai labiausiai apleistų visuomenės sluoksnių, gyvenantys atsiskyrėlišką gyvenimą. Taip pat – kai kurie romų tautybės asmenys ar tiesiog benamiai. Visi jie, kai buvo galimybė susitvarkyti pilietybės dokumentus, to laiku nepadarė.

„Šiuo metu dirbame su dviem kauniečių bylomis. Jie neturi jokių dokumentų. Tokiais atvejais pirmiausia bandome nustatyti juridinį faktą, kad žmogus ne mažiau kaip 10 metų gyveno Lietuvoje. Tada pilietybę galima gauti natūralizacijos būdu“, – pasakojo E. Samuchovaitė.

Galimybių yra

Lietuvoje gyvenantys, čia gimę ir augę asmenys, kurie iki šiol neturėjo Lietuvos pilietybės, ją gali gauti supaprastinta tvarka. Kaip skelbia Migracijos departamentas, tokiu atveju jiems netaikomos natūralizacijos sąlygos, tačiau jie privalo įrodyti savo lietuvių kilmę – tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir asmenys patys laiko save lietuviais bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti pilietybę, nesvarbu, kokioje valstybėje – Lietuvoje ar kitoje šalyje – nuolat gyvena.

Supaprastinta tvarka pilietybė gali būti suteikta tuo atveju, jei jos prašantis asmuo nėra kitos valstybės pilietis, taip pat jis turi teisę gauti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Jei asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę, iki atvykimo gyventi į Lietuvą kitoje valstybėje buvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvoje buvo baustas už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko, tikėtis gauti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka neturėtų.

Padeda nemokamai

Lietuvos pilietybę dekretu suteikia Lietuvos prezidentas. Tačiau tam, kad valstybės institucijos pradėtų nagrinėti prašymą suteikti pilietybę supaprastinta tvarka, asmuo turi sumokėti 50 eurų valstybės rinkliavą. Tai turi būti padaryta dar iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo – paduodant prašymą. Suteikus Lietuvos pilietybę, asmuo privalo prisiekti Lietuvai, tik tada jam atsiranda piliečio teisės ir pareigos. Supaprastinta tvarka Lietuvos pilietybė kasmet suteikiama nedideliam asmenų skaičiui. 2015-aisiais tai buvo padaryta 68, 2016 metais – 109, o pernai – 122 asmenims.

„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkai teisinę pagalbą asmenims be pilietybės pradėjo teikti nuo 2015 metų. Pastebėjome, kad vienose savivaldybėse migracijos tarnybų darbuotojai aktyviau padeda žmonėms susitvarkyti reikiamus dokumentus, kitur į šį procesą žiūrima kiek formaliau ir visas rūpestis paliekamas patiems asmenims be pilietybės“, – teigė E. Samuchovaitė.

Anot jos, šiuo metu visos rajonų ir miestų migracijos tarnybos yra informuotos apie Raudonojo Kryžiaus nemokamai teikiamą teisinę pagalbą asmenims be pilietybės ir jiems pilietybės suteikimo procesas vyksta kiek sparčiau. Mat patiems žmonėms susitvarkyti dokumentus būtų labai sudėtinga, nes kartais reikalingi ir teismų sprendimai. Kreiptis į juos taip pat padeda Raudonojo Kryžiaus teisininkai.

Sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali gyventi neturėdamas jokių asmens dokumentų.

„Sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali gyventi neturėdamas jokių asmens dokumentų. Juk nepateksi į jokią gydymo įstaigą, niekur iš Lietuvos neišvyksi, negalėsi sudaryti darbo sutarties. Jei turi leidimą gyventi, bus jau kiek paprasčiau. Tačiau absurdiškai skamba, kai ne vieną dešimtmetį gyveni valstybėje ir vis tiek nesi laikomas jos piliečiu, o esi asmuo be pilietybės“, – kalbėjo E. Samuchovaitė.

Ragina švelninti sąlygas

Tarptautinė teisė asmenis be pilietybės apibrėžia kaip žmones, kurių jokia valstybė nelaiko savo piliečiais. Tokie žmonės dažnai yra tarsi nematomi – jie neturi pilietybę patvirtinančių dokumentų, susiduria su kliūtimis pasinaudoti socialinėmis, sveikatos priežiūros paslaugomis. Naujausiais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, visame pasaulyje jokios pilietybės neturi apie 10 mln. žmonių. Lietuvoje, kaip minėta, tokių yra 3320. Ir tai ne karo pabėgėliai – šių yra iki dešimties. Iš „niekieno“ piliečių apie 40 proc. (1328) sudaro asmenys, kurie Lietuvoje yra ir gimę, ne tik gyvena. Kiti – atvykusieji iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. SSRS iširus, tie žmonės liko gyventi Lietuvoje ir čia tebegyvena iki šiol, tačiau pilietybės klausimo taip ir neišsprendė.

JT Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš „Lietuvos žinioms“ teigė, kad asmenų be pilietybės problema aktuali ne vien Lietuvai. Pasak jos, yra valstybių, kur šis klausimas dar opesnis, nes „niekieno“ žmonių skaičius kai kur viršija keliasdešimt tūkstančių.

Tokie žmonės dažnai yra tarsi nematomi – jie neturi pilietybę patvirtinančių dokumentų, susiduria su kliūtimis pasinaudoti socialinėmis, sveikatos priežiūros paslaugomis.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva sugebėjo sudaryti labai geras sąlygas įgyti mūsų šalies pilietybę. Ją gavo visi, tuo metu pareiškę norą tapti Lietuvos piliečiais. Taip buvo užkirstas kelias atsirasti didelei žmonių be pilietybės grupei. Lietuviškų pasų dabar neturi tie, kurie tuo metu į pasų poskyrius nenuvyko arba to negalėjo padaryti“, – aiškino R. Kuleš.

Anot jos, JT dar 2014 metais pradėjo kampaniją, kuria siekiama kaip galima labiau sumažinti asmenų be pilietybės skaičių visose valstybėse. Prieš porą metų Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, jo rezultatai parodė, jog daugumos Lietuvoje gyvenančių asmenų be pilietybės istorija yra susijusi su SSRS žlugimu ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Dalis gyventojų dėl įvairių priežasčių tada pilietybės nepriėmė arba negalėjo tapti Lietuvos piliečiais. Dauguma šių žmonių gyvena Vilniaus regione.

„Lietuvoje rekomenduojame įdiegti procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pilietybės neturėjimo atvejus, ieškoti būdų, kaip šiai asmenų grupei supaprastinti procedūras pilietybei gauti, pagal galimybes sušvelninti sąlygas – sumažinti reikalavimus ir mokesčius“, – sakė JT Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje.