A. Vaišnys: Rusijos propaganda – jos politikos dalis
Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se rei­kia in­for­ma­ci­nio raš­tin­gu­mo kaip ug­dy­mo da­ly­ko, tvir­ti­na Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to de­ka­nas prof. And­rius Vaiš­nys. „Rei­kia iš ma­žens sa­va­ran­kiš­kai mąs­tan­čio žmo­gaus, ku­ris [...], jei ir pri­im­tų tam ti­krą Ru­si­jos in­for­ma­ci­ją, ga­lė­tų at­skir­ti, kad tai yra pro­pa­gan­da“, – tei­gia A. Vaiš­nys. In­ter­viu „Sa­vai­tei“ jis taip pat sa­ko, kad pro­pa­gan­da yra Ru­si­jos po­li­ti­kos da­lis, o jos šal­ti­nis – pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ir jo ad­mi­nis­tra­ci­ja.

– Vil­niaus kny­gy­ne par­duo­da­mi sta­lo žai­di­mai su so­vie­tų ka­rei­viais ir „ža­liai­siais žmo­ge­liu­kais“, taip pat sos­ti­nė­je pla­ti­na­mi la­pe­liai, kvie­čian­tys per­si­kel­ti į Ka­li­ning­ra­dą, kur vis­kas daug pi­giau, o kar­tu pa­tei­kia­mi vi­si su ru­siš­ka pro­pa­gan­da sie­ja­mų in­ter­ne­to tink­la­la­pių ad­re­sai. Tai­gi kal­ba­me apie in­for­ma­ci­nį ka­rą ir Ru­si­jos pro­pa­gan­dą. Ir, pir­miau­sia, no­riu pa­pra­šy­ti ap­tar­ti tai, ką ra­dau nau­jo. Tai – są­vo­ka „smur­ti­nė in­for­ma­ci­ja“, taip įvar­di­ja­ma pro­pa­gan­da. Mes ži­no­jo­me, kad yra fi­zi­nis smur­tas, psi­cho­lo­gi­nis smur­tas, o da­bar ir in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti smur­tas. Kas jums lei­džia taip teig­ti?

– Smur­ti­nė in­for­ma­ci­ja – tai ag­re­sy­vaus po­bū­džio in­for­ma­ci­ja, kuo­met tu pri­va­lai la­bai griež­tai pa­si­rink­ti iš su­ma­ni­pu­liuo­tų fak­tų ir ku­rie ta­ve pa­vei­kia psi­cho­lo­giš­kai. Iš ti­krų­jų ne­duo­da tam ti­kro pa­si­rin­ki­mo ir su­var­žo tam ti­kras žmo­gaus lais­ves, ne­pai­sant to, kad tas in­for­ma­ci­jos var­to­to­jas ga­lė­tų sa­ky­ti – bet juk aš esu lais­vas, lais­vo­je ša­ly­je, ta­čiau tu vi­są lai­ką gau­ni vie­na­ša­liš­ką in­for­ma­ci­ją. Tai šiuo at­ve­ju tau­tų, vi­suo­me­nių, la­bai pla­čių au­di­to­ri­jų at­žvil­giu yra nu­kreip­ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri ap­ri­bo­ja ga­li­my­bę gi­lin­tis į tam ti­krą tu­ri­nį. Ir ta­ve vei­kia.

– Ar mes ga­li­me kal­bė­ti, kad Lie­tu­va, gal net grei­čiau vi­sos Bal­ti­jos ša­lys, yra to­kia iš­skir­ti­nė te­ri­to­ri­ja vi­sa­me Ru­si­jos pro­pa­gan­dos tink­le?

– Taip. Bent jau mums aki­vaiz­du, kad yra dvi au­di­to­ri­jos, kal­bant apie Ru­si­jos pro­pa­gan­dą, – tai Bal­ti­jos ša­lių, įskai­tant Lie­tu­vą, ir Va­ka­rų Eu­ro­pos, Va­ka­rų au­di­to­ri­ja.

– Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad Ru­si­jos pro­pa­gan­da tie­sio­giai su­si­ju­si su jos geo­po­li­ti­niais veiks­mais?

– Taip. Tu­ri­me to­kią iš­va­dą – Ru­si­jos in­for­ma­ci­nė po­li­ti­ka, pro­pa­gan­dos po­li­ti­ka yra Ru­si­jos po­li­ti­kos da­lis, Ru­si­jos po­li­ti­kos rū­šis. Šal­ti­nis yra Ru­si­jos pre­zi­den­tas, jo ad­mi­nis­tra­ci­ja, nes, vos tik jis ta­po lai­ki­nuo­ju pre­zi­den­tu, iš kar­to at­si­ra­do na­cio­na­li­nio sau­gu­mo gai­rių do­ku­men­tas, ku­ria­me Va­ka­rai bu­vo ap­kal­tin­ti (gal mes ta­da ne­bu­vom tiek dė­me­sin­gi tam do­ku­men­tui) tais da­ly­kais, ku­riuos pa­ti Ru­si­ja per 15–16 me­tų įgy­ven­di­no Va­ka­rų at­žvil­giu.

– Pir­mi­nis šal­ti­nis yra pre­zi­den­tas ir jo ad­mi­nis­tra­ci­ja, bet jūs tuo pa­čiu už­si­mi­nė­te, kad bū­na, kai žmo­nės lyg ir ne­su­vo­kia, kad čia jau yra pro­pa­gan­da. Aš kal­bu apie „už­da­rą­ją pro­pa­gan­dą“. Fil­mai, kon­cer­tai – tur­būt apie tai čia tu­rė­tu­me kal­bė­ti. Kiek ji yra pa­vei­ki ir ag­re­sy­vi?

– Tai „minkš­to­sios ga­lios“ da­ly­kai. Iš ti­krų­jų apie ag­re­si­ją šiuo as­pek­tu kal­bė­ti su­dė­tin­ga. Pats ter­mi­nas „minkš­to­ji ga­lia“ tar­si ir ne­leis­tų pa­ste­bė­ti tos ag­re­si­jos. Štai ga­li­me pri­si­min­ti jū­sų pa­mi­nė­tą kny­gy­no at­ve­jį.

Ki­tas po­li­ti­nis as­pek­tas – la­bai svar­bus ženk­las, kad Ru­si­ja yra įsi­ve­du­si vie­ną iš at­min­ti­nų vals­ty­bės šven­čių lap­kri­čio mė­ne­sį, su­sie­tą su 1612 me­tų ka­ru su Lie­tu­va ir Len­ki­ja. Tai aiš­kus po­li­ti­nis ženk­las. Tai yra va­di­na­mo­ji vi­suo­me­nės vie­ny­bės die­na ir ku­ria­mi vi­sai ne­ag­re­sy­vūs fil­mai – di­de­lio meis­triš­ku­mo vai­dy­bi­niai is­to­ri­niai fil­mai, ku­riuo­se vi­suo­me­nei pri­me­na­ma ši­ta die­na. Bet tuo­se kū­ri­niuo­se Lie­tu­va ir Len­ki­ja jau yra tie prieš­ai, ku­riuos pa­vy­ko iš­vy­ti.

Ma­nau, kad „minkš­to­sios ga­lios“ efek­tas ma­tuo­ja­mas ne tik tais kon­cer­tais, ku­rie pa­sta­rai­siais me­tais ren­gia­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės šven­čių die­no­mis – lyg ty­čia Va­sa­rio 16-ąją ar Ko­vo 11-ąją, iš­tri­nant ne­va ri­bas, dek­la­ruo­jant, kad kul­tū­ra ir po­li­ti­ka ne­tu­ri nie­ko bend­ro. Vi­sa­da tai tu­ri bend­ro. Ir, ma­nau, kad pa­ma­ti­nis da­ly­kas mū­sų au­di­to­ri­joms – ug­dy­ti la­bai kri­tiš­ką žmo­gų. Jis ga­li žiū­rė­ti vis­ką, bet jis tu­ri bū­ti pa­si­ren­gęs tam ti­krai sa­va­ran­kiš­kai in­terp­re­ta­ci­jai. Tai yra iš­šū­kis.

– Tai yra in­for­ma­ci­nis raš­tin­gu­mas, ar ne?

– Taip. Lie­tu­vo­je in­for­ma­ci­nio raš­tin­gu­mo prog­ra­mos yra frag­men­tiš­kos. Jos yra kaip tam ti­kri pro­jek­tai, at­ski­ro­se mo­kyk­lo­se lai­mė­ju­sių or­ga­ni­za­ci­jų įgy­ven­di­na­mi da­ly­kai. O mums rei­kė­tų in­for­ma­ci­nio raš­tin­gu­mo kaip ug­dy­mo da­ly­ko, [rei­kia] iš ma­žens sa­va­ran­kiš­kai mąs­tan­čio žmo­gaus, ku­ris jaus­tų­si in­teg­ra­liu Eu­ro­pos žmo­gu­mi ir ga­lė­tų, jei­gu ir pri­im­tų tam ti­krą Ru­si­jos in­for­ma­ci­ją, at­skir­ti, kad tai yra pro­pa­gan­da.

– Tai tu­rė­tų bū­ti jau mo­kyk­lo­se?

– Taip, jau mo­kyk­lo­se.

– Aš dar at­ran­du jū­sų siū­ly­mą steig­ti nau­ją ins­ti­tu­ci­ją – In­for­ma­ci­nės po­li­ti­kos ta­ry­bą. Lyg ir yra at­ski­ros ins­ti­tu­ci­jos Lie­tu­vo­je, ku­rios ste­bi mū­sų in­for­ma­ci­nę erd­vę, ma­to ir at­pa­žįs­ta Ru­si­jos pro­pa­gan­dą ir jos grės­mes, bet aš taip su­pran­tu, kad nė­ra bend­ros vals­ty­bės nuo­sta­tos ir po­žiū­rio, dėl to rei­ka­lin­ga to­kia ta­ry­ba?

– Taip. Ma­to­me aki­vaiz­dų trū­ku­mą – trūks­ta tar­pins­ti­tu­ci­nio koor­di­na­vi­mo. Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų pri­im­ti to­kį spren­di­mą, va­do­vau­da­ma­si svei­ku pro­tu ir jau tu­ri­mais iš­tek­liais. Jo­kiu bū­du ši­to siū­ly­mo ne­rei­kė­tų trak­tuo­ti kaip kontrp­ro­pa­gan­dai skir­tos struk­tū­ros. Tai bū­tų ne­efek­ty­vu.

Se­niau­siai įro­dy­ta, kad kontrp­ro­pa­gan­dos prie­mo­nės tai­kos są­ly­go­mis yra ne tik ne­efek­ty­vios, bet ir ža­lin­gos. Tai bū­tų vi­siš­kai klai­din­ga. Ir jau ma­ty­ti, kas yra Ru­si­jos pro­pa­gan­da, rea­guo­ja­ma, bet vi­sa­da rei­kia tu­rė­ti min­ty­je, kad rea­guo­ja­ma, kai vei­kia pa­tir­čių tu­rin­čios ša­lys, jų po­li­ti­kai – ar tai bū­tų gru­zi­nai, ar len­kai, ar lie­tu­viai. Jie ža­di­na Eu­ro­pą ir ver­čia ją pa­bus­ti.