A. Šiuparis:  Rusija pajėgi konfliktuoti su kaimyninėmis valstybėmis
Ru­si­ja kol kas ne­pa­jė­gi pra­dė­ti tie­sio­gi­nio ka­ri­nio konf­lik­to su NA­TO, ta­čiau sie­kia su­kur­ti pa­jė­gas, ku­rios ge­bė­tų ko­vo­ti su bet ko­kiu prieš­u, sa­ko An­tro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Al­vy­das Šiu­pa­ris.

Ru­si­ja kar­tu ieš­ko ki­to­kių bū­dų at­sver­ti NA­TO ka­ri­nį pra­na­šu­mą, ket­vir­ta­die­nį per Sei­me su­reng­tą dis­ku­si­ją sau­gu­mo klau­si­mais pa­brė­žė A.Šiu­pa­ris.

„Ru­si­ja kol kas iš­lie­ka ne­pa­jė­gi pra­dė­ti pla­taus mas­to kon­ven­ci­nio ka­ri­nio konf­lik­to prieš NA­TO, ta­čiau vys­to ka­ri­nius pa­jė­gu­mus ir sei­kia su­kur­ti pa­jė­gas, ge­ban­čias ko­vo­ti su bet ko­kiu prieš­u. (...) Ru­si­ja ieš­ko bū­dų at­sver­ti NA­TO kon­ven­ci­nį ka­ri­nį pra­na­šu­mą, ir tai sten­gia­si pa­siek­ti kur­da­ma ša­lia Ru­si­jos po­li­ti­nė­mis ar­ba ka­ri­nė­mis prie­mo­nė­mis kon­tro­liuo­ja­mą erd­vę“, - kal­bė­jo „an­tru­kų“ va­do­vas.

Sa­vo pra­ne­ši­me jis pa­ste­bė­jo, kad ne­pai­sy­da­ma fi­nan­si­nių su­nku­mų 2014 me­tais, Ru­si­ja tę­sė pla­ni­nį pa­jė­gų per­gink­la­vi­mą ir gink­luo­tės re­mon­tą. „Svar­biau­sias Ru­si­jos pri­ori­te­tas iš­li­ko stra­te­gi­nių bran­duo­li­nių pa­jė­gu­mų, at­lie­kan­čių at­gra­sy­mo funk­ci­ją, per­gink­la­vi­mas, ku­rio svar­ba Ru­si­jai ne­kis ir il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je“, - sa­kė A.Šiu­pa­ris.

Tuo pa­čiu jis tei­gė, kad Ru­si­jos tu­ri­mi pa­jė­gu­mai bū­tų pa­kan­ka­mi re­gio­ni­niam ka­ri­niam konf­lik­tui su pir­mo­sios li­ni­jos prieš­inin­kais, t.y. kai­my­ni­nė­mis vals­ty­bė­mis.

„Ru­si­jos su­pra­ti­mu, tai bū­tų ke­lios re­gio­ni­nės vals­ty­bės“, - sa­kė A.Šiu­pa­ris.

„Kon­ven­ci­nio ka­ro ti­ki­my­bė Bal­ti­jos re­gio­nui iš­lie­ka ma­ža, ta­čiau net ir NA­TO pri­klau­san­čioms re­gio­no vals­ty­bėms iš­lie­ka po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gos Ru­si­jos nau­do­ja­mos ne­kon­ven­ci­nės ar­ba pa­slėp­tos ka­ri­nės prie­mo­nės. Bet ne­at­mes­ti­na ga­li­my­bė, kad Ru­si­ja ga­li ryž­tis tai­ky­ti šias prie­mo­nes prieš vie­ną Al­jan­so na­rių, ti­kė­da­ma­si, kad NA­TO ne­pa­sieks kon­sen­su­so tai įver­tin­da­ma kaip 5 straips­nio pa­žei­di­mą, to­dėl ne­su­ge­bė­tų lai­ku ir tin­ka­mai rea­guo­ti“, - kal­bė­jo de­par­ta­men­to va­do­vas.

Jis pa­brė­žė, jog, pa­ly­gin­ti su 2013 me­tais, grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui są­ra­šą pa­pil­dė nau­ja grės­mė - prieš NA­TO ir kai­my­ni­nes vals­ty­bes nu­kreip­tas Ru­si­jos ka­ri­nės ga­lios de­mons­tra­vi­mas.

„Jau da­bar di­de­lę ža­lą Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sams da­ro ir grės­mę ke­lia Ru­si­jos am­bi­ci­jos ir aiš­kus ap­sisp­ren­di­mas jas įgy­ven­di­nant nau­do­ti ka­ri­nę jė­gą, į NA­TO silp­ni­ni­mą ir de­zin­teg­ra­ci­ją nu­kreip­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos veiks­mai ir in­ten­ci­jos, prieš Lie­tu­vą vyk­do­mos in­for­ma­ci­nės at­akos ir ope­ra­ci­jos, Ru­si­jos vyk­do­mas ki­ber­ne­ti­nis šni­pi­nė­ji­mas ir ga­li­mos ki­ber­ne­ti­nės at­akos prieš Lie­tu­vos in­for­ma­ci­nes sis­te­mas ir tink­lus, in­ten­sy­vi Ru­si­jos žval­gy­bi­nė veik­la Bal­ti­jos re­gio­ne“, - kal­bė­jo A.Šiu­pa­ris.

In­ten­sy­vė­ja ban­dy­mai ver­buo­ti Lie­tu­vos piliečius

Ban­dy­mai ver­buo­ti Lie­tu­vos pi­lie­čius in­ten­sy­vė­ja, kaip ir ki­ber­ne­ti­nis šni­pi­nė­ji­mas, sa­ko Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­rius Jau­niš­kis.

„Su­si­du­ria­me su in­ten­sy­ves­niais ban­dy­mais ver­buo­ti mū­sų pi­lie­čius, ypač tai­ki­niais tam­pa žmo­nės, ku­rie iš­va­žiuo­ja į Ru­si­ją ar Bal­ta­ru­si­ją, pa­sie­ny­je, gru­biai ta­riant, ne­tgi yra to­kių te­ro­ri­za­vi­mo at­ve­jų. Ki­ber­ne­ti­nis šni­pi­nė­ji­mas yra la­bai smar­kiai su­in­ten­sy­vė­jęs“, - ket­vir­ta­die­nį Sei­me per dis­ku­si­ją sau­gu­mo klau­si­mais sa­kė D.Jau­niš­kis.

Jis taip pat par­la­men­ta­rų pra­šė di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­joms.

„Kaip bu­vęs ka­riš­kis ga­liu pa­sa­ky­ti, kad gink­luo­tis la­bai svar­bu, bet kaip ir kiek­vie­na ka­riuo­me­nė, kiek­vie­nas žmo­gus, be akių ir be ži­no­ji­mo yra be­jė­giai, o žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos yra tos, ku­rios ga­li ma­ty­ti ir nu­ma­ty­ti prieš­o veiks­mus, ir pa­dė­ti ge­riau pa­si­ruoš­ti vals­ty­bės gy­ny­bai. (...) Pra­šy­čiau pa­lai­ky­ti ir at­kreip­ti dė­me­sį į di­des­nį žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­sa­vi­mą“, - kal­bė­jo D.Jau­niš­kis.

Vė­liau žur­na­lis­tų klau­sia­mas, kiek rei­kė­tų lė­šų, kad tar­ny­ba pil­nai ga­lė­tų vyk­dy­ti sa­vo funk­ci­jas, VSD va­do­vas sa­kė apie kon­kre­čius skai­čius kal­bė­ti ne­no­rin­tis.

„Tas fi­nan­sa­vi­mas, kiek duos, tiek ti­krai įsi­sa­vin­si­me. Apie mi­ni­ma­lius skai­čius (kiek ma­žiau­siai rei­kė­tų dau­giau lė­šų, kad už­tek­tų funk­ci­joms vyk­dy­ti) ne­no­rė­čiau šne­kė­ti, bet di­din­ti ti­krai rei­kė­tų“, - sa­kė D.Jau­niš­kis.

Jo tei­gi­mu, šiuo me­tu rei­kia lė­šų at­nau­jin­ti tech­ni­nėms prie­mo­nėms, VSD va­do­vas pri­pa­ži­no, kad tar­ny­bai trūks­ta ir tech­ni­kos, ir net au­to­mo­bi­lių.

Skir­ti dau­giau lė­šų VSD nuo­lat ra­gi­na ir Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Šių me­tų biu­dže­te VSD yra skir­ti 23,6 mln. eu­rų, ana­lo­giš­ka su­ma skir­ta ir per­nai.