A. Pranckevičius: Europą griauna populistai, islamistai ir Rusija
Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) šiuo me­tu pa­ti­ria spau­di­mą iš po­pu­lis­tų, Ru­si­jos ir „Is­la­mo vals­ty­bės“ gru­puo­tės, ku­rie no­ri su­kur­ti bai­mės ir chao­so at­mos­fe­rą, sa­ko Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vas Lie­tu­vo­je Ar­nol­das Pra­ncke­vi­čius.

In­ter­viu BNS par­ei­gū­nas tei­gė, kad dėl nau­jų grės­mių ir geo­po­li­ti­nės si­tua­ci­jos ES ar­ti­miau­siais me­tais tu­rės stip­rin­ti sa­vo gy­ny­bą.

A.Pra­ncke­vi­čiaus tei­gi­mu, Briu­se­lio pers­pė­ji­mą dėl ki­tų me­tų biu­dže­to nau­jo­ji Lie­tu­vos val­džia tu­rė­tų ver­tin­ti kaip pa­gal­bą ir drau­giš­ką pri­mi­ni­mą.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je nau­ja­sis va­do­vas taip pat pa­ko­men­ta­vo si­tua­ci­ją dėl pa­bė­gė­lių, ES ir JAV lais­vos pre­ky­bos su­tar­ties, pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“, As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės, že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams ir ES par­amos Lie­tu­vai po 2020 me­tų.

– Pa­sta­ruo­ju me­tu au­ga ne­ri­mas dėl ES at­ei­ties – vie­ni pers­pė­ja dėl de­zin­teg­ra­ci­jos, ki­ti ti­ki­si, kad kri­zė tik su­stip­rins ES pa­ma­tus. Kaip api­bū­din­tu­mėt da­bar­ti­nę ES būk­lę?

– ES šiuo me­tu rei­kia apib­rėž­ti to­les­nę kryp­tį ir ras­ti veiks­min­gą, grei­tą ir efek­ty­vų at­sa­ką į vi­sas iš­orės ir vi­daus grės­mes – nuo mig­ra­ci­jos kri­zės ir Ru­si­jos ag­re­si­jos Ukrai­no­je iki vis di­des­nę grės­mę ke­lian­čio te­ro­riz­mo ir Eu­ro­po­je plin­tan­čios po­pu­liz­mo ir kse­no­fo­bi­jos ban­gos.

– Ar Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­jė­gi pa­siū­ly­ti tą at­sa­ką? Ji dar po­pu­lia­ri Lie­tu­vo­je, bet vis la­biau ne­mėgs­ta­ma ki­to­se ES ša­ly­se.

– Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tu­ri ini­cia­ty­vos tei­sę, fi­nan­si­nių ir ki­tų ins­tru­men­tų vyk­dy­ti eu­ro­pi­nį veiks­mą. Pir­mi­nin­kas Jea­nas-Clau­de'as Junc­ke­ris (Ža­nas Klo­das Jun­ke­ris) ma­to ga­li­my­bę siū­ly­ti žings­nius, ku­rie kon­cen­truo­tų vals­ty­bių na­rių dė­me­sį ties es­mi­niais pri­ori­te­tais, to­kiais kaip ener­ge­ti­nės są­jun­gos, skait­me­ni­nės rin­kos kū­ri­mas, in­ves­ti­ci­jų pla­no įgy­ven­di­ni­mas, dar­bo vie­tų kū­ri­mas, eko­no­mi­kos au­gi­mo ska­ti­ni­mas, efek­ty­ves­nė kai­my­nys­tės po­li­ti­ka ry­tuo­se ir pie­tuo­se, ge­riau koor­di­nuo­ta mig­ra­ci­jos, prie­globs­čio po­li­ti­ka. Bet vien Ko­mi­si­jos vaid­mens ne­už­ten­ka, nes es­mi­nis veiks­nys yra vals­ty­bių na­rių po­li­ti­nė va­lia, sos­ti­nių duo­tas man­da­tas. Daž­nai ma­to­me, kad bū­tent sos­ti­nė­se trūks­ta ne tik po­li­ti­nės va­lios, bet ir vi­zi­jos, ko­kią ES no­rė­tų ma­ty­ti vals­ty­bės na­rės.

– Bet vi­suo­me­nė­se, re­gis, vis stip­rė­ja nuo­tai­kos prieš gi­les­nę in­teg­ra­ci­ją?

– Gy­ve­na­me įvai­rių jė­gų veiks­mo san­dū­ro­je. Tiek sis­te­mi­nės, tiek an­ti­sis­te­mi­nės jė­gos sten­gia­si tor­pe­duo­ti ES pro­jek­tą, su­skal­dy­ti mū­sų tai­syk­lių, nu­spė­ja­mu­mo, at­vi­ru­mo ir tar­pu­sa­vio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­sau­lį. Šį tiks­lą tu­ri ne tik po­pu­lis­ti­nės ir kse­no­fo­bi­nės jė­gos, to pa­ties tiks­lo ban­do siek­ti Ru­si­ja, to pa­ties tiks­lo, bet ki­tais me­to­dais ban­do siek­ti „Is­la­mo vals­ty­bės“ te­ro­ris­tai, steng­da­mie­si įva­ry­ti ko dau­giau bai­mės Eu­ro­pos vi­suo­me­nė­se ir pri­vers­ti mus už­si­da­ry­ti sa­vy­je, pa­sta­ty­ti sie­nas ir grįž­ti į XIX am­žiaus pa­sau­lį. Jų vei­ki­mas nu­kreip­tas į des­truk­ci­jos, chao­so, bai­mės at­mos­fe­ros su­kū­ri­mą, o ne į al­ter­na­ty­vos siū­ly­mą.

Žmo­nių nuo­tai­kos dau­ge­ly­je vals­ty­bių pri­klau­so nuo vi­daus po­li­ti­kos, su­si­ju­sios su gal­būt strin­gan­čio­mis švie­ti­mo, svei­ka­tos, so­cia­li­nės rū­py­bos re­for­mo­mis, ne­pa­si­ti­kė­ji­mu vie­tos val­džia, po­li­ti­nė­mis jė­go­mis ar po­li­ti­ne sis­te­ma bend­rai. Ki­tur žmo­nės jau­čia glo­ba­li­za­ci­jos, mig­ra­ci­jos, at­vi­rų sie­nų ne­igia­mas pa­sek­mes ir no­ri nuo to ap­si­sau­go­ti. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą mė­ne­sių ma­to­me, kad tos des­truk­ci­nės jė­gos su­ge­ba daž­nai nu­kreip­ti vi­są vi­suo­me­nė­je su­si­kau­pu­sį ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ir ne­apy­kan­tą vie­na kryp­ti­mi, daž­nai įvar­dy­da­mos ES ar Eu­ro­pą kaip tai­ki­nį.

– Tiek jū­sų mi­ni­mos grės­mės, tiek Do­nal­do Trum­po iš­rin­ki­mas JAV pre­zi­den­tu at­gai­vi­no dis­ku­si­jas apie bend­rą ES gy­ny­bos po­li­ti­ką. Kiek to­li ga­li ei­ti šios ini­cia­ty­vos ir ko­kį Lie­tu­vos vaid­me­nį ma­to­te?

– Ti­kra tie­sa, kad šiuo me­tu ES ins­ti­tu­ci­jo­se daug kal­ba­ma apie ga­li­my­bes stip­rin­ti ES sau­gu­mo ir gy­ny­bos di­men­si­ją. Per ke­le­rius me­tus ga­li­ma ti­kė­tis rea­lių pos­lin­kių šio­je sri­ty­je. Tai le­mia ir di­des­nės grės­mės mū­sų kas­die­nia­me gy­ve­ni­me – „Is­la­mo vals­ty­bės“ eks­por­tuo­ti te­ro­ro iš­puo­liai, ki­ber­ne­ti­nės, in­for­ma­ci­nės at­akos – ir geo­po­li­ti­nės ten­den­ci­jos, nes vis su­nkiau ti­kė­tis, kad ES vals­ty­bės ga­lės sa­vo gy­ny­bos naš­tą per­mes­ti ki­tiems. Ly­de­riau­jan­tį vaid­me­nį vai­di­na Vo­kie­ti­ja ir Pra­ncū­zi­ja, jos ma­to pos­tū­mio ga­li­my­bę re­fe­ren­du­mo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je kon­teks­te.

Rei­kia nu­ra­min­ti žmo­nes, kad nė­ra ku­ria­ma ES ka­riuo­me­nė, ku­ri pa­keis­tų na­cio­na­li­nes ka­riuo­me­nes. Da­bar kal­ba­ma apie bend­rą va­da­vie­tę, ge­res­nę ka­ri­nių da­li­nių koor­di­na­ci­ją, pa­kran­čių ap­sau­gos stip­ri­ni­mą, ko­vą su ne­le­ga­lia kon­tra­ban­da ir mig­ra­ci­ja, te­ro­riz­mu. At­akos Briu­se­ly­je ir Par­yžiu­je par­odė, kad svar­bu stip­rin­ti kontrž­val­gy­bą, čia yra daug ne­pa­da­ry­tų na­mų dar­bų. Lie­tu­va ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys daž­nai pir­mos pa­jun­ta nau­jų­jų hib­ri­di­nių grės­mių ap­raiš­kas, to­dėl Lie­tu­vai svar­bu da­ly­vau­ti šio­je dis­ku­si­jo­je ir pri­sta­ty­ti sa­vo vi­zi­ją.

– Iki šiol kar­tu su iš­ei­nan­čiais bri­tais Lie­tu­va stab­dy­da­vo ES ini­cia­ty­vas dėl bend­ros gy­ny­bos po­li­ti­kos, ne­ri­mau­da­ma, kad tai ga­li su­men­kin­ti NA­TO vaid­me­nį, ame­ri­kie­čių bu­vi­mą Eu­ro­po­je. Ką at­sa­ky­tu­mėt į to­kius nuo­gąs­ta­vi­mus?

– Tur­būt nie­ko ne­at­sa­ky­čiau, nes šian­dien ne­įma­no­ma teo­riš­kai svars­ty­ti, ko­kia bus nau­ja ES. Gy­ve­na­me vi­siš­kai ki­to­je rea­ly­bė­je ir tai, ko­kios bu­vo koa­li­ci­jos skir­tin­gais klau­si­mais tarp vals­ty­bių na­rių, jau yra pra­ei­tis. ES ins­ti­tu­ci­jos dės vi­sas pa­stan­gas, kad stip­ri­nant Eu­ro­pos pa­jė­gu­mus nie­kaip ne­bū­tų nie­kaip dub­liuo­ja­mas NA­TO.

– Kaip Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ver­ti­na Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės veiks­mus per­ke­liant pa­bė­gė­lius pa­gal ES prog­ra­mą?

– Lie­tu­va kaip ir dau­ge­lis ki­tų ES vals­ty­bių sėk­min­gai da­ly­vau­ja re­lo­ka­ci­jos me­cha­niz­me. Ži­nant, kaip su­dė­tin­gai vyks­ta pro­ce­sas, kaip su­nkiai jis star­ta­vo, ma­ty­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų pa­žan­ga grei­čiau, efek­ty­viau at­si­rink­ti ir per­kel­ti pa­bė­gė­lius iš va­di­na­mų­jų at­ran­kos taš­kų. Lė­tas tem­pas ir strin­gan­čios pro­ce­dū­ros nė­ra tik Lie­tu­vos prob­le­mos. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja yra kal­bė­ju­si, kad pro­ce­sas trun­ka per il­gai, ta­čiau su­si­ta­ri­mai su Tur­ki­ja, ka­ri­nė ope­ra­ci­ja „Sop­hia“, su­stip­rin­ta pa­kran­čių ap­sau­gos tar­ny­ba lei­do su­stab­dy­ti ne­le­ga­lų trans­por­ta­vi­mo srau­tą per Vi­dur­že­mio jū­rą. 2015 me­tų spa­lio mė­ne­sį per die­ną iš Tur­ki­jos į Grai­ki­ją ne­le­ga­lio­mis val­ti­mis mė­gin­da­mo per­si­kel­ti apie 10 tūkst. žmo­nių, šian­dien tas skai­čius su­ma­žė­jo iki šim­to. Nors ir su­nkiai, bet pro­ce­sas vei­kia.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai be ga­lo svar­bus vals­ty­bių na­rių so­li­da­ru­mas, in­teg­ra­ci­jos są­ly­gų su­da­ry­mas sa­vo vals­ty­bė­se. Vals­ty­bėms, ku­rios tu­ri ne­di­de­lę pa­tir­tį, tai yra nau­ja ir su­nki už­duo­tis. Bal­ti­jos vals­ty­bės bend­ra­me kon­teks­te at­ro­do kaip ša­lys, ku­rios su­pran­ta so­li­da­ru­mo reikš­mę ir nuo pat pir­mos die­nos da­ly­vau­ja šia­me pro­ce­se.

– Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas rug­sė­jį kal­bė­jo apie sa­va­no­riš­ką, o ne prie­var­ti­nį so­li­da­ru­mą. Ar Ko­mi­si­ja at­si­trau­kia nuo idė­jos įtvir­tin­ti pri­va­lo­mas kvo­tas ir taip ap­ri­bo­ti vals­ty­bių na­rių ga­lias?

– ES yra su­kur­ta vals­ty­bių na­rių, o ne at­virkš­čiai. Bet koks spren­di­mas to­kiu jau­triu klau­si­mu kaip mig­ra­ci­ja vi­sų pir­ma pri­klau­so nuo vals­ty­bių na­rių po­li­ti­nės va­lios. Ko­mi­si­ja yra siū­lan­ti ins­ti­tu­ci­ja ir, jos ma­ty­mu, nuo­la­ti­nis pro­ce­sas yra pri­im­ti­nes­nis ne­gu epi­zo­di­nis vei­ki­mas. Mes tą ma­tė­me per fi­nan­sų kri­zę, kai vals­ty­bės no­rė­da­mos pa­dė­ti Grai­ki­jai iš­lip­ti iš sko­lų rin­ko­si 10–12 kar­tų per me­tus. Tai var­gi­no ir kė­lė ne­rei­ka­lin­gų įtam­pų. Ne­kon­tro­liuo­ja­mą kri­zę su­kė­lė ne tik konf­lik­tas Si­ri­jo­je ir ten vyk­do­mi bai­sūs nu­si­kal­ti­mai žmo­ni­jai, bet ir nuo­la­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų, bend­ros mig­ra­ci­jos, prie­globs­čio po­li­ti­kos ne­bu­vi­mas. Aiš­kios tai­syk­lės pa­dė­tų su­ma­žin­ti įtam­pą ir vals­ty­bėms pro­por­cin­giau pa­si­da­ly­ti naš­tą.

Rei­kia kons­ta­tuo­ti, kad tuo me­tu vals­ty­bės na­rės ne­bu­vo pa­si­ruo­šu­sios nuo­la­ti­niam me­cha­niz­mui, bet tai ne­įro­do, kad at­ei­ty­je nuo­la­ti­nių spren­di­mų ne­pri­reiks. Si­ri­jos konf­lik­tas gal­būt pe­reis į ki­tas fa­zes, ta­čiau bend­ra mig­ra­ci­jos prob­le­ma iš­liks. ES yra vie­na iš pa­trauk­liau­sių kryp­čių pa­bė­gė­liams iš vi­so pa­sau­lio: nuo Af­ga­nis­ta­no iki Ira­ko, Eri­trė­jos, So­ma­lio. Bend­rų spren­di­mų rei­kės, nes pa­vie­niui ne­su­ge­bė­si­me su tuo su­si­do­ro­ti.

– ES ir Ame­ri­kai ne­pa­vy­ko pa­siek­ti už­sib­rėž­to tiks­lo per Ba­rac­ko Oba­mos ka­den­ci­ją su­si­tar­ti dėl lais­vos pre­ky­bos. Ar Ko­mi­si­ja dar ma­to pers­pek­ty­vų at­gai­vin­ti ir baig­ti de­ry­bas?

– ES pre­ky­bos ko­mi­sa­rė Ce­ci­lia Malms­trom (Se­si­li­ja Mals­triom ) pa­sa­kė, kad šiuo me­tu iš­gy­ve­na­me pa­uzės mo­men­tą ir lau­kia­me nau­jos JAV ad­mi­nis­tra­ci­jos. De­ry­bos yra ge­ro­kai įpu­sė­ju­sios, įdė­ta daug dar­bo. Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas J.C.Junc­ke­ris ir Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Do­nal­das Tus­kas svei­ki­ni­mo laiš­ke iš­rink­ta­jam pre­zi­den­tui (Do­nal­dui Trum­pui) tarp ki­tų klau­si­mų pa­mi­nė­jo ir ES-JAV pre­ky­bos su­tar­ties klau­si­mą, tuo par­ody­da­mi, kad mū­sų pu­sė­je šis klau­si­mas iš­lie­ka dar­bot­var­kė­je.

– Pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis Lie­tu­vo­je daug dė­me­sio ir skir­tin­gų in­terp­re­ta­ci­jų su­lau­kė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pers­pė­ji­mas, kad ki­tų me­tų biu­dže­tas ga­li nu­kryp­ti nuo ES tai­syk­lių. Gal ga­li­te pa­aiš­kin­ti, kur Ko­mi­si­ja ma­to ri­zi­kas?

– Ko­mi­si­jos nuo­mo­nė bu­vo iš­reikš­ta iš vi­so aš­tuo­nioms vals­ty­bėms na­rėms, kiek­vie­nai iš­siųs­tas iš­aiš­ki­ni­mas, kur Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ma­to ri­zi­ką. Tai tė­ra įspė­ja­ma­sis drau­giš­kas pri­mi­ni­mas, kad gal­būt ki­tų me­tų biu­dže­tas ga­li ne­ati­tik­ti rei­ka­lau­ja­mų kri­te­ri­jų. Tai jo­kiu bū­du nė­ra ver­dik­tas. Lie­tu­vo­je įvy­ko rin­ki­mai, su­da­ro­ma nau­ja Vy­riau­sy­bė, dar­bą pra­de­da nau­jas Sei­mas ir ki­tų me­tų biu­dže­tas la­bai stip­riai pri­klau­sys jau nuo nau­jos Vy­riau­sy­bės dar­bo ir Sei­mo svars­to­mų biu­dže­to pa­tai­sų. Anks­ty­va kal­bė­ti, ko­kia bus ga­lu­ti­nė iš­va­da.

Į Ko­mi­si­jos nuo­mo­nę rei­kia žiū­rė­ti kaip į pa­gal­bą vals­ty­bei na­rei, eu­ro zo­nos na­rei iš anks­to ban­dy­ti steng­tis ne­per­ženg­ti Mas­trich­to kri­te­ri­jų ir lai­ky­tis su­tar­tos dis­cip­li­nos. Nei dau­giau, nei ma­žiau.

– Ar Ko­mi­si­jos po­žiū­riu jau iš­spręs­ti pa­grin­di­niai klau­si­mai už­ti­krin­ti ES fi­nan­sa­vi­mą „Rail Bal­ti­ca“ pro­jek­tui?

– Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai tai yra be ga­lo svar­bus pro­jek­tas. Ko­mi­si­ja „Rail Bal­ti­cą“ ma­to kaip vie­ną iš es­mi­nių bū­dų ga­lu­ti­nai inf­ras­truk­tū­riš­kai in­teg­ruo­ti Bal­ti­jos ša­lis į ES erd­vę. Tai kar­tu pa­dės Bal­ti­jos ša­lims ša­lia vi­sų ener­ge­ti­nių pro­jek­tų, tink­lų pa­si­jus­ti vi­sa­ver­tė­mis ES vals­ty­bė­mis na­rė­mis, su­ma­žins ne tik psi­cho­lo­gi­nį, bet ir fi­zi­nį at­stu­mą su ES cen­tru. Šiuo me­tu dar­bas vyks­ta, ir kol kas vi­si pa­ža­dė­ti ES pi­ni­gai šiam pro­jek­tui yra pa­sie­kia­mi. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ti­ki­si sklan­daus vi­sų par­tne­rių bend­ra­dar­bia­vi­mo, bend­ro stra­te­gi­nio po­žiū­rio į šį pro­jek­tą ir ti­ki­si ge­riau­sio.

– Kaip Briu­se­ly­je ver­ti­na­mi Lie­tu­vos pa­siū­ly­mai eu­ro­pi­niu mas­tu ri­bo­ti elek­tros tie­ki­mą iš ne­sau­gių at­omi­nių elek­tri­nų, pir­miau­sia tu­rint ome­ny Bal­ta­ru­si­jos elek­tri­nę As­tra­ve?

– At­omi­nė sau­ga yra la­bai svar­bi ES ener­ge­ti­kos po­li­ti­ko­je: tiek ES vi­du­je, tiek ir pa­sie­ny­je. As­tra­vo klau­si­mu ES po­zi­ci­ja vi­sa­da bu­vo la­bai aiš­ki, kad dia­lo­ge su Bal­ta­ru­si­ja yra ir bus ke­lia­mi ap­lin­ko­sau­gos as­pek­tai, ati­džiai žiū­ri­ma, ar vyk­do­mos Es­poo ir Or­hu­so kon­ven­ci­jos. Ne­se­niai įvy­kęs Ko­mi­si­jos ener­ge­ti­kos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ra­to pa­va­duo­to­jas Ge­ras­si­mos Tho­mas (Ge­ra­si­mo To­mo) vi­zi­tas į Bal­ta­ru­si­ją ir į As­tra­vo sta­tyb­vie­tę ro­do, kad šis klau­si­mas su­lau­kia Ko­mi­si­jos dė­me­sio.

– Ar ga­li­te pa­ko­men­tuo­ti kon­kre­tų siū­ly­mą – ri­bo­ti elek­tros im­por­tą?

– Apie kon­kre­čias prie­mo­nes, de­ja, kol kas ne­ga­liu nie­ko pa­sa­ky­ti. Daug dė­me­sio bus ski­ria­ma dia­lo­gui su Bal­ta­ru­si­jos val­džia, ypač da­bar tu­rint nau­ją po­li­ti­nį im­pul­są san­ty­kiuo­se. Su­spen­da­vus sank­ci­jų tai­ky­mą, at­si­nau­ji­no po­kal­biai dau­ge­liu klau­si­mų, įskai­tant ap­lin­ko­sau­gos ir ener­ge­ti­kos klau­si­mus. Tai tur­būt svar­biau­sias ka­na­las ES dir­bant su Mins­ku ir sten­gian­tis, kad vals­ty­bių na­rių in­te­re­sams bū­tų at­sto­vau­ja­ma ir kad su par­tne­re vals­ty­be bū­tų iš­spręs­tos prob­le­mos.

– Nau­ja­jai Lie­tu­vos val­džiai ga­li bū­ti jau­trus Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ty­ri­mas dėl ri­bo­ji­mų įsi­gy­ti že­mę už­sie­nie­čiams. Ko­kio­je sta­di­jo­je šiuo me­tu yra ty­ri­mas?

– Ne­ga­liu ko­men­tuo­ti ty­ri­mo ei­gos. Ga­liu tik pri­min­ti bend­rą pri­nci­pą, kad na­rys­tė ES su­po­nuo­ja lais­vą rin­ką ir ne­dis­kri­mi­na­ci­ją, tad bet ko­kie dis­kri­mi­na­ci­niai veiks­mai ki­tų ES ša­lių pi­lie­čių at­žvil­giu, ku­rie per­ženg­tų ES tei­sės pri­nci­pus, iš EK ne­bū­tų lau­kia­mi. Ta­čiau vėl­gi per anks­ti apie tai kal­bė­ti.

– Lie­tu­vo­je pa­grei­tį įgi­ja dis­ku­si­jos apie si­tua­ci­ją, kai po 2020 me­tų su­ma­žės ES par­ama. Kaip ver­ti­na­ma ini­cia­ty­va Lie­tu­vą su­skai­dy­ti į du re­gio­nus, kad skur­des­nis iš jų ga­lė­tų gau­ti dau­giau ES par­amos?

– Vi­siš­kai rea­lu, kad pa­si­bai­gus šiai fi­nan­si­nei pers­pek­ty­vai Lie­tu­va ga­lė­tų skil­ti į du re­gio­nus ad­mi­nis­tra­ci­ne pra­sme. Vil­nius, be jo­kios abe­jo­nės, pa­siek­tų di­des­nį ne­gu 75 proc. ES pra­gy­ve­ni­mo vi­dur­kį ir bū­tų ki­to­je ka­te­go­ri­jo­je nei li­kę re­gio­nai, ku­rie vis dar ga­lė­tų gau­ti ES struk­tū­ri­nę par­amą ir sang­lau­dos lė­šas. Dau­ge­lis vals­ty­bių tu­ri skir­tin­gus re­gio­nus ir skir­tin­gas fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bes. EK vi­sa­da ski­ria daug dė­me­sio pe­ri­fe­ri­jos re­gio­nams, ku­rie tu­ri di­de­les ne­dar­bo, at­skir­ties prob­le­mas, jos ak­tua­lios ir Lie­tu­vai. Tai­gi, ti­krai ne­ga­li­ma teig­ti, kad 2020 me­tais Lie­tu­va iš­vis nu­stos gau­ti struk­tū­ri­nę par­amą.

Ži­no­ma, kad mes kuo to­liau, tuo la­biau tap­si­me par­amos da­vė­jais ne­gu ga­vė­jais, bet tai kar­tu yra mū­sų trans­for­ma­ci­jos įver­ti­ni­mas, kad jau po še­šio­li­kos na­rys­tės ES me­tų tam­pa­me bran­džia ES vals­ty­be. Yra svar­bes­nių da­ly­kų bend­ro­je ES šei­mo­je ne­gu vien struk­tū­ri­nės par­amos ga­vi­mas. Tai vi­sų pir­ma yra tai­kos ir sta­bi­lu­mo pro­jek­tas, ir šian­dien tai gy­vai jau­čia­mi da­ly­kai. Bal­ti­jos ša­lims eu­ro ir Šen­ge­no iš­li­ki­mas kuo to­liau, tuo la­biau tam­pa ne tik eko­no­mi­nės ge­ro­vės ga­ran­tas, bet ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas. Ga­lų ga­le šis pro­jek­tas la­bai svar­bus mū­sų jau­na­jai kar­tai, ku­ri jau įpras­tu­si ke­liau­ti, mo­ky­tis be sie­nų.

– Ačiū už in­ter­viu.

***

36 me­tų A.Pra­ncke­vi­čius Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vu pa­skir­tas spa­lio mė­ne­sį. Prieš tai jis yra dir­bęs pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus, Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­kų Jer­zy Bu­ze­ko (Je­žio Bu­ze­ko) ir Mar­ti­no Schul­zo (Mar­ti­no Šul­co) pa­ta­rė­ju.