A. Paulauskas: Juodkrantėje galėjo būti išsilaipinę rusų diversantai
Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Pa­ulaus­kas por­ta­lui LRT.lt at­sklei­dė, kad Juo­dkran­tė­je per pra­ty­bas ga­lė­jo bū­ti iš­si­lai­pi­nę ru­sų di­ver­san­tai. Tai jis pa­sa­kė ko­men­tuo­da­mas VSD at­as­kai­tos tei­gi­nį apie po­žy­mius, „kad Ru­si­jos spe­cia­lio­sios pa­skir­ties ka­ri­niai da­li­niai tai­kos me­tu at­lie­ka pra­sisk­ver­bi­mus į  už­sie­nio vals­ty­bes“.

– Šie­met pri­sta­ty­to­je VSD at­as­kai­to­je tei­gia­ma, jog Ru­si­ja sie­kia su­kur­ti ir vys­ty­ti vi­su­mą ka­ri­nių prie­mo­nių, ku­rios kri­zės ar ka­ro at­ve­ju tu­rė­tų izo­liuo­ti konf­lik­to re­gio­ną. Pa­pras­tai kal­bant, jei ru­sams tai pa­vyk­tų, są­jun­gi­nin­kai ne­ga­lė­tų pa­tek­ti į mū­sų te­ri­to­ri­ją. Kiek Ru­si­ja šiuo at­žvil­giu jau yra pa­žen­gu­si?

– Pa­sta­ruo­ju me­tu jie yra daug nu­vei­kę ta link­me: su­stip­ri­no sa­vo ka­ri­nį lai­vy­ną, oro gy­ny­bą, par­en­gė ar jau dis­lo­ka­vo ne tik gy­ny­bi­nes, bet ir puo­la­mą­sias ra­ke­tas. Taip pat vyk­do­mos pra­ty­bos, daž­nai si­mu­liuo­jant NA­TO vals­ty­bės puo­li­mą.

Kiek Ru­si­ja yra pa­sis­tū­mė­ju­si? Vi­si duo­me­nys nė­ra teik­ti­ni. Bet apie tai, kad prob­le­ma eg­zis­tuo­ja ir mums rei­kia skir­ti jai ypa­tin­gą dė­me­sį, ra­šo­ma ir šio­je at­as­kai­to­je. Ku­ria­ma dau­gias­luoks­nė in­teg­ruo­ta oro gy­ny­bos sis­te­ma. [Ru­si­jos pa­si­ren­gi­mas] ap­rė­pia avia­ci­jos, oro gy­ny­bos, ra­ke­tų, ar­ti­le­ri­jos, kran­to gy­ny­bos ra­ke­tų ir lai­vy­no pa­jė­gu­mus. Tos ra­ke­tos ga­li pa­siek­ti ir Lie­tu­vos, ir Len­ki­jos te­ri­to­ri­ją, o jei pri­reik­tų – ir dar to­liau.

Tai­gi šis [Ru­si­jos pa­jė­gų] kon­tro­liuo­ja­mas re­gio­nas yra la­bai pa­žei­džia­mas. Lie­tu­vo­je vei­kian­tis NA­TO šta­bas pla­nuo­ja, kaip bū­tų ga­li­ma įveik­ti šią re­gio­ni­nės kon­tro­lės sis­te­mą, va­di­na­mą A2AD.

– Kai kas jau at­vi­rai kal­ba apie tai, kad dėl mi­nė­tos sis­te­mos mes jau esa­me po­ten­cia­liai at­kirs­ti iš oro, su­nku­mų ne­su­da­ry­tų ir grei­ta Lie­tu­vos izo­lia­ci­ja iš jū­ros bei sau­su­mo­je. Ar ga­li­te tai pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti?

– Oro gy­ny­ba šia­me re­gio­ne iš tie­sų yra mū­sų spra­ga. Bet pla­nuo­se yra nu­ma­ty­ti ke­liai, kaip [są­jun­gi­nin­kų] par­ama ga­lė­tų at­ei­ti. Su­pran­ta­ma, ru­sų pa­grin­di­nis tiks­las bū­tų truk­dy­ti, il­gin­ti tos par­amos at­vy­ki­mo lai­ką ir siek­ti, kad par­ama at­vyk­tų su ga­li­mais nuo­sto­liais.

– Ar aps­kri­tai NA­TO są­jun­gi­nin­kų par­ama ga­lė­tų įveik­ti ru­sų oro gy­ny­bą, ne­pa­tir­da­ma di­džiu­lių – ne­priim­ti­nų – nuo­sto­lių?

– Ne­su ka­ri­nin­kas, to­dėl ne­ga­liu už­ti­krin­tai at­sa­ky­ti. Pla­nuo­se vi­si šie da­ly­kai yra svars­to­mi. Par­amos at­vy­ki­mui ti­krai bū­tų pa­si­telk­tos ir oro pa­jė­gos, ir ra­ke­tos. Mums rei­ka­lin­gas trum­pes­nis reak­ci­jos lai­kas, mū­sų prieš­inin­kui – il­ges­nis. Prieš­ui bū­tų la­bai pa­to­gu konf­lik­tą lo­ka­li­zuo­ti. An­tai va­di­na­ma­sis Su­val­kų ko­ri­do­rius ir­gi yra silp­na vie­ta, jei bū­tų sie­kia­ma at­kirs­ti Len­ki­jos par­amą.

Bū­tų la­bai ge­rai su­grįž­ti prie prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sky­do Len­ki­jo­je idė­jos. De­ja, Ba­rac­kas Oba­ma šian­dien apie tai ne­kal­ba. Tas sky­das la­bai su­stip­rin­tų Lie­tu­vos sau­gu­mą. To­dėl ru­sai la­biau­siai jo ne­no­rė­jo ir blo­ka­vo. Na, o da­bar jie ti­krai tu­ri pra­na­šu­mą ore.

– Kaip skel­bia­ma VSD at­as­kai­to­je, „y­ra po­žy­mių, kad Ru­si­jos spe­cia­lio­sios pa­skir­ties ka­ri­niai da­li­niai tai­kos me­tu at­lie­ka pra­sisk­ver­bi­mus į už­sie­nio vals­ty­bes.“ Ar jie bu­vo pa­te­kę ir į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją?

– Ko­mi­te­te tiek ir te­bu­vo pa­sa­ky­ta – kad yra ti­ki­my­bė, jog tai įvy­ko. Ko­kia ta ti­ki­my­bė – su­nku at­sa­ky­ti, nes duo­me­nys nė­ra pa­ti­krin­ti 100 proc.

– O jei svars­ty­tu­me, kaip tas įvy­kis ga­lė­jo at­ro­dy­ti?

– Ga­lė­jo at­ro­dy­ti, kad bu­vo iš­si­lai­pi­nę Juo­dkran­tė­je.

– Be ski­ria­mų­jų ženk­lų?

– Ši­to ne­ži­nau. Ma­tyt, bu­vo kaž­ko­kios pra­ty­bos, ir jie iš­si­lai­pi­no.

– Ar pa­ge­rė­jo VSD dar­bas, per­nai pa­si­kei­tus šios struk­tū­ros va­do­vy­bei? Kas ge­ro nu­veik­ta?

– At­si­ra­do vi­siš­kai ki­toks po­žiū­ris į ko­vą su te­ro­riz­mu. Anks­tes­nis va­do­vas (Ge­di­mi­nas Gri­na – LRT.lt) ka­te­go­riš­kai ne­no­rė­jo dirb­ti ši­to dar­bo. Jis bu­vo par­eiš­kęs, kad rei­kė­tų iš­brauk­ti iš na­cio­na­li­nio sau­gu­mo do­ku­men­tų VSD par­ei­gą koor­di­nuo­ti [ko­vą su te­ro­riz­mu]. Nau­ja­sis va­do­vas net to­kių min­čių ne­tu­rė­jo ir įstei­gė 24 va­lan­das per par­ą vei­kian­tį cen­trą, kau­pian­tį ir ana­li­zuo­jan­tį in­for­ma­ci­ją iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio. Tad ti­krai džiu­gi­na at­si­ra­dęs nau­jas po­žiū­ris į te­ro­riz­mo grės­mę.

Nau­ja­sis va­do­vas taip pat pert­var­kė pa­da­li­nius, dau­giau dė­me­sio skir­da­mas ir su­stip­rin­da­mas VSD jau­tres­niuo­se ra­jo­nuo­se – Vi­sa­gi­ne, Klai­pė­do­je, Tau­ra­gė­je. Tai – struk­tū­ri­niai po­ky­čiai. Bet pra­dė­ta da­ly­kiš­kiau ir nuo­šir­džiau bend­rau­ti su NSGK. D. Jau­niš­kis sten­gia­si, kad VSD ne tik kons­ta­tuo­tų ir at­kreip­tų dė­me­sį į prob­le­mas, bet ir veik­tų pre­ven­ciš­kai, už­kirs­da­mas ke­lią ga­lin­čioms at­si­ras­ti grės­mėms. Jis pa­si­ry­žęs rim­tai dirb­ti. Po­zi­ty­viai ver­ti­nu jo at­lik­tą dar­bą.

– Esa­te ir anks­čiau vie­šai mi­nė­jęs, jog G. Gri­na kra­ty­da­vo­si an­ti­te­ro­ris­ti­nės veik­los koor­di­na­vi­mo at­sa­ko­my­bės. Kaip tai pa­aiš­kin­tu­mė­te?

– Jis net ne vie­ną laiš­ką yra mums apie tai par­ašęs. Kaip tai aiš­ki­no? Sa­kė, kad jų dar­bas – teik­ti in­for­ma­ci­ją po­li­ci­jai ir ki­toms ins­ti­tu­ci­joms, o koor­di­na­vi­mu tu­rįs už­siim­ti vy­riau­sy­bės kri­zių val­dy­mo cen­tras. Bet juk tas cen­tras nė­ra nuo­lat vei­kian­ti ins­ti­tu­ci­ja. Jis rink­tų­si tik tuo at­ve­ju, jei kaž­kas įvyk­tų.

Ma­ža to, G. Gri­nos ar­gu­men­tas bu­vo – esą koor­di­na­vi­mas yra po­li­ti­nė funk­ci­ja, o jis nė­ra po­li­ti­kas, to­dėl ne­tu­rė­tų už­siim­ti ži­ny­bų dar­bo koor­di­na­vi­mu. Aš jo vie­na kar­tą pa­klau­siau: „Ge­di­mi­nai, jei Lie­tu­vo­je įvyks te­ro­ro iš­puo­lis, kas už tai at­sa­kys?“ Pri­pa­ži­no, kad at­sa­ky­ti tu­rė­tų jis. Bet vis tiek, bū­da­mas už­sis­py­ręs žmo­gus, bė­go nuo tos te­mos ir aiš­ki­no, kad tai – ne jų funk­ci­ja.

Kai pa­sa­kiau D. Jau­niš­kiui, kad su jo pirm­ta­ku bū­ta to­kių ne­su­sip­ra­ti­mų, jis nu­ste­bo. Pa­sa­kė, kad net toks klau­si­mas ne­tu­rė­tų kil­ti. G. Gry­nos su­nai­kin­tas VSD an­ti­te­ro­ris­ti­nis pa­da­li­nys jau yra at­ku­ria­mas. O G. Gry­na vis pra­šė iš­brauk­ti iš įsta­ty­mo jo par­ei­gą koor­di­nuo­ti an­ti­te­ro­ris­ti­nę veik­lą. Nors štai Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra juk koor­di­nuo­ja ko­vą su nu­si­kals­ta­mu­mu, o ji nė­ra po­li­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja.

– Kaip ver­ti­na­te VSD at­as­kai­to­je pa­si­ro­džiu­sį siū­ly­mą kri­mi­na­li­zuo­ti de­zin­for­ma­ci­ją? Ar bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už de­zin­for­ma­ci­ją nė­ra, jūs ma­ny­mu, pui­kus įran­kis var­žy­ti žo­džio lais­vę?

– Ži­no­ma, toks pa­vo­jus ga­li bū­ti. Ma­tyt, ta ini­cia­ty­va ki­lo iš at­as­kai­tos tei­gi­nio apie žmo­nes, ku­rie šmei­žia Lie­tu­vą ir pa­si­tar­nau­ja mū­sų prieš­ų po­li­ti­kai. Bet ne­tu­rė­tu­me per­ženg­ti kons­ti­tu­ci­nės ri­bos, o mū­sų Kons­ti­tu­ci­ja ga­ran­tuo­ja žo­džio lais­vę.

Jei nu­ma­ty­si­me at­sa­ko­my­bę už tai, kad žmo­gus de­zin­for­muo­ja, siek­da­mas pa­kenk­ti Lie­tu­vos in­te­re­sams, ga­li at­si­ras­ti la­bai su­bjek­ty­vių ver­ti­ni­mų. Ar pa­pras­ta kri­ti­ka, jei ją kas nors iš­ti­ra­ža­vo, ken­kia Lie­tu­vos in­te­re­sams? Aš esu lin­kęs gal­vo­ti, kad kri­ti­ka vi­sa­da yra svei­kas da­ly­kas.

– Tai ar jūs as­me­niš­kai pri­tar­tu­mė­te siū­lo­mai bau­džia­ma­jai at­sa­ko­my­bei?

– Tam va­rian­tui, ku­ris yra, ti­krai ne­pri­tar­čiau. Sau­gu­mo už­duo­tis yra įspė­ti dėl grės­mių, už­kar­dy­ti, bet jei­gu mes vis­ką taip su­var­žy­si­me, tai ne­ži­nau, ar dar ga­lė­si­me sa­ky­ti, kad gy­ve­na­me de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je.

– Jau net Ba­rac­kas Oba­ma at­vi­rai pra­bi­lo apie tai, kad jį er­zi­na JAV iš­lai­ky­ti­nės – ES vals­ty­bės, už­krau­nan­čios ant Ame­ri­kos gy­ny­bos iš­lai­dų naš­tą. Ką liu­di­ja šis sig­na­las iš JAV? Ar Ame­ri­ka pri­vers sa­vo są­jun­gi­nin­kes di­din­ti iš­lai­das gy­ny­bai?

– Kol kal­bė­jo eks­per­tai, ga­lė­jo­me ver­tin­ti įvai­riai, bet kai kal­ba pre­zi­den­tas, tai jau – rim­tas sig­na­las.

Mes vi­sa­da su­pra­to­me, ko rei­kia, bet ne­vyk­dė­me. Gy­ny­bai – vi­sa­da „taip“, bet – „ži­no­te, yra svar­bes­nių da­ly­kų“. Mes gal­vo­ja­me, kad ame­ri­kie­čiai tie­siog at­va­žiuos mū­sų gin­ti. Ne­tu­rė­ki­me to­kių iliu­zi­jų: jie at­va­žiuos pa­dė­ti mums gin­tis, o gin­ti sa­vo ša­lį pir­miau­siai tu­rė­si­me mes pa­tys.

Iš es­mės B. Oba­ma pa­sa­kė tei­sin­gai. Gal kiek per at­vi­rai, gal ga­lė­jo tai pa­da­ry­ti ki­taip. Jei skir­tu­me tik 0,7 proc. nuo BVP sa­vo ša­lies gy­ny­bai, kaip mes ka­dai­se sky­rė­me, tai su to­kia ka­riuo­me­ne juk ne ka­žin ką nu­veik­tu­me. No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad par­ti­jų su­si­ta­ri­mą dėl 2 proc. nuo BVP įvyk­dy­si­me.

– Dėl 2 proc. nuo BVP bu­vo su­tar­ta ta­da, kad mū­sų NA­TO są­jun­gi­nin­kai nai­viai ne­igė Ru­si­jos grės­mę. Ar da­bar, kai Ru­si­jos grės­mė be­veik vi­siems yra aki­vaiz­di, 2 proc. nė­ra per ma­žai?

– No­rė­da­mi vi­są tą ap­leis­tą ūkį su­tvar­ky­ti, pa­siek­ti, kad ka­riuo­me­nė bū­tų mo­der­ni, tu­rė­ti re­zer­vą, ku­rio mes da­bar pra­ktiš­kai ne­tu­ri­me (o jis tu­rė­tų siek­ti ma­žiau­siai 30 tūkst.), tu­ri­me pa­sku­bė­ti. Tai­gi tie 2 proc. nuo BVP ti­krai yra pri­va­lo­mi – iki 2018 m. O ta­da rei­kės tu­rė­ti aiš­kią stra­te­gi­ją – nu­ma­ty­ti, kiek esa­me pa­jė­gūs tu­rė­ti šauk­ti­nių, ko­kios gink­luo­tės mums la­biau­siai rei­kia, ką ir kaip ap­mo­ky­si­me ja nau­do­tis. Ne­no­riu gąs­din­ti, bet, ko ge­ro, 2 proc. ne­už­teks.