A. Paulauskas apie skraidykles iš Baltarusijos: negalima atmesti, kad vykdoma žvalgyba
Be­pi­lo­čių or­lai­vių iš Bal­ta­ru­si­jos skrai­dy­mo virš pa­sie­nio ruo­žo in­ten­sy­vu­mas ro­do, kad šie or­lai­viai ga­li rink­ti ir žval­gy­bi­nius duo­me­nis, LRT RA­DI­JUI sa­ko Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Pa­ulaus­kas. Gy­ny­bos apž­val­gi­nin­kas Alek­sand­ras Ma­to­nis tvir­ti­na, kad rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, ar pa­sie­ny­je skrai­dan­tys or­lai­viai – ka­ri­niai.

Skrai­dyk­lės pa­vo­jų ke­lia ne tik vals­ty­bės saugumui

Be­pi­lo­čių or­lai­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas An­ta­nas Ged­vi­las at­krei­pia dė­me­sį, kad be­pi­lo­čių or­lai­vių ga­li­my­bės pla­čios. Vis­kas, anot jo, pri­klau­so nuo to, ko­kia įran­ga įtai­sy­ta or­lai­vy­je ir kas tą or­lai­vį val­do. „Tai pri­klau­so nuo to, ko­kia tech­ni­ka įdė­ta, ko­kie ju­tik­liai, ko­kios ka­me­ros. Jie ga­li su­rink­ti ga­na daug in­for­ma­ci­jos, bet tai pri­klau­so nuo to, kas ja­me įdė­ta, kas ren­ka tą in­for­ma­ci­ją“, – nu­ro­do A. Ged­vi­las.

Jo tei­gi­mu, yra veiks­mų, ku­riuos ga­li­ma pa­nau­do­ti, no­rint skrai­dyk­lėms pa­kenk­ti, ta­čiau dau­gu­ma jų, Be­pi­lo­čių or­lai­vių aso­cia­ci­jos va­do­vo tvir­ti­ni­mu, ne­ga­li­ma nau­do­ti. „To­kie veiks­mai ga­li bū­ti tie­siog šau­dy­mas, ban­gų slo­pi­ni­mas ir kt., ta­čiau vi­si šie veiks­mai ga­li pa­kenk­ti ne tik skrai­dyk­lėms, bet ir kaž­kam ki­tam. [...] Apie šau­dy­mo pa­vo­jus ne­kal­bė­siu, nes tai vi­siems aiš­ku. Jei ban­dy­tu­me slo­pin­ti sig­na­lą, jis bū­tų nu­slo­pin­tas ir vi­soms ki­toms prie­mo­nėms, ku­rios nau­do­ja to­kią sis­te­mą. Tai ga­li bū­ti ir grei­to­ji pa­gal­ba ar ki­tos tar­ny­bos“, – aiš­ki­na A. Ged­vi­las.

Jis pri­du­ria, kad ga­li­my­bė pe­rim­ti skrai­dyk­lę su ki­tu pul­tu, teo­riš­kai yra, ta­čiau pra­ktiš­kai tai įgy­ven­din­ti la­bai su­nku. A. Ged­vi­lo tei­gi­mu, pe­rim­ti skrai­dyk­lę tech­niš­kai la­bai su­dė­tin­ga, nes da­bar nau­do­ja­mas skait­me­ni­nis ko­duo­tas val­dy­mas. „To pa­da­ry­ti pra­ktiš­kai ne­įma­no­ma“, – ti­ki­na A. Ged­vi­las.

Anot jo, skrai­dyk­lės ke­lia prob­le­mų ne tik dėl to, kad skrai­do virš pa­sie­nio ruo­žo ir jų ne­įma­no­ma pe­rim­ti. A. Ged­vi­las nu­ro­do, kad be­pi­lo­čiai or­lai­viai, skris­da­mi že­mai ga­li su­rink­ti daug in­for­ma­ci­jos, o skris­da­mi la­bai aukš­tai – kel­ti pa­vo­jų avia­ci­jai.

„Skrai­dyk­lės skri­di­mo aukš­tis nė­ra la­bai svar­bus, ta­čiau, kuo že­miau jis skren­da, tuo tiks­les­nę in­for­ma­ci­ją ga­li su­rink­ti. Prob­le­ma ta, kad jie aukš­tai skris­da­mi ga­li kliu­dy­ti ki­tai avia­ci­jai, su­kel­ti di­de­lių pa­vo­jų, nes jų nie­kas ne­ma­to“, – sa­ko A. Ged­vi­las. Šių or­lai­vių ne­fik­suo­ja ra­da­rai, ne skrai­dyk­lių ma­sė per ma­ža, kad at­spin­dė­tų ra­da­ro spin­du­lius, pri­du­ria pa­šne­ko­vas.

Tei­si­nė ba­zė žen­gia pir­muo­sius žingsnius

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Pa­ulaus­kas ne­at­me­ta, kad skrai­dyk­les, vis daž­niau pa­si­ro­dan­čias Lie­tu­vos pa­sie­ny­je, ga­li­mai nau­do­ja bal­ta­ru­sių spe­cia­lio­sios pa­jė­gos. „Ma­nau, ti­krai ne­ga­li­ma to at­mes­ti. Skrai­dy­mo in­ten­sy­vu­mas, skrai­dy­mas virš ob­jek­tų, ga­li­my­bės tiks­liai nu­sta­ty­ti jų pri­klau­so­mu­mą ne­bu­vi­mas ro­do, kad jie ga­li rink­ti ir žval­gy­ti­nus duo­me­nis“, – at­krei­pia dė­me­sį A. Pa­ulaus­kas.

Anot jo, taip pat ne­ga­li­ma tvir­tin­ti, kad te­ri­to­ri­ja, virš ku­rios skrai­do­ma, nė­ra įdo­mi. „Ka­ri­niu po­žiū­riu aps­kri­tai la­bai su­nku pa­sa­ky­ti, kas ne­įdo­mu ar kas ga­lė­tų ne­do­min­ti ka­ri­nių žval­gy­bų. Mes ne­ži­no­me jų pla­nų, ko­dėl taip da­ro­ma. Skrai­dyk­lės la­bai pla­čiai nau­do­ja­mos ka­riuo­me­nė­je, šni­pi­nė­jant“, – sa­ko A. Pa­ulaus­kas.

Jis ak­cen­tuo­ja, kad skrai­dyk­les ga­li nau­do­ti ir kon­tra­ban­di­nin­kai, ta­čiau tai vis tiek reiš­kia, kad pa­sie­ny­je vyk­do­ma žval­gy­ba – kon­tra­ban­di­nin­kai ti­kri­na, ku­rie pa­sie­nio ruo­žai tuo me­tu sau­go­mi. „Kiek su­pran­tu, pa­grin­di­nis klau­si­mas yra toks – ar mes tu­ri­me ga­li­my­bių užd­raus­ti, nu­muš­ti ar ki­to­kiu bū­du šią skrai­dyk­lę nu­so­din­ti ant že­mės. Šiuo me­tu pa­sau­ly­je iš ti­krų­jų ku­ria­ma to­kia „an­tid­ro­no“ ar­ba „an­tri­no­ni­nė“ sis­te­ma. Ji ga­na bran­gi. Kal­ba­ma, kad vie­na to­kia sis­te­ma ga­li kai­nuo­ti ir mi­li­jo­ną JAV do­le­rių, ta­čiau su to­kio­mis sis­te­mo­mis jau dir­ba Pra­ncū­zi­ja, JAV, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė“, – tvir­ti­na A. Pa­ulaus­kas.

Pa­sak jo, įdie­gus to­kią sis­te­mą, bū­tų ga­li­ma, ne­pa­žei­džiant skrai­dyk­lių, jas nu­tup­dy­ti ant že­mės ir iš­siaiš­kin­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos, pa­vyz­džiui, kas tas skrai­dyk­les siun­tė. Ta­čiau tai pa­da­ry­ti kliu­do ne tik fi­nan­sų trū­ku­mas, bet ir ne­tin­ka­ma tei­si­nė ba­zė.

„Tei­si­nė ba­zė pas mus žen­gia, ga­li­ma sa­ky­ti, pir­mus žings­nius. Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nis­tra­ci­ja 2014 m. par­en­gė be­pi­lo­čių or­lai­vių nau­do­ji­mo tai­syk­les, [...], bet ad­mi­nis­tra­ci­nės at­sa­ko­my­bės Sei­mas dar ne­nus­ta­tė, nors pro­jek­tas Sei­me svars­to­mas“, – pa­brė­žia A. Pa­ulaus­kas.

Jis pri­me­na, kad ga­lio­ja oro erd­vės or­ga­ni­za­vi­mo tai­syk­lės, ku­rio­se nu­ro­do­ma, kad virš svar­bių ob­jek­tų, tarp ku­rių mi­ni­mas ir pa­sie­nis, be su­de­ri­na­mu­mo pra­ne­ši­mo ne­ga­li skrai­dy­ti jo­kie or­lai­viai. „A­ki­vaiz­du, kad tei­si­nę ba­zę rei­kia dar to­bu­lin­ti ir pil­dy­ti, nes, kai tik su­si­du­ria­me su kaž­ko­kiu kon­kre­čiu at­ve­ju, ma­to­me, kad trūks­ta tei­si­nės reg­la­men­ta­ci­jos“, – pri­pa­žįs­ta A. Pa­ulaus­kas.

Siū­lo at­kreip­ti dė­me­sį, ar be­pi­lo­čiai or­lai­viai – kariniai

Gy­ny­bos apž­val­gi­nin­kas A. Ma­to­nis ak­cen­tuo­ja, kad la­bai svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į skrai­dan­čių apa­ra­tų, val­do­mų per nuo­to­lį, įvai­ro­vę. Pa­sak jo, ka­riš­kiai taip pat eksp­loa­tuo­ja ka­ri­nes skrai­dyk­les, ku­rios tech­no­lo­giš­kai itin pa­žen­gu­sios.

„Jie skrai­do ki­ta­me aukš­ty­je, ki­to­kiais re­ži­mais. To­kio be­pi­lo­čio or­lai­vio siun­ti­mas į, sa­ky­ki­me, Lie­tu­vos pa­sie­nį bū­tų ki­tos vals­ty­bės tam ti­kra ka­ri­nė ope­ra­ci­ja. [...] Man at­ro­do, kad pa­sta­ruo­ju me­tu, kai pa­sie­nie­čiai kal­ba apie or­lai­vių skrai­dy­mą pa­sie­nio ra­jo­nuo­se, vis dėl­to daž­niau­siai tu­ri­mos gal­vo­je tos mė­gė­jiš­kos skrai­dyk­lės, ku­rios taip pat ga­li bū­ti ne­pap­ras­tai tech­no­lo­giš­kai pa­žan­gios“, – sa­ko A. Ma­to­nis.

Jis pri­du­ria, kad ir mė­gė­jiš­kos skrai­dyk­lės ga­li ne­šti ste­bė­ji­mo ar vaiz­do fik­sa­vi­mo įran­gą. Anot gy­ny­bos apž­val­gi­nin­ko, mė­gė­jiš­ki, bet pa­žan­gios tech­no­lo­gi­jos skrai­dyk­lės ga­li kai­nuo­ti apie tūks­tan­tį eu­rų ir jų įsi­gy­ja­ma vis dau­giau.

„To­kių skrai­dyk­lių nau­do­ji­mas yra [...] Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nis­tra­ci­jos at­sa­ko­my­bės rei­ka­las. Tai pa­ten­ka į bet ko­kį tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą. Es­mė ta, kad tech­no­lo­gi­jos ne­lei­džia šiuo me­tu nei tų skrai­dyk­lių pe­rim­ti, nei jų už­val­dy­ti, nu­tup­dy­ti. Juos su­nai­kin­ti įma­no­ma tik fi­zi­niu bū­du“, – pa­brė­žia A. Ma­to­nis.