A.Butkevičius: negaliu atsakyti už kiekvieną Vyriausybėje dirbantį žmogų
Mi­nis­tras pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius sa­ko pa­ten­ki­nęs tei­sė­sau­gos įta­ri­mų su­lau­ku­sios se­kre­to­ria­to va­do­vės Džiul­je­tos Žiugž­die­nės pra­šy­mą trauk­tis iš par­ei­gų, kad ne­bū­tų me­ta­mas še­šė­lis ant Vy­riau­sy­bės.

„Dau­ge­lis pa­gal­vos, kad jei ji čia dir­ba, tai čia kaž­kas yra su­sie­ta su Vy­riau­sy­be. Kiek­vie­nas taip pa­gal­vo­ja“, – stai­gaus po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo par­ei­gū­nės pa­si­trau­ki­mo iš par­ei­gų prie­žas­tis in­ter­viu BNS an­tra­die­nio va­ka­rą pa­aiš­ki­no A.But­ke­vi­čius.

Prem­je­ras tei­gia ne­ga­lįs at­sa­ky­ti už kiek­vie­ną Vy­riau­sy­bė­je dir­ban­tį žmo­gų, jo veik­lą po dar­bo ar bui­ty­je.

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba an­tra­die­nį BNS pa­tvir­ti­no, kad ty­ri­me dėl ga­li­mo ky­ši­nin­ka­vi­mo pa­teik­ti įta­ri­mai Ute­nos me­rui so­cial­de­mo­kra­tui Al­vy­dui Ka­ti­nui ir mi­nis­tro pir­mi­nin­ko se­kre­to­ria­to va­do­vei D.Žiugž­die­nei. BNS ži­nio­mis, Ute­nos me­ras iš vie­nos bend­ro­vės įta­ria­mas rei­ka­la­vęs ky­šio D.Žiugž­die­nės nau­dai.

– Ką ži­no­te apie STT at­lie­ka­mą ty­ri­mą dėl Ute­nos me­ro Al­vy­do Ka­ti­no ga­li­mo ky­ši­nin­ka­vi­mo?

– Dėl Ute­nos me­ro ky­ši­nin­ka­vi­mo ti­krai ne­tu­riu jo­kios in­for­ma­ci­jos ir ti­krai ne­ga­lė­čiau nie­ko pa­ko­men­tuo­ti.

– Tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos kol kas jo­kių iš­sa­mes­nių duo­me­nų jums apie tai ne­pa­tei­kė?

– Ne, man ti­krai ne­pa­tei­kė. O pa­čiam, ži­no­te, aš ti­krai ne­klau­siu ir ne­si­ki­šu į to­kius rei­ka­lus. O jei­gu STT ti­krai ma­tys rei­ka­lą in­for­muo­ti ma­ne, gal in­for­muos, bet aš tai­kau to­kią pra­kti­ką dar­be, kad į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų rei­ka­lus vi­sai ne­si­ki­šu ir tą pa­tį aiš­ki­nu sa­vo ko­le­goms, ku­rie dir­ba Vy­riau­sy­bės su­dė­ty­je.

– Kas jums yra ži­no­ma dėl jū­sų se­kre­to­ria­to va­do­vės po­nios D.Žiugž­die­nės vaid­mens šia­me ty­ri­me?

– Dėl par­eikš­tų įta­ri­mų jai, aš šian­dien su­ži­no­jau 17 va­lan­dą iš sa­vo ko­le­gų. O dėl jos pa­kvie­ti­mo į STT ins­ti­tu­ci­ją aš su­ži­no­jau pra­ei­tą sa­vai­tę. Kaip liu­di­nin­kė ji bu­vo kvies­ta ir po to ji at­ėjo ir par­ašė par­eiš­ki­mą, kad no­ri iš­ei­ti iš dar­bo. Aš jos dar pa­klau­siau – dėl to, kad, sa­kau, jūs jei­gu bu­vo­te kvie­čia­ma kaip liu­di­nin­kė, ar tai yra su­si­jęs ty­ri­mas ar­ba apk­lau­sa su jū­sų tie­sio­gi­niu dar­bu uži­mant se­kre­to­ria­to va­do­vo par­ei­gas ar­ba tie­siog dir­bant Vy­riau­sy­bė­je? Ji at­sa­kė, kad tai nė­ra su­si­ję su jos tie­sio­gi­nė­mis par­ei­go­mis ir su dar­bu Vy­riau­sy­bė­je. Ji pa­sa­kė, kad tuo me­tu ji bu­vo liu­di­nin­kė, bu­vo apk­lau­sia­ma dėl jos kaž­ko­kių bui­ti­nių rei­ka­lų.

– O tie bui­ti­niai rei­ka­lai, kas tai yra?

– Aš ti­krai ne­ga­liu ko­men­tuo­ti, ką ji pa­sa­kė, nes yra at­lie­ka­mas ty­ri­mas, bet ji aiš­kiai pa­sa­kė, kad tai nie­ko bend­ro ne­tu­ri su jos dar­bu tie­sio­gi­niu ir su dar­bu Vy­riau­sy­bė­je, nes šiek tiek man bu­vo su­ki­lęs tam ti­kras ne­ri­mas, ar čia yra koks nors ry­šys. Ir no­riu pa­brėž­ti, kad ji nė­ra So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos na­rė ir ne­bu­vo nie­ka­da.

– Ar STT par­ei­gū­nai jums tei­kė kaž­ko­kią in­for­ma­ci­ją apie D.Žiugž­die­nės vaid­me­nį? Vis tiek gal svė­rė­te, ver­ti­no­te, kiek tas vaid­muo yra sva­rus?

– Ne, man STT tar­ny­bos va­do­vai ti­krai in­for­ma­ci­jos ne­tei­kė. Ir jei­gu kal­bė­ti kon­kre­čiai apie D.Žiugž­die­nę, tai ti­krai jo­kios aš in­for­ma­ci­jos ne­tu­rė­jau. Aš tik in­for­ma­ci­ją ga­vau iš jos pa­čios, ka­da ji bu­vo pa­kvies­ta liu­di­nin­ke.

– Bet ar ji jums mi­nė­jo, kad yra kon­tak­ta­vu­si su Ute­nos me­ru? Kai kal­bė­jo­tės su D.Žiugž­die­ne pra­ėju­sią sa­vai­tę, ar ji mi­nė­jo, kad čia ga­li bū­ti su­si­ju­sių ki­tų as­me­nų, par­ti­jos at­sto­vų?

– Ne. Aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ji man pa­sa­kė, kad yra la­bai nu­ste­bu­si šiuo pa­kvie­ti­mu ir nu­ste­bu­si ta apk­lau­sa, dėl to, kad ji ma­no, kad ji pa­ti pa­sa­kė „aš ne­sup­ran­tu, ko­dėl esu apk­lau­sia­ma“, ir pa­sa­kė, kad „aš ti­krai ne­su vi­siš­kai kal­ta ir ti­krai tuo ne­si­jau­čiu“. Ji man iš­sa­kė to­kius žo­džius ir ti­krai ma­tė­si, kad ji bu­vo la­bai nu­ste­bu­si, ti­krai la­bai pri­blokš­ta.

– Ar D.Žiugž­die­nė jums mi­nė­jo apie kaž­ko­kias ga­li­mas są­sa­jas su Ute­nos me­ru?

– Ne, ti­krai ne­mi­nė­jo. Ji pa­ti nu­ste­bu­si, ko­dėl kvie­čia­ma į apk­lau­są.

– Tai apie ty­ri­mą jūs iš jos ir su­ži­no­jo­te?

– Taip, tik iš jos.

– D.Žiug­džie­nė pa­sip­ra­šė at­lei­džia­ma iš dar­bo. Kaip ji mo­ty­va­vo, ko­dėl ji tai pa­da­rė ir ka­da tai įvy­ko?

– Ji nuo lap­kri­čio an­tros die­nos pa­sip­ra­šė (at­lei­džia­ma). Ji mo­ty­va­vo tuo, kad vis tiek eti­ka tai bus pa­žeis­ta, nors yra kvie­čia­ma kaip liu­di­nin­kė ir pui­kiai ži­no, kad to­kiu at­ve­ju yra ge­riau­sia, kad par­ašy­tų par­eiš­ki­mą ir ji tą pa­da­rė.

– Žo­džiu, kad ne­bū­tų kaž­ko­kių še­šė­lių, ne­aiš­ku­mų, ar ne?

– Ne, ir kad ne­bū­tų me­ta­mas še­šė­lis, ži­no­te, Vy­riau­sy­bei. Dau­ge­lis pa­gal­vos, kad jei ji čia dir­ba, tai čia kaž­kas yra su­sie­ta su Vy­riau­sy­be. Kiek­vie­nas taip pa­gal­vo­ja. Nes eti­kos rei­ka­la­vi­mai Vy­riau­sy­bės pa­sta­te dir­ban­tiems žmo­nėms ke­lia­mi aukš­ti.

– O ar jūs pats ne­pra­šė­te trauk­tis jos iš par­ei­gų? Čia bu­vo jos spren­di­mas pa­si­trauk­ti?

– Ne to­kio po­kal­bio ne­bu­vo, ka­dan­gi ji bu­vo ap­sisp­ren­du­si, aš pa­sa­kiau, kad „aš su­pran­tu jus ir vi­siš­kai su­tin­ku su to­kiu jū­sų pri­im­tu spren­di­mu“.

– Prem­je­re, bet tai yra po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo par­ei­gū­nė. Ko­dėl taip stai­ga nu­spren­dė­te ten­kin­ti tą pra­šy­mą, ty­ri­mas dar ne­baig­tas, ga­lio­ja ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja...

– Aš ne­tu­riu ki­tos in­for­ma­ci­jos, gal man tos in­for­ma­ci­jos ji ir ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, aš nie­ko ne­ga­liu ko­men­tuo­ti, jei ji ap­sisp­ren­dė, tai aš su­pran­tu, kad ji vie­na pa­ti ap­sisp­ren­dė ir aš ti­krai to­kiu at­ve­ju vi­sa­da ti­krai pa­ten­kin­siu to­kį pra­šy­mą.

– O ta ap­lin­ky­bė, kad ji yra po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo par­ei­gū­nė ir še­šė­lis ga­li tie­sio­giai ir ant jū­sų kris­ti...

– O ko­dėl ant ma­nęs?

– Dėl po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo par­ei­gy­bės, ar tas žmo­gus ga­lė­jo gal­būt veik­ti ir jū­sų var­du?

– Kiek ži­nau ir ti­kiu jos pa­sa­ky­mu, kad šis ty­ri­mas nie­ko bend­ro ne­tu­ri su Vy­riau­sy­be. Jei mes to­kiais at­ve­jais me­si­me še­šė­lius mi­nis­trui pir­mi­nin­kui ar­ba Vy­riau­sy­bė­je dir­ban­tiems žmo­nėms, tai da­ta vi­siš­kai ne­sup­ran­tu to­kio kons­ta­ta­vi­mo. Ji man aiš­kiai pa­sa­kė, kad tai nie­ko bend­ro ne­tu­ri su jos tie­sio­gi­nė­mis par­ei­go­mis ir dar­bu Vy­riau­sy­bė­je. Ji tą aiš­kiai pa­brė­žė. Jei mi­nis­tras pir­mi­nin­kas už kiek­vie­ną Vy­riau­sy­bė­je dir­ban­tį žmo­gų tu­rės at­sa­ky­ti, ką jis vei­kė iš­ėjęs iš dar­bo, bui­ty­je ar lais­va­lai­kiu, tai yra vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­ma. Tai lai­kas par­odys.

– Čia jau yra ne pir­mas ty­ri­mas, ku­ria­me fi­gū­ruo­ja jū­sų par­ti­jos at­sto­vai. Jūs kaip par­ti­jos pir­mi­nin­kas, kaip jūs ver­ti­na­te ši­tą si­tua­ci­ją ir gal­būt kaž­ko­kių ža­da­te im­tis prie­mo­nių, kaip nors rea­guo­ti?

– Ma­to­te, šian­dien im­tis kaž­ko­kių prie­mo­nių aš ne­ga­liu, nes ne­tu­riu in­for­ma­ci­jos. Aš ma­nau, kad vis dėl­to mes par­ti­jos val­dy­bo­je ar­ti­miau­siu me­tu tuos klau­si­mus svars­ty­sim, bet, aiš­ku, la­bai yra su­nku svars­ty­ti, kai ne­tu­ri (in­for­ma­ci­jos). Ir ma­nau, mes ne­ga­li­me truk­dy­ti ty­ri­mui, ku­rį at­lie­ka tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos. Ma­no no­ras pats di­džiau­sias, kad grei­čiau tas ty­ri­mas bū­tų už­baig­tas ir iki ga­lo at­lik­tas ir tik ta­da bus aiš­ku­mas, kas pa­žei­dė įsta­ty­mus ir kur bu­vo pikt­nau­džia­vi­mas, jei­gu jis bu­vo.

– Jūs pa­si­ti­ki­te tei­sė­sau­ga, ku­ri at­lie­ka tuos ty­ri­mus?

– Taip. Tei­si­nė­je de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je tu­ri­me pa­si­ti­kė­ti tei­sė­sau­ga. Lai­kas po to par­odys, kaip iš ti­krų­jų bu­vo.