A. Butkevičius: „Kritika tik sutelkė dirbti“
Ka­den­ci­ją bai­gian­tis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius tvir­ti­na, kad pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus rū­pi­no­si ne as­me­ni­niais rei­tin­gais, o ša­liai nau­din­gais rei­ka­lais. Esą per šį lai­ko­tar­pį Vy­riau­sy­bei pa­vy­ko nu­veik­ti ge­ro­kai dau­giau dar­bų, nei pa­lik­ti ne­te­sė­tų pa­ža­dų rin­kė­jams.

In­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ Al­gir­das But­ke­vi­čius var­di­jo šio mi­nis­trų ka­bi­ne­to spren­di­mus, pa­leng­vi­nu­sius žmo­nių gy­ve­ni­mą, pra­de­dant spar­čiu „mi­ni­mu­mo“ di­di­ni­mu ir bai­giant sąs­kai­tų už šil­dy­mą ma­ži­ni­mu. Ta­čiau prem­je­ras ne­nei­gė, kad li­ko ir ne­įgy­ven­din­tų pro­jek­tų.

Di­dė­jo pa­ja­mos, trau­kė­si „šešėlis“

Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės ka­den­ci­joms pri­ar­tė­jus prie pa­bai­gos, pra­de­da­mi skai­čiuo­ti val­dan­čių­jų nu­veik­ti ir ne­pa­da­ry­ti dar­bai. Ti­kriau­siai ir Jūs pats ban­do­te įver­tin­ti veik­lą. Kaip Jums se­kė­si šiuos ket­ve­rius me­tus?

– Se­kė­si ge­rai ir tuo la­bai džiau­giuo­si. Ši Vy­riau­sy­bė ti­kriau­siai kaip nė vie­na ki­ta nuo pat pir­mos die­nos bu­vo smar­kiai kri­ti­kuo­ja­ma. Vis dėl­to ta kri­ti­ka mus la­bai su­tel­kė dirb­ti, sten­gė­mės kuo grei­čiau įgy­ven­din­ti tam ti­krus po­ky­čius.

Kal­bė­da­mas apie nu­veik­tus dar­bus aš, kaip eko­no­mis­tas, no­rė­čiau pra­dė­ti nuo tam ti­krų fi­nan­si­nių niuan­sų. Rei­kia pa­brėž­ti, kad mums pa­vy­ko su­val­dy­ti vie­šuo­sius fi­nan­sus. Fis­ka­li­nis de­fi­ci­tas 2015 me­tais bu­vo ma­žiau­sias per Ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį.

Ki­tas la­bai svar­bus klau­si­mas – ne­dar­bas. 2012 me­tų vi­du­ry­je pa­gal pa­grin­di­nius ro­dik­lius ne­dar­bo ly­gis sie­kė apie 18,3 pro­cen­to. Da­bar si­tua­ci­ja vi­siš­kai ki­to­kia. Nau­jau­siais Dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, ne­dar­bas Lie­tu­vo­je šių me­tų bir­že­lio pra­džio­je sie­kė 7,6 proc, ge­ro­kai su­ma­žė­jo il­ga­lai­kių be­dar­bių.

Kaip kei­čia­si žmo­nių gy­ve­ni­mas, ro­do jų pa­ja­mos. Mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga (MMA) per mū­sų ka­den­ci­ją pa­kel­ta 5 kar­tus, nuo lie­pos vėl di­dės ir sieks 380 eu­rų. MMA au­gi­mas pa­ska­ti­no vers­lą di­din­ti vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį, ku­ris per­nai, pa­ly­gin­ti su 2014-ai­siais, iš­au­go be­veik 7 pro­cen­tus.

Pa­si­rin­ko­me tei­sin­gą ke­lią di­din­ti rea­lias pa­ja­mas ke­liant ne­ap­mo­kes­ti­na­mą pa­ja­mų dy­dį (NPD). Nuo šių me­tų jis pa­di­dė­jo iki 200 eu­rų žmo­nėms, ku­rių at­ly­gi­ni­mas sie­kia iki 1 tūkst. eu­rų. Nuo ki­tų me­tų esa­me nu­ma­tę jį di­din­ti iki 310 eu­rų, o už kiek­vie­ną vai­ką NPD bus di­di­na­mas nuo 120 iki 200 eu­rų.

Eko­no­mi­niu su­nkme­čiu nė vie­na ki­ta vals­ty­bė ne­ma­ži­no pen­si­jų ir at­ly­gi­ni­mų, tik Lie­tu­va nu­ėjo tuo ke­liu. Kom­pen­suo­ti pen­si­jas ne­dir­bu­siems pen­si­nin­kams baig­si­me šie­met. Nuo bir­že­lio pra­dė­jo­me kom­pen­suo­ti su­ma­žin­tas pen­si­jas ir dir­bu­siems pen­si­nin­kams. Vien šie­met se­nat­vės pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mas par­ei­ka­laus 120,6 mln. eu­rų. Jei­gu ne­rei­kė­tų mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jų, bū­tu­me ga­lė­ję pen­si­jas di­din­ti spar­čiau ir di­des­nė­mis su­moms. Da­bar vi­du­ti­niš­kai pen­si­jos pa­di­dė­jo 4,79 eu­ro.

Per mū­sų Vy­riau­sy­bės lai­ko­tar­pį ne­bu­vo ma­ži­na­mas mo­ki­nio krep­še­lis, nors moks­lei­vių ma­žė­jo. Rei­kė­tų steng­tis, jog mo­kyk­los ra­jo­nuo­se ne­bū­tų už­da­ro­mos ir mo­ky­to­jai, ma­žė­jant moks­lei­vių, ga­lė­tų gau­ti ne ma­žes­nį at­ly­gi­ni­mą nei gau­da­vo anks­čiau, ta­čiau tam rei­kia re­for­mų.

Iš­ma­nio­sios mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­mos įdie­gi­mo pra­džia da­vė re­zul­ta­tų. Pro­fe­so­riaus Fried­ri­cho Schnei­de­rio at­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad 2015 me­tais iš „še­šė­lio“ iš­trau­kė­me be­veik pu­sę mi­li­jar­do eu­rų.

Ati­da­rė­me 18 nau­jų eks­por­to rin­kų, nes už­si­da­rius Ru­si­jos rin­kai, su­si­dū­rė­me su di­džiu­liu mais­to pro­duk­tų eks­por­to iš­šū­kiu. Pa­ge­rė­jo ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­sas. Nuo 2015 me­tų įves­tas eu­ras. Įgy­ven­din­ti stra­te­gi­niai pro­jek­tai ener­ge­ti­kos ir trans­por­to sri­ty­se, Lie­tu­va ta­po ener­ge­tiš­kai ne­prik­lau­so­ma vals­ty­be. Nuo lie­pos vėl ma­žė­ja du­jų ir elek­tros kai­nos. Du­jų kai­na taps ma­žiau­sia nuo 2007 me­tų. Per mū­sų ka­den­ci­ją du­jos bus at­pi­gu­sios 43 proc., šil­dy­mo kai­na nuo 2012 me­tų su­ma­žė­ju­si 27 pro­cen­tais.

Dar­bo gru­pių ne dau­giau nei buvo

– Kai ku­rie po­li­ti­kai ir eks­per­tai šią Vy­riau­sy­bę ne­re­tai va­di­na stag­nuo­jan­čia, pri­ki­ša tūp­čio­ji­mą vie­to­je, veik­los im­ita­vi­mą su­da­rant įvai­rias dar­bo gru­pes. Kaip ver­ti­na­te to­kią kri­ti­ką?

– Šią Vy­riau­sy­bę kiek įma­no­ma ste­bi vi­sos ins­ti­tu­ci­jos, net ir tos, ku­rios tu­rė­tų pa­dė­ti, kar­tu su mi­nis­trų ka­bi­ne­tu įgy­ven­din­ti kai ku­riuos už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mus, iš­kel­tus stra­te­gi­nius vals­ty­bės tiks­lus. Ta­čiau kar­tais ieš­ko­ma, ką bū­tų ga­li­ma bent kiek pa­kri­ti­kuo­ti, su­ra­dus ko­kį nors menk­nie­kį.

Dar­bo gru­pių skai­čius, pa­ly­gin­ti su kon­ser­va­to­rių val­dy­mo lai­ko­tar­piu, – nė kiek ne­pa­si­kei­tęs. Jos ku­ria­mos, kad ne­rei­kė­tų sam­dy­ti spe­cia­lis­tų „iš iš­orės“ ir iš­leis­ti, kaip pa­vyz­džiui, kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai, iki 120 mln. li­tų (34,7 mln. eu­rų) įvai­riems kon­sul­tan­tams ir eks­per­tams. Ga­liu pa­teik­ti pa­vyz­dį. Bu­vęs ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Ar­vy­das Sek­mo­kas su bend­ro­ve „Nu­kem“, da­ly­vau­jan­čia už­da­rant Ig­na­li­nos at­omi­nę elek­tri­nę, by­li­nė­jo­si ket­ve­rius me­tus. Tam iš­leis­ta 25 mln. li­tų (apie 7,2 mln. eu­rų), jė­gai­nės už­da­ry­mo dar­bai ne­vy­ko, „Nu­kem“ by­lą lai­mė­jo, ky­la grės­mė, kad Lie­tu­va ga­li ne­spė­ti lai­ku – iki 2020 me­tų – už­da­ry­ti at­omi­nės elek­tri­nės. Jei­gu po 2020 me­tų Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja mums ne­skirs dau­giau kaip 1 mlrd. eu­rų to­les­niems dar­bams fi­nan­suo­ti, Lie­tu­va šiuos pi­ni­gus tu­rės skir­ti iš sa­vo biu­dže­to.

– Po­li­ti­kai ne­no­riai kal­ba apie klai­das, ne­te­sė­tus pa­ža­dus ar ne­nu­veik­tus dar­bus. Vis dėl­to, ar Jū­sų va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės veik­lo­je bu­vo da­ly­kų, dėl ku­rių gai­li­tės, ko ne­pa­vy­ko įgy­ven­din­ti?

– Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad švie­ti­mo re­for­ma mo­kyk­lo­se, ku­rios pri­klau­so sa­vi­val­dy­bėms, ir aukš­to­jo moks­lo re­for­ma nė­ra įgy­ven­din­tos taip, kaip bu­vo nu­ma­ty­ta mū­sų Vy­riau­sy­bės pla­nuo­se. Ta­čiau šiuo klau­si­mu yra dir­ba­ma.

Žvel­giant į Vy­riau­sy­bės prog­ra­mą, at­si­lie­ka­me įgy­ven­din­da­mi kai ku­rias prie­mo­nes svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je. Svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­ma pra­dė­ta, ku­ria­ma va­di­na­mo­ji klas­te­ri­nė sis­te­ma da­vė di­de­lių re­zul­ta­tų. Ga­liu pa­mi­nė­ti, kad su­kū­rus kar­dio­lo­gi­jos klas­te­rį tarp Kau­no kli­ni­kų ir Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės, gy­ven­to­jų mir­tin­gu­mas su­ma­žė­jo 20 pro­cen­tų. Su­nkiau re­for­ma vyks­ta sa­vi­val­dy­bėms pri­klau­san­čio­se li­go­ni­nė­se. Ne­tu­ri­me tiks­lo už­da­ry­ti li­go­ni­nių sky­rius, sie­kia­me, kad sis­te­ma veik­tų kei­čian­tis in­for­ma­ci­ja, bend­ra­dar­biau­jant ra­jo­nams ir res­pub­li­ki­nėms li­go­ni­nėms, kaip yra Es­ti­jo­je.

Dar­bo rin­ko­je bū­ti­nas lankstumas

– Vie­nas am­bi­cin­giau­sių šios Vy­riau­sy­bės pro­jek­tų – so­cia­li­nis mo­de­lis. Jis su­lau­kė ne­ma­žai kri­ti­kos, prof­są­jun­gų pa­sip­rie­ši­ni­mo, o pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­siū­lė stab­dy­ti dis­ku­si­jas dėl įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų iki rin­ki­mų. Ne­pai­sant vi­suo­me­nės bai­mių dėl pa­pras­tes­nio at­lei­di­mo iš dar­bo pro­ce­dū­rų, iš­ei­ti­nių iš­mo­kų ir pan., įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai Sei­me jau pri­im­ti. Ar ga­li­te pa­ti­kin­ti, kad dir­ban­čių­jų si­tua­ci­ja ne­pab­lo­gės?

– Pa­gal esa­mą Dar­bo ko­dek­są, dar­bo rin­kos lanks­tu­mą, šian­dien Lie­tu­va yra 105 vie­to­je pa­sau­ly­je. Šiuo po­žiū­riu esa­me pa­na­šūs į kai ku­rias Af­ri­kos ša­lis. Na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas, ar rei­kia keis­ti si­tua­ci­ją mū­sų dar­bo rin­ko­je? Ma­nau, rei­kia. Tai tu­rė­jo pa­da­ry­ti dar anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės.

Sta­tis­ti­ka ro­do, kad 93 proc. dir­ban­čių­jų iš dar­bo iš­ei­na sa­vo no­ru, ne­gau­da­mi jo­kių iš­mo­kų. So­cia­li­nio mo­de­lio tiks­las – ap­sau­go­ti žmo­nes, ku­rie yra at­lei­džia­mi iš dar­bo, kad jiems bū­tų mo­ka­mos ne ma­žes­nės iš­mo­kos. Jos bus su­da­ry­tos iš ke­lių da­lių. Pa­tvir­tin­ta, kad 1 mė­ne­sio dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio iš­mo­ką mo­ka darb­da­vys, pa­pil­do­mos iš­mo­kos bus mo­ka­mos pri­klau­so­mai nuo dar­bo sta­žo: jei­gu žmo­gus tu­ri iki pen­ke­rių me­tų dar­bo sta­žą, jam mo­ka­ma dar vie­na pa­pil­do­ma iš­mo­ka, jei nuo 10 iki 20 me­tų – 2, o jei di­des­nį nei 20 me­tų dar­bo sta­žą – 3 iš­ei­ti­nės iš­mo­kos. Taip pat pa­pil­do­mai pri­si­de­da ir so­cia­li­nio drau­di­mo ne­dar­bo iš­mo­kos. Mū­sų tiks­las rea­liai ap­sau­go­ti dar­buo­to­jus, kad jie ne­emig­ruo­tų. Jei ma­ty­si­me, kad si­tua­ci­ja pra­stė­ja, tuo­met gal­vo­si­me, ką ga­li­ma tai­sy­ti, bet aš ti­kiu, kad pri­im­tos pa­tai­sos at­neš dau­giau nau­dos vi­siems.

Tu­ri­me su­pras­ti, kad darb­da­vių po­žiū­ris į dar­buo­to­jus pa­sta­ruo­ju me­tu la­bai kei­čia­si. Jie su­pran­ta, kad dar­buo­to­jai yra pri­de­da­mo­sios ver­tės kū­rė­jai ir no­ri iš­sau­go­ti kiek­vie­ną žmo­gų, ku­ris ge­rai at­lie­ka sa­vo funk­ci­jas. Klai­din­gai gal­vo­ja­me, kad darb­da­viai steng­sis at­si­kra­ty­ti dar­buo­to­jų. O ką jie ta­da sam­dys? So­cia­li­nis mo­de­lis leis mo­te­rims, au­gi­nan­čioms vai­kus, dirb­ti pu­sę die­nos, leis leng­viau įsi­dar­bin­ti moks­lei­viams, stu­den­tams. Jei­gu su­pran­ta­me, kad Lie­tu­va yra at­vi­ra, ma­ža, kon­ku­ruo­jan­ti, į eks­por­tą orien­tuo­ta vals­ty­bė, tu­ri­me ei­ti prog­re­sy­vu­mo ke­liu. Ša­lis tu­ri bū­ti lais­ves­nė, pa­žan­ges­nė. Tai rei­ka­lau­ja lanks­tu­mo dar­bo rin­ko­je.

– Pa­sta­ruo­sius mė­ne­sius ženk­li­no ga­li­mos po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos skan­da­lai. Tei­sė­sau­gos dė­me­sio cen­tre at­si­dū­rė ke­lių di­džių­jų po­li­ti­nių jė­gų – Li­be­ra­lų są­jū­džio, Tvar­kos ir teisingumo„, Dar­bo partijos at­sto­vai. Va­di­na­si, pa­skui kas an­trą di­džią­ją par­la­men­ti­nę par­ti­ją nu­tį­so įta­ri­mų šlei­fas. Kaip ver­ti­na­te to­kią pa­dė­tį?

– No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad to­kie ko­rup­ci­jos skan­da­lai – pa­vie­niai at­ve­jai, o ne sis­te­mi­nė prob­le­ma. Ta­čiau ne­abe­jo­ju, kad skan­da­lai ti­krai tu­ri įta­kos si­tua­ci­jai po­li­ti­nė­je are­no­je ir ga­li vie­naip ar ki­taip pa­veik­ti rin­kė­jų nuo­mo­nę. Tai aki­vaiz­džiai ma­ty­ti.

Ki­ta ver­tus, tei­gia­mai žiū­riu į tai, kad tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ko­vo­ja su ko­rup­ci­ja. Šis klau­si­mas ak­tua­lus ne tik Lie­tu­vo­je, bet vi­so­je Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je. Pa­žvel­ki­me į Ro­mos me­ro rin­ki­mus, ku­riuos lai­mė­jo jau­na ne­ži­no­ma po­li­ti­kė Vir­gi­nia Rag­gi, per sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją dau­giau­sia kal­bė­ju­si apie ko­vą su ko­rup­ci­ja.

– So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (LSDP) pri­sta­tė pir­mi­nį rin­ki­mų prog­ra­mos Di­di Lietuva va­rian­tą ir su­lau­kė pa­šai­pų dėl klai­dų bei lo­gi­kos trū­ku­mo, kri­ti­kos dėl dau­gy­bės gra­žių pa­ža­dų, ku­riems te­sė­ti ne­ži­nia kur bus im­ami pi­ni­gai. Ką ma­no­te apie pa­skelb­tą juo­draš­ti­nę LSDP rin­ki­mų prog­ra­mą? Ko­kie da­ly­kai jums as­me­niš­kai bus svar­biau­si šios rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu?

– Mū­sų nu­ma­ty­ti pa­ža­dai nė­ra po­pu­lis­ti­niai. Kai ku­rie eks­per­tai įver­ti­no, kad mū­sų pa­ža­dai – vie­ni kuk­les­nių. No­riu pa­sa­ky­ti, kad „Di­di Lie­tu­va“ dar nė­ra mū­sų ga­lu­ti­nė prog­ra­ma. Pir­mi­nis rin­ki­mų prog­ra­mos pri­sta­ty­mas pa­ska­tins žmo­nes ver­tin­ti, kas yra siū­lo­ma, jie ga­lės ra­šy­ti at­si­lie­pi­mus. Mė­ne­sį lauk­si­me pa­siū­ly­mų. No­ri­me įtrauk­ti vi­suo­me­nę, kad ji dis­ku­tuo­tų, kri­ti­kuo­tų mū­sų pa­siū­ly­mus, siū­ly­tų sa­vo idė­jas. Ti­krą rin­ki­mų prog­ra­mą pri­sta­ty­si­me rugp­jū­tį.

Tu­rė­da­mi gal­vo­je mū­sų geo­po­li­ti­nę ir geog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją, to­liau tu­ri­me už­ti­krin­ti vals­ty­bės sau­gu­mą pla­čią­ja pra­sme – ne tik ener­ge­ti­nį, bet ir gy­ny­bi­nį. Mū­sų ša­lis orien­tuo­ta į eks­por­tą, to­dėl ar­ti­miau­siu me­tu tu­ri­me pri­im­ti Eks­por­to ga­ran­ti­jų prog­ra­mą ir įsta­ty­mą, ga­ran­tuo­jan­tį vers­lui ga­li­my­bes leng­viau pri­trauk­ti nau­jų tech­no­lo­gi­jų. To­liau ma­žin­si­me so­cia­li­nę at­skir­tį rea­liai di­din­da­mi pa­ja­mas per NPD. Dis­ku­tuo­ja­me apie nu­li­nio pel­no mo­kes­čio ta­ri­fo tai­ky­mą in­ves­ti­ci­joms ar­ba rein­ves­ti­ci­joms, jei­gu jos nau­do­ja­mos nau­joms tech­no­lo­gi­joms. Ki­ta svar­bi kryp­tis – iš­ma­nio­ji spe­cia­li­za­ci­ja. Tai prog­ra­ma, nu­kreip­ta į ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mą, vers­lo ir moks­lo slė­nių už­pil­dy­mą – be moks­lo ir vers­lo si­ner­gi­jos, bend­rų pro­jek­tų var­gu ar ga­lė­si­me iš­lik­ti pa­žan­gia vals­ty­be. To­liau – už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas. Jis pri­klau­so ir nuo so­cia­li­nio mo­de­lio pri­ėmi­mo. Taip pat mums svar­bi uni­ver­si­te­tų re­for­ma. Klai­pė­dos ir Šiau­lių uni­ver­si­te­tai tu­rė­tų iš­lik­ti, ta­čiau bū­tų nu­brėž­tos aiš­kios jų moks­lo kryp­tys.

Bu­vo ir „ge­rų mėnesių“

– Kol kas LSDP ne­už­lei­džia po­zi­ci­jų po­pu­lia­ru­mo rei­tin­gų len­te­lė­se. Kiek vie­tų nau­ja­me Sei­me pla­nuo­ja­te tu­rė­ti? Kas yra pa­grin­di­niai so­cial­de­mo­kra­tų kon­ku­ren­tai?

– Vis­kas pri­klau­sys nuo rin­kė­jų, vi­suo­me­nės ak­ty­vu­mo. No­rė­čiau, kad LSDP at­sto­vų Sei­me skai­čius bū­tų ne ma­žes­nis, nei da­bar­ti­nis. Tai bū­tų di­džiu­lis lai­mė­ji­mas.

Ma­nau, kad vi­sos par­ti­jos yra kon­ku­ren­tės. Kiek­vie­na jų gal­vo­ja apie sa­vo rei­tin­gus ir kaip pri­trauk­ti kuo dau­giau rin­kė­jų.

– Ko­kios po­li­ti­nės jė­gos ga­lė­tų bū­ti so­cial­de­mo­kra­tų par­tne­rės po Sei­mo rin­ki­mų, o kam griež­tai sa­ky­tu­mė­te „ne?

– Da­bar nie­kam ne­sa­ky­čiau „ne“. Vis­kas pri­klau­sys nuo rin­ki­mų baig­ties, už ko­kias par­ti­jas vi­suo­me­nė bal­suos. Ma­nau, tik po rin­ki­mų pra­si­dės tam ti­kri po­kal­biai, de­ry­bos su ga­li­mais par­tne­riais. Šian­dien ga­lė­čiau įvar­dy­ti, kad mums ar­ti­ma Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga, su­ta­ria­me ir su da­bar­ti­niais koa­li­ci­jos par­tne­riais.

– Ar ma­to­te sa­ve prem­je­ro pos­te pa­si­bai­gus šiai ka­den­ci­jai?

– Tai pri­klau­sys nuo rin­kė­jų va­lios.

– Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos san­ty­kiai su pre­zi­den­te D. Gry­baus­kai­te vi­sa­da bu­vo ga­na įtemp­ti. Ta­čiau ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams, re­gis, jie dar la­biau pa­šli­jo – me­ti­nia­me pra­ne­ši­me ša­lies va­do­vė ne­gai­lė­jo kri­ti­kos val­dan­tie­siems, Vy­riau­sy­bei. Kaip bend­rau­si­te li­ku­sius mė­ne­sius iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos?

– San­ty­kiai ne­bu­vo pa­šli­ję vi­są lai­ką. Bu­vo ir ge­rų mė­ne­sių, ge­rų at­si­lie­pi­mų. Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją Vy­riau­sy­bė vyk­do sa­vo prog­ra­mą, aš, kaip prem­je­ras, dir­bu sa­vo dar­bą.

Į jū­sų klau­si­mą ga­lė­tų at­sa­ky­ti pre­zi­den­tė. Ma­no no­ras, kad ko­man­da bū­tų stip­ri, pre­zi­den­tė, prem­je­ras ir Sei­mo pir­mi­nin­kė ge­rai su­tar­tų, bend­rau­tų, vie­ni ki­tus su­pras­tų ir siek­tų už­sib­rėž­tų tiks­lų, svar­bių Lie­tu­vos žmo­nėms. Vi­sa­da gal­vo­ju apie Lie­tu­vą, o ne apie tai, kaip ma­ne ver­tins. Ma­nau, kad pir­miau­sia žmo­nės tu­rė­tų ver­tin­ti ne po­pu­lis­ti­nes idė­jas, o nu­veik­tus dar­bus.