6 etapai, kaip jus verbuos Kremliaus šnipai
Apie šni­pus ku­ria­mi fil­mai su in­tri­guo­jan­čiais siu­že­tais, bet rea­ly­bė bū­na vi­sai ki­to­kia: daug skaus­mo, nu­si­vy­li­mo, iš­da­vys­čių, ki­tų ne­igia­mų jaus­mų. Taip tei­gia Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) žval­gy­bos par­ei­gū­nė, stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vė Au­re­li­ja Kat­ku­vie­nė. Per tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų fes­ti­va­lį „Lo­gin“ ji kal­bė­jo te­ma „Krem­liaus aki­ra­ty­je jūs – kaip vei­kia kai­my­ni­nių ša­lių šni­pai.“ 

A. Kat­ku­vie­nė pri­mi­nė, kad Lie­tu­vo­je dau­ge­lį me­tų vei­kia dvie­jų ša­lių prieš­iš­kos žval­gy­bos – Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos, jos da­li­ja­si in­for­ma­ci­ja, de­ri­na tiks­lus ir dar­bus. VSD par­ei­gū­nė pa­sa­ko­jo, kad į mū­sų ša­lį at­vyks­tan­tys as­me­nys bū­na ge­rai par­uoš­ti, daž­niau­siai mo­ka vie­ti­nę – lie­tu­vių kal­bą, bū­na pa­si­ren­gę veik­ti prieš mū­sų vals­ty­bę.

Aurelija Katkuvienė / "Login" organizatorių nuotrauka

Vei­ki­mo metodai

Ko­kiais me­to­dais vei­kia­ma Lie­tu­vo­je? Vie­nas to­kių – su dip­lo­ma­ti­ne prie­dan­ga vei­kian­tys par­ei­gū­nai. Jie ne­bū­ti­nai yra žval­gy­bų tar­ny­bų kad­ri­niai par­ei­gū­nai, bet jų ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja ke­liau­ja į žval­gy­bas. Ki­tas iš­ski­ria­mas me­to­das – dar­bas be dip­lo­ma­ti­nės prie­dan­gos, tai ga­li bū­ti nuo žur­na­lis­tų iki vers­li­nin­kų, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ir taip to­liau. Kaip sa­kė VSD žval­gy­bos par­ei­gū­nė, prie­dan­gos me­to­dų ga­li bū­ti daug.

„Svar­biau­sias da­ly­kas, ką rei­kia ži­no­ti, – bū­tent Ru­si­jos slap­to­sioms tar­ny­boms bū­din­gi me­to­dai yra fik­ty­vios as­me­ny­bės“, – tei­gė ji.

A. Kat­ku­vie­nė pri­mi­nė vie­ną is­to­ri­ją, kai pa­aiš­kė­jo, kad por­tu­ga­lu pri­sta­tan­tis as­muo bu­vo ru­sas Ser­ge­jus Ja­kov­le­vas. Ir ki­tą at­ve­jį, kai į Ang­li­ją iš­va­žia­vu­si ru­sė iš­te­kė­jo, pa­ėmė vy­ro pa­var­dę, ta­po An­na Cham­pan, vė­liau iš­vy­ko į JAV. Tai pa­vyz­dys prie­dan­gos me­to­do, trun­kan­čio il­gai, bran­giai kai­nuo­jan­čio, su­nkiai ap­tin­ka­mo.

„Ti­kė­ti­na, pir­mais me­tais ji ne­tu­rė­jo už­duo­čių, iš­sky­rus tai, kad megz­tų so­cia­li­nį tink­lą, įsit­vir­tin­tų. Ta­da pra­dė­jo rink­ti me­džia­gą“, – sa­kė A. Kat­ku­vie­nė.

Pla­tus spektras

Kaip tei­gė VSD žval­gy­bos par­ei­gū­nė, ne­svar­bu, ko­kiais me­to­dais vei­kia­ma. Sie­kia­ma vie­no tiks­lo – rink­ti in­for­ma­ci­ją. Do­mi­ma­si aukš­čiau­siais vals­ty­bės va­do­vais, as­me­ni­niu jų gy­ve­ni­mu, nuo­tai­ko­mis po­li­ti­nė­se par­ti­jo­se, vers­lo si­tua­ci­ja, stra­te­gi­niais vals­ty­bės ob­jek­tais, ty­ri­mais, iš­ra­di­mais, star­tuo­lių idė­jo­mis, vi­suo­me­ni­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se vy­rau­jan­čio­mis nuo­mo­nė­mis.

Spek­tras, kaip tei­gė A. Kat­ku­vie­nė, bū­na la­bai pla­tus. Pir­miau­sia tai­ki­niais tam­pa as­me­nys, dir­ban­tys su vals­ty­bės pa­slap­ti­mis, įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja. Sie­kia­ma prie­iti prie as­me­nų, ku­rie yra gre­ta va­do­vų, tu­rin­čių žval­gy­bas do­mi­nan­čios in­for­ma­ci­jos. Tai­ko­ma­si ir į mū­sų po­ten­cia­lą – jau­ni­mą, ge­rai be­si­mo­kan­tį, ak­ty­vų, pers­pek­ty­vų.

Ver­ba­vi­mo procesas

Kaip pa­sa­ko­jo A. Kat­ku­vie­nė, ver­ba­vi­mo pro­ce­se yra iš­ski­ria­mi 6 eta­pai. Tas lai­ko­tar­pis pa­pras­tai „trun­ka nuo pu­sės ir ke­le­to me­tų, o jei rei­kia, ir dar il­giau“.

1 eta­pas – užduotis

Pir­miau­sia žval­gas gau­na už­duo­tį.

2 eta­pas – taikinys

Pa­si­ren­ka­mas tai­ki­nys, ku­ris ga­li bū­ti as­muo, įmo­nė, or­ga­ni­za­ci­ja.

3 eta­pas – informacija

Pra­de­da­ma rink­ti in­for­ma­ci­ja.

Pa­sak VSD žval­gy­bos par­ei­gū­nės, krei­pia­mas dė­me­sys į svar­biau­sius da­ly­kus, sie­kiant pa­ti­krin­ti, kiek as­muo ga­li bū­ti pa­žei­džia­mas: gy­ve­ni­mo bū­das, fi­nan­si­nė pa­dė­tis, as­me­ni­nės sa­vy­bės, ko trūks­ta, ko rei­kia, ko­kios komp­ro­mi­tuo­jan­čios in­for­ma­ci­jos ga­li bū­ti, tar­ki­me, sle­pia­mi in­ty­mūs ry­šiai ar sek­sua­li­nė orien­ta­ci­ja, gal yra ne­le­ga­lių po­mė­gių, ža­lin­gų įpro­čių, ne­tin­ka­mų so­cia­li­nių ry­šių.

VSD žval­gy­bos par­ei­gū­nė pa­sa­ko­jo, kad ir vi­so ver­ba­vi­mo me­tu įvai­riais bū­dais ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja. Tai ga­li bū­ti vie­šų­jų šal­ti­nių apž­val­ga. Tai ga­li bū­ti da­ro­ma per vir­tua­lią erd­vę.

4 eta­pas – kontaktas

Su tai­ki­niu už­mez­ga­mas kon­tak­tas. Kon­tak­tas la­bai il­gas, nuo­sek­lus.

Svar­biu ver­ba­vi­mo eta­pu A. Kat­ku­vie­nė va­di­no kon­tak­tą. Šiai ope­ra­ci­jai ruo­šia­ma­si la­bai rim­tai. Pa­pras­tai ji vyks­ta vie­šo­je erd­vė­je. Tai ga­li bū­ti įvai­rūs ren­gi­niai, kon­fe­ren­ci­jos, su­si­rin­ki­mai, tie­siog par­duo­tu­vės. Ga­li at­ro­dy­ti, kad kon­tak­tas ne­ty­či­nis, at­si­tik­ti­nis. Mat taip ir yra su­pla­nuo­tas. Vie­nas iš pa­vyz­džių. Tar­ki­me, žmo­gus žai­džia te­ni­są. Prieš­iš­kų tar­ny­bų at­sto­vas taip pat už­si­ra­šys žais­ti. Po kaž­kiek lai­ko tar­si ne­ty­čia par­ti­ją su­žais kar­tu. Kon­tak­tas jau už­megz­tas.

5 eta­pas – įtraukimas

Įtrau­kia­ma iš lė­to.

Per įtrau­ki­mo eta­pą ku­ria­mas kuo stip­res­nis emo­ci­nis ry­šys. At­si­ran­da bend­rų in­te­re­sai, po­mė­gių. Mez­ga­ma drau­gys­tė, ar­ti­mi san­ty­kiai. Lai­ko­ma­si „ko­jos tarp­du­ry­je“ pri­nci­po. Tas pe­rio­das ga­li bū­ti il­gas. Ga­liau­siai ver­buo­ja­ma. Bū­na daug žmo­giš­kų da­ly­kų, tai­ko­ma­si į su­ži­no­tas silp­ny­bes, ne­pa­ten­kin­tus lū­kes­čius, ne­pa­ten­kin­tus po­rei­kius. Tam nau­do­ja­mi ati­tin­ka­mi įran­kiai. Tar­ki­me, jei žmo­gui trūks­ta įver­ti­ni­mo, tai or­ga­ni­zuo­ja­ma. O jei yra kerš­to po­rei­kis, jis pa­ten­ki­na­mas.

6 eta­pas – užverbavimas

Ga­liau­siai as­muo pa­si­da­ro sve­ti­mo žai­di­mo da­li­mi. Jis tam­pa agen­tu. T. y. už­ver­buo­ja­mas.

To­dėl tam, kad žmo­gus ne­pak­liū­tų į prieš­iš­kos ša­lies žval­gy­bos spąs­tus, jam rei­ka­lin­gas kuo di­des­nis psi­cho­lo­gi­nis at­spa­ru­mas.