4 opozicijos kaltinimai Aurelijui Verygai
Opo­zi­ci­nės Sei­mo frak­ci­jos pir­ma­die­nį nu­spren­dė pra­dė­ti in­ter­pe­lia­ci­jos pro­ce­są svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­trui „vals­tie­čiui“ Au­re­li­jui Ve­ry­gai. Svei­ka­tos ap­sau­gos sek­to­rius pa­sta­ruo­ju me­tu ta­po ti­kru mi­nų lau­ku, bet mi­nis­tras ne­val­do pro­ce­so ir ne­ga­li pa­teik­ti rei­kia­mų spren­di­mų, tei­gia­ma  iš­pla­tin­ta­me Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos pra­ne­ši­me. Pa­tei­kia­me 4 su­for­mu­luo­tus kal­ti­ni­mus Svei­ka­tos mi­nis­trui Au­re­li­jui Ve­ry­gai.

Klausimai – žingsnis interpeliacijos link

„Šiandien buvome susitikę ir priėmėme sprendimą rengti klausimus – tai yra pirmas žingsnis interpeliacijai, klausimų pateikimas. Šiandien mėginsime suderinti šiuos klausimus tarp opozicinių frakcijų“, – BNS pirmadienį sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, preliminariai planuojama ministrą klausti dėl situacijos su receptiniais vaistais, taip pat dėl sprendimo nuo sausio 1 dienos nekelti atlyginimų medikams, dėl politinio pasitikėjimo asmenų įdarbinimo bei spaudimo Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams trauktis iš pareigų.

Medikams atstovaujančios organizacijos reikalauja nuo sausio didinti atlyginimus visiems medikams. A. Veryga siūlo atlyginimus medikams kelti nuo kitų metų gegužės 1-osios, medikų siūlymus jis teigė vertinantis skeptiškai.

Įsigaliojus tvarkai, pagal kurią vaistinėse gali lankytis slapti pirkėjai, pacientai ėmė skųstis, jog vaistinės ėmė prašyti receptų vaistams, kuriems iki tol tokių reikalavimų netaikė, nors, atsižvelgiant į teisės aktus, turėjo tą daryti. A. Veryga teigė, kad nebuvo žinoma apie tokį didelį pažeidimų mastą, todėl pacientai ir nebuvo iš anksto informuojami, kad turėtų pasirūpinti receptais. Atsižvelgusi į kilusį pasipiktinimą, ministerija pranešė, kad pusmetį vaistinės dėl slaptų pirkėjų užfiksuotų pažeidimų baudžiamos nebus.

1. Medikų atlyginimai.

Medikai ir slaugytojai reikalauja 30 proc. didinti darbo užmokestį nuo 2018 m. sausio mėnesio. Valstybinių ligonių kasų duomenimis, 2017 m. sausio-rugsėjo mėn. gydytojų vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis fiziniam asmeniui siekė 1093 eurus iki mokesčių, slaugytojų – 749 eurai.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga bei Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė atsakymų į klausimus apie darbo užmokesčio didinimą arba pateikė iš dalies: nėra aiškūs lėšų šaltiniai.

Medikai taip pat iškėlė ir kitų klausimų, kurie reikalauja greitos Sveikatos apsaugos ministerijos reakcijos bei sumanių sprendimų: tai ir darbo krūvių reglamentavimas nustatant minimalų vienam pacientui skiriamą laiką, gydytojų tobulinimasis, eilių reguliavimas be bausmių ar sankcijų.

Ministro A. Verygos vadovaujama ministerija nėra pateikusi išsamių atsakymų, kas bus daroma mažinant biurokratinę naštą medikams ir gerinant pacientų aptarnavimą.

2. Slapti pirkėjai gąsdina vaistininkus.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimas nuo lapkričio 1 d. įteisinti „slaptus pirkėjus“ vaistinėse sukėlė tikrą krizę: vaistininkai išsigando atsakomybės už ne pagal taisykles parduotus receptinius vaistus, tai padidino eiles prie medikų durų. Kyla klausimas, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija nenumatė tokio scenarijaus, nesiėmė prevencinių priemonių ir nedirbo su vaistininkais informuodami gyventojus. „Dėl man nesuprantamų priežasčių ponas A. Veryga sąmoningai nesiima sisteminių sveikatos priežiūros problemų sprendimo ir imituoja savo veiklą vaikydamasis vaistininkus be recepto parduodančius druskintą vandenį. Eilės, gydytojų ir slaugytojų krūviai bei atlyginimai yra tos problemos, kurios šiandien stokoja ministro dėmesio ir idėjų“, – teigia LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

3. Kadencijos gydymo įstaigų vadovams.

Klausimų kelia ir siekis įvesti kadencijas ne tik sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, bet ir visiems vadovaujantiems asmenims administracijoje. Socialdemokratų manymu, taip būtų paralyžiuojama visos įstaigos veikla ir pakenks pacientų interesams.

4. Priklausomybės centrų reforma.

Nekvalifikuotai vykdoma ir priklausomybės centrų reforma Lietuvoje, kai koordinuojančią įstaigą ketinama kurti ne Vilniaus priklausomybės ligų centre, bet steigiant naują instituciją. Seimo Priklausomybių prevencijos komisija yra rekomendavusi stabdyti šią reformą.