4-ios Pensijų sistemos pertvarkos priemonės pagal Lietuvos banką
Lie­tu­vo­je spar­čiai dau­gė­jant pen­si­nin­kų bei ma­žė­jant dir­ban­čių­jų, ku­rie iš­lai­ky­tų sen­jo­rus, Lie­tu­vos ban­kas skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais – anot jo, bū­ti­na re­for­muo­ti pen­si­jų sis­te­mą ir su­sie­ti dir­ban­čio žmo­gus įmo­kas vals­ty­bei su bū­si­ma jo pen­si­ja. Pa­tei­kia­ma 4 siū­lo­mos prie­mo­nės.

„Mū­sų po­zi­ci­ja vie­na­reikš­mė – da­bar­ti­nis pen­si­jų sis­te­mos mo­de­lis nė­ra pa­kan­ka­mai gy­vy­bin­gas. Emig­ra­ci­jos mas­tas, ma­žas gims­ta­mu­mas, sens­tan­ti vi­suo­me­nė – ši fak­tų vi­su­ma pra­na­šau­ja, kad, ar­ti­miau­siu me­tu ne­siė­mus reikš­min­gų pert­var­kų, vals­ty­bei ne­pa­vyks už­ti­krin­ti pa­kan­ka­mų gy­ven­to­jų pa­ja­mų se­nat­vė­je ne­di­di­nant vals­ty­bės sko­los. Su­si­dū­rė­me su rea­lia grės­me, kad šian­die­ni­nė ten­den­ci­ja, jei ar­ti­miau­siu lai­ku ne­pa­kei­si­me jos kryp­ties, to­liau di­dins pa­ja­mų ne­ly­gy­bę bei skur­dą ir ga­liau­siai pa­kirs vie­šuo­sius fi­nan­sus“, – pra­ne­ši­me spau­dai sa­ko Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas.

1) įtei­sin­ti as­me­ni­nes sąs­kai­tas, ku­rios tvir­tu ry­šiu su­sie­tų as­mens per gy­ve­ni­mą su­mo­kė­tas įmo­kas ir gau­na­mas iš­mo­kas ne­prik­lau­so­mai nuo dar­bo sta­žo. Vals­ty­bė įsi­pa­rei­go­tų as­me­ni­nė­je gy­ven­to­jo sąs­kai­to­je su­kaup­tą su­mą iš­mo­kė­ti, o gy­ven­to­jas kiek­vie­ną die­ną ga­lė­tų pa­si­žiū­rė­ti, ko­kia su­ma bus su­kaup­ta. Skaid­ru­mas ir aiš­ku­mas di­dins mo­ty­va­ci­ją mo­kė­ti įmo­kas. Sąs­kai­tų grą­ža bū­tų pa­pil­do­mai in­dek­suo­ja­ma at­siž­vel­giant į eko­no­mi­kos au­gi­mo tem­pą. Kad pen­si­jų sis­te­mos I pa­ko­pa bū­tų at­spa­res­nė šo­kams ir tin­ka­mai rea­guo­tų į nu­ma­to­mą vi­suo­me­nės se­nė­ji­mą bei emig­ra­ci­ją, rei­kė­tų tai­ky­ti ir au­to­ma­ti­nes įmo­kų ir (ar­ba) pen­si­jų iš­mo­kų sta­bi­li­za­vi­mo prie­mo­nes, t. y. as­me­ni­nių sąs­kai­tų grą­ža bū­tų tiks­li­na­ma ir pa­gal tam ti­krus de­mog­ra­fi­nius par­ame­trus. As­me­ni­nių sąs­kai­tų grą­žos par­ame­trus siū­lo­ma nu­sta­ty­ti ne­prik­lau­so­mai ins­ti­tu­ci­jai, kad pen­si­jų sis­te­ma ne­tap­tų po­li­ti­nio cik­lo įkai­te. Ly­giag­re­čiai siū­lo­ma įsteig­ti re­zer­vi­nį fon­dą, ku­ris leis­tų sta­bi­li­zuo­ti pen­si­nio am­žiaus žmo­nių pa­ja­mas kri­zi­niu lai­ko­tar­piu;

2) Lanks­tes­nė vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­jų dar­bo ir iš­ėji­mo į pen­si­ją forma. Prie­mo­nės – da­li­nė pen­si­ja dir­ban­tie­siems, pen­si­jų iš­mo­kų ir dar­bo ne vi­są dar­bo die­ną ar­ba vi­są dar­bo die­ną de­ri­ni­mas. Taip pat siū­lo­ma su­ma­žin­ti pri­va­lo­mo pen­si­nio am­žiaus reikš­mę ir kar­tu nu­ma­ty­ti pa­ska­tas vy­res­niems žmo­nėms dirb­ti il­giau. Tai pa­di­din­tų no­rin­čių ir ga­lin­čių dirb­ti pen­si­nin­kų mo­ty­va­ci­ją lik­ti dar­bo rin­ko­je il­giau, o iš­ėji­mo į pen­si­ją lai­kas tap­tų la­biau sa­va­no­riš­kas;

3) įtei­sin­ti pri­va­lo­mą gy­ve­ni­mo cik­lo in­ves­ta­vi­mą kau­pian­tiems pen­si­ją II pakopoje. Lie­tu­vos ban­ko ana­li­zė ro­do, kad di­džio­ji da­lis (apie 70 %) II pa­ko­pos da­ly­vių, at­siž­vel­giant į jų am­žių, kau­pia ne­tin­ka­ma­me II pa­ko­pos fon­de, t. y. pri­sii­ma ar­ba per ma­žą, ar­ba per di­de­lę ri­zi­ką, to­dėl ky­la ne­už­dirb­tos pa­kan­ka­mos grą­žos ar­ba lė­šų pra­ra­di­mo grės­mės. Be to, pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mos da­ly­viai yra pa­sy­vūs, nė­ra lin­kę keis­ti sa­vo fon­do, t.y. pri­de­rin­ti jį prie sa­vo ri­zi­kos pro­fi­lio. Įtei­si­nus gy­ve­ni­mo cik­lo in­ves­ta­vi­mo stra­te­gi­jas, pen­si­jų kau­pi­mo da­ly­viui ne­rei­kė­tų im­tis ak­ty­vių veiks­mų, kad jo tur­tas bū­tų val­do­mas op­ti­ma­liai, tai už­ti­krin­tų di­des­nę da­ly­vių in­te­re­sų ap­sau­gą. Lie­tu­vos ban­kas jau yra par­en­gęs ir So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai pa­tei­kęs po­ky­čius nu­ma­tan­čius tei­sės ak­tų pro­jek­tus;

4) pa­ska­tin­ti de­ra­mo ly­gio kau­pi­mą. Ke­lios pen­si­jų sis­te­mos pa­ko­pos pa­de­da iš­skai­dy­ti ri­zi­ką. Vis dėl­to toks pa­pil­do­mas kau­pi­mas tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mas, kad tu­rė­tų reikš­min­gą įta­ką se­nat­vės pa­ja­moms. To­dėl bū­ti­na pa­ska­tin­ti as­me­nis, ku­rių pa­pil­do­ma pen­si­ja šiuo me­tu kau­pia­ma tik iš 2 proc. įmo­kų, kaup­ti dau­giau ar­ba grįž­ti į „Sod­rą“, nes 2 proc. pa­pil­do­mos pen­si­jos da­lies kau­pi­mas nė­ra pa­kan­ka­mas, kad žmo­gus tu­rė­tų pa­kan­ka­mas pa­ja­mas se­nat­vė­je. Taip pat rei­kia už­ti­krin­ti, kad bend­ras įmo­kų į fon­dus ly­gis ne­bū­tų ma­žes­nis, nei jis bu­vo pla­nuo­tas tuo me­tu, kai bu­vo pra­dė­ta kur­ti pen­si­jų sis­te­ma. Bū­ti­na iš­sau­go­ti da­ly­vių ga­li­my­bę sa­vo no­ru di­din­ti įmo­kas iš gau­na­mo dar­bo už­mo­kes­čio ir šią ga­li­my­bę pa­lai­ky­ti.

To­bu­li­nant II pa­ko­pos sis­te­mą, taip pat siū­lo­ma aps­vars­ty­ti ga­li­my­bę, kad gy­ve­ni­mo truk­mės ri­zi­ką (anui­te­to ri­zi­ką) pri­siim­tų vals­ty­bė, t. y. pen­si­jų iš­mo­ką iš II pa­ko­pos fon­de su­kaup­tų lė­šų mo­kė­tų vals­ty­bė. Jei bū­tų pri­im­tas tei­gia­mas spren­di­mas, įver­tin­ti ga­li­my­bę steig­ti vals­ty­bės val­do­mą pen­si­jų fon­dą. Anui­te­to sis­te­mą bū­tų tiks­lin­ga ad­mi­nis­truo­ti vals­ty­bei, nes pri­va­čios anui­te­tus siū­lan­čios drau­di­mo bend­ro­vės teo­riš­kai ga­li bū­ti pa­žei­džia­mos fi­nan­siš­kai, o vals­ty­bei to­kia ri­zi­ka ma­žes­nė. Vals­ty­bės val­do­mo pen­si­jų fon­do eg­zis­ta­vi­mas ga­li tu­rė­ti tei­gia­mą po­vei­kį ma­žes­niems ad­mi­nis­tra­vi­mo mo­kes­čiams, kon­ku­ren­ci­jai, ta­čiau to­kio fon­do tiks­lin­gu­mui ir ri­zi­koms įver­tin­ti rei­kė­tų at­lik­ti pa­pil­do­mą vi­sa­pu­siš­ką ana­li­zę. Bet ku­riuo at­ve­ju gy­ven­to­jams da­ly­va­vi­mas vals­ty­bės ad­mi­nis­truo­ja­mų anui­te­tų ar fon­do sis­te­mo­se tu­rė­tų bū­ti sa­va­no­riš­kas, o ne pri­vers­ti­nis.

Lie­tu­vos ban­kas taip pat siū­lo pen­si­jų re­for­mos kon­teks­te dar kar­tą įver­tin­ti III pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų mo­kes­ti­nės leng­va­tos tiks­lin­gu­mą, t. y. ar ji pa­sie­kia tiks­lą ska­tin­ti vi­sų gy­ven­to­jų pa­ja­mų gru­pių kau­pi­mą se­nat­vei.

Pa­sak Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko, gy­vy­biš­kai rei­ka­lin­giems po­ky­čiams bū­ti­nas pla­taus spek­tro il­ga­lai­kis po­li­ti­nis su­si­ta­ri­mas. To­kių su­si­ta­ri­mų pa­vyz­džių yra Šve­di­jo­je ir Nor­ve­gi­jo­je.