2017-uosius siūloma skelbti Reformacijos metais
Re­for­ma­ci­jos is­to­ri­jos ir ir kul­tū­ros drau­gi­ja krei­pė­si į Sei­mo Li­tua­ni­kos tra­di­ci­jų ir pa­vel­do įpras­mi­ni­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kę, kul­tū­ros bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trus su pa­siū­ly­mu 2017 me­tus Lie­tu­vo­je pa­skelb­ti Re­for­ma­ci­jos me­tais.

Re­for­ma­ci­ja (iš lo­ty­nų kal­bos – pert­var­ky­mas) bu­vo ke­le­tą šimt­me­čių tru­kęs ne tik re­li­gi­nis, bet ir kul­tū­ri­nis, po­li­ti­nis, so­cia­li­nis są­jū­dis, ku­rio pra­džia lai­ko­mas Mar­ty­no Liu­te­rio 95 te­zių pa­skel­bi­mas ant Vi­ten­ber­go ka­ted­ros du­rų 1517 m. spa­lio 31 d. Nuo le­mia­mo mo­men­to 2017-ai­siais bus pra­ėję 500 me­tai.

Kaip ra­šo­ma krei­pi­me­si, Re­for­ma­ci­jos su­kak­ties mi­nė­ji­mas ga­lė­tų pa­ska­tin­ti pa­kan­tą, to­le­ran­ci­ją, de­mo­kra­ti­nį el­ge­sį bei eku­me­ni­nį dia­lo­gą tarp skir­tin­gai ti­kin­čių Lie­tu­vo­je. Anot ini­cia­ty­vos au­to­rių, jų idė­ją pa­lai­ko Po­pie­žiš­ko­ji krikš­čio­nių vie­ny­bės ta­ry­ba, eku­me­niš­kai nu­si­tei­ku­si da­lis ka­ta­li­kiš­kos vi­suo­me­nės, Pa­sau­li­nė liu­te­ro­nų fe­de­ra­ci­ja, pa­sau­li­nis Evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čių al­jan­sas.

„Re­for­ma­ci­ja ini­ci­ja­vo Baž­ny­čios pert­var­ką, jos po­ky­čius, bū­ti­nus at­si­liep­ti į Nau­jų­jų lai­kų iš­šū­kius, kei­tė pa­čios Baž­ny­čios samp­ra­tą, da­vė pos­tū­mį evan­ge­li­kų baž­ny­čių su­kū­ri­mui. [...] Lie­tu­vo­je ji ska­ti­no gim­to­sios kal­bos var­to­ji­mą, raš­ti­jos lie­tu­vių kal­ba kū­ri­mą, švie­ti­mo sis­te­mos plė­to­ji­mą ir jos ati­ti­ki­mą anks­ty­vų­jų Nau­jų­jų lai­kų vi­suo­me­nės po­rei­kiams, tau­tos sa­vi­mo­nės for­ma­vi­mą­si“, – ra­šo­ma krei­pi­me­si.

Pir­mo­sios Re­for­ma­ci­jos idė­jos liu­te­ro­ny­bės pa­vi­da­lu Lie­tu­vos Di­džią­ją Ku­ni­gaikš­tys­tę pa­sie­kė XVI a. pir­mo­je pu­sė­je ir pli­to pog­rin­dy­je, mat tuo me­tu Len­ki­ją bei LDK val­dęs Žy­gi­man­tas Se­na­sis pro­tes­tan­tų at­žvil­giu bu­vo nu­si­tei­kęs prieš­iš­kai. Lie­tu­viš­kos raš­ti­jos prog­ra­mą no­rė­ję įgy­ven­din­ti liu­te­ro­nai Ab­rao­mas Kul­vie­tis bei Sta­nis­lo­vas Ra­po­lio­nis tą pa­da­ry­ti emig­ra­vo į Ka­ra­liau­čių. Ten 1547 m. liu­te­ro­nas Mar­ty­nas Maž­vy­das iš­lei­do ir pir­mą­ją lie­tu­viš­ką spaus­din­tą kny­gą „Ka­te­kiz­mas“. Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je XVIII a. gy­ve­no ir kū­rė ir ki­tas gar­sus lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros pra­di­nin­kas, liu­te­ro­nų ku­ni­gas Kris­ti­jo­nas Do­ne­lai­tis. Tuo me­tu LDK, ėmus val­dy­ti Žy­gi­man­tui Au­gus­tui, Re­for­ma­ci­jos idė­jų ša­li­nin­kų at­žvil­giu at­si­ra­do dau­giau to­le­ran­ci­jos, į pro­tes­tan­tiz­mą pe­rei­da­vo ir žy­mių gi­mi­nių, to­kių kaip Rad­vi­los, Pa­cai, Kiš­kos, Hle­ba­vi­čiai, at­sto­vai. Vie­nas ryš­kiau­sių pro­tes­tan­tų tarp vals­ty­bi­nin­kų bu­vo Lie­tu­vos kanc­le­rio bei Vil­niaus vai­va­dos par­ei­gas ėjęs kal­vi­nis­tas Mi­ka­lo­jus Rad­vi­la Juo­da­sis Ne­se­niai Lie­tu­vo­je mi­nė­tos jo gi­mi­mo 500 me­tų ir mir­ties 450 me­tų sukaktys.

Lie­tu­vos Re­for­ma­ci­jos is­to­ri­jos ir ir kul­tū­ros drau­gi­ja pa­žy­mi, jog Re­for­ma­ci­ja „in­ten­sy­vi­no kū­ry­bin­gą kul­tū­rų są­vei­ką, stip­ti­no Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą, pa­ska­ti­no spaus­tu­vių kū­ri­mą­si ir spaus­din­to žo­džio po­vei­kį, lie­tu­viš­kų raš­tų lei­dy­bą Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je, su­kū­rė pir­muo­sius ne­scho­las­ti­nės fi­lo­so­fi­jos ir vi­suo­me­nės fi­lo­so­fi­jos teks­tus Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je, for­ma­vo vi­suo­me­nės nuo­sta­tas, bran­di­nan­čias to­le­ran­ci­ją, de­mo­kra­ti­ją, švie­ti­mą“.

Raš­tą pa­si­ra­šę Lie­tu­vos Re­for­ma­ci­jos is­to­ri­jos ir kul­tū­ros drau­gi­jos val­dy­bos na­riai: prof. Si­gi­tas Kregž­dė, Do­na­tas Bal­čiaus­kas, doc. In­gė Luk­šai­tė, prof. Dai­no­ra Po­ciū­tė-Abu­ke­vi­čie­nė, prof. Do­bi­las Kir­ve­lis, Vy­tau­tas A. Go­cen­tas, „Lie­tu­vos evan­ge­li­kų ke­lio“ re­dak­to­rius Kęs­tu­tis Pu­lo­kas, ra­šy­to­jas Ar­vy­das Va­lio­nis, Al­gis M. Kregž­dė, Al­gir­das M. Že­mai­tai­tis, Ing­ri­da Ram­šie­nė, Kė­dai­nių kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ri­man­tas Žir­gu­lis, Dan­guo­lė Jur­šie­nė. Taip pat ini­cia­ty­vai pri­ta­rė ir raš­tą pa­si­ra­šė prof. Rai­mon­da Ra­gaus­kie­nė, „Vil­niaus re­for­ma­tų ži­nių“ re­dak­to­rė ir lei­dė­ja Da­li­ja Gud­liaus­kie­nė, Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras But­ke­vi­čius bei pa­va­duo­to­ja Edi­ta Lans­ber­gie­nė, doc. Dei­man­tas Kar­ve­lis.