2015-ųjų „krikštynos“ – politikų rūpestis ir išmonė
Po­li­ti­kai at­ei­nan­čius 2015-uo­sius pa­krikš­ti­jo iš­ki­lių is­to­ri­nių as­me­ny­bių ir poe­tų, et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) par­amos be­si­vys­tan­čioms ša­lims me­tais. Uos­ta­mies­ty­je iš­skir­ti­nis dė­me­sys bus ski­ria­mas sen­jo­rams, nes bū­tent jiems de­di­kuo­ja­mi bū­si­mi me­tai.

Dau­ge­liu ta­len­tų pa­si­žy­mė­ju­si My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio as­me­ny­bė ir Lie­tu­vos et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų sa­vi­tu­mai – to­kius ak­cen­tus bū­si­miems 2015-ie­siems me­tams su­dė­lio­jo Sei­mas. At­ei­nan­tiems me­tams „de­di­ka­ci­jas“ par­uo­šė ir ke­lios ša­lies sa­vi­val­dy­bės. Tuo me­tu Eu­ro­pos Par­la­men­tas (EP) at­ei­nan­čius me­tus vi­so­je Bend­ri­jo­je pa­sky­rė vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo po­li­ti­kai.

K. Do­ne­lai­tį pa­keis M. K. Oginskis

Bai­gian­tis lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kui Kris­ti­jo­nui Do­ne­lai­čiui de­di­kuo­tiems me­tais, at­ei­nan­čius 2015-uo­sius me­tus Sei­mas pa­sky­rė iš­ki­liam vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės vei­kė­jui, dip­lo­ma­tui, kom­po­zi­to­riui My­ko­lui Kleo­pui Ogins­kiui. „Šis as­muo yra vie­nas iš tų, ku­rio dau­giab­riau­nės veik­los pa­grin­du, kū­rė­si mū­sų vals­ty­bė, ne­pai­sant, kad M. K. Ogins­kis kil­di­na­mas iš len­kų tau­tos. Tai yra pa­vyz­dys, kad vals­ty­bė yra šiek tiek pla­tes­nė są­vo­ka, ne­pai­sant pri­klau­so­my­bės tau­tai“, - por­ta­lui lzi­nios.lt aiš­ki­no M. K. Ogins­kio me­tų ini­cia­to­rius Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis.

Ki­tą­met mi­nė­si­me M. K. Ogins­kio 250-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. V. Juo­za­pai­tis pa­žy­mi, kad šią su­kak­tį, kaip ir K. Do­ne­lai­čio 300-gi­mi­mo me­ti­nes, UNES­CO ir vals­ty­bės na­rės įtrau­kė į pa­sau­lio kul­tū­rai, švie­ti­mui, moks­lui, is­to­ri­nei at­min­čiai mi­ni­mų svar­bių su­kak­čių są­ra­šą. „Tai ro­do, kad jie yra tarp­tau­ti­nės reikš­mės as­me­nys, ta­pa­ti­na­mi su Lie­tu­va, to­dėl ir tu­ri­me at­si­dė­ko­ti už in­dė­lį į sa­vo vals­ty­bin­gu­mo kū­ri­mą, pa­mi­nė­ti iš­ki­lius žmo­nes, tel­kiant vi­suo­me­nę juos pri­si­min­ti“, - ti­ki­no par­la­men­ta­ras.

Vy­riau­sy­bė jau yra pa­tvir­ti­nu­si M. K. Ogins­kio 250-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių mi­nė­ji­mo veiks­mų pla­ną.

Pri­mins et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų savitumus

Taip pat 2015-ie­ji Sei­mo yra pa­skelb­ti Et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų me­tais. Jais bus pa­brė­žia­ma Lie­tu­vos et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų is­to­ri­nė reikš­mė ir sa­vi­tu­mo puo­se­lė­ji­mo svar­ba. Et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų me­tus ini­cia­vo Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­ba.

Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­to­je Et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų me­tų mi­nė­ji­mo prog­ra­mo­je nu­ma­ty­ta ki­tą­met or­ga­ni­zuo­ti kon­fe­ren­ci­jas, su­reng­ti stu­den­tų folk­lo­ro fes­ti­va­lį bei tra­di­ci­nio dai­na­vi­mo, mu­zi­ka­vi­mo, ama­tų sto­vyk­las jau­ni­mui, tar­miš­kiau­sio pa­va­di­ni­mo lie­tu­viš­ko ga­mi­nio kon­kur­są.

Tarp Lie­tu­vos re­gio­nuo­se ki­tą­met nu­ma­ty­tų ren­gi­nių – ge­riau­siai tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­čios et­nog­ra­fi­nio re­gio­no se­niū­ni­jos rin­ki­mai, įvai­rios tra­di­ci­nės šven­tės ir ren­gi­niai, po­pu­lia­ri­nan­tys et­no­kul­tū­ri­nes re­gio­nų tra­di­ci­jas, kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo se­mi­na­rai mo­ky­to­jams.

Taip pat Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­to­je prog­ra­mo­je pla­nuo­ja­ma ska­tin­ti et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų ty­rė­jus, moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jas.

Uos­ta­mies­ty­je dė­me­sys sen­jo­rams, Prie­nuo­se – kraš­to dai­niui

Klai­pė­dos po­li­ti­kai 2015-uo­sius krikš­ti­ja Sen­jo­rų me­tais. Uos­ta­mies­ty­je gar­baus am­žiaus mies­te­lė­nai ki­tą­met su­lauks iš­skir­ti­nio dė­me­sio. Jiems bus or­ga­ni­zuo­ja­mos įvai­rios edu­ka­ci­nės, kul­tū­ri­nės bei svei­ka­tin­gu­mo veik­los.

Taip pat pla­nuo­ja­ma pa­pil­do­mų lė­šų skir­ti ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rios rū­pi­na­si sen­jo­rais. Bus at­sei­kė­ta „Ca­ri­to“ se­ne­lių na­mų pa­sta­to ap­šil­ti­ni­mui, taip pat ke­ti­na­ma ati­da­ry­ti sen­jo­rų die­nos cen­trą. Ne ga­na to, uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai su­ma­nė ori­gi­na­lią šven­tę, ku­rios me­tu at­švęs­ti auk­si­nes ves­tu­ves ir at­nau­jin­ti san­tuo­kos įža­dų ža­da pa­kvies­ti vi­sus Klai­pė­dos se­no­lius.

Dar pra­ėju­sią sa­vai­tę Prie­nų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai at­ei­nan­čius me­tus de­di­ka­vo sa­vo kraš­tie­čiui, švie­sios at­min­ties poe­tui Jus­ti­nui Mar­cin­ke­vi­čiui. Ki­tą­met bus mi­ni­mos J. Mar­cin­ke­vi­čiaus 85-osios gi­mi­mo me­ti­nės. Pla­nuo­ja­mos par­odos, kon­fe­ren­ci­jos, poe­zi­jos ir dai­nų va­ka­rai.

Pa­brė­žia­ma Eu­ro­pos par­ama ir solidarumas

Tuo me­tu vi­so­se ES vals­ty­bė­se at­ei­nan­tys 2015-ie­ji skel­bia­mi Eu­ro­pos vys­ty­mo­si me­tai. Eu­ro­pos pi­lie­čiai bus ska­ti­na­mi ak­ty­viau do­mė­tis ES vys­to­muo­ju bend­ra­dar­bia­vi­mu, nes šiuo me­tu ES yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je par­amos vys­ty­mui­si tei­kė­ja.

Lie­tu­vos at­sto­vas EP kon­ser­va­to­rius Al­gir­das Sau­dar­gas pa­žy­mi, kad vys­to­ma­sis bend­ra­dar­bia­vi­mas – svar­bi ES po­li­ti­kos da­lis. „ES vie­na iš ver­ty­bių yra so­li­da­ru­mas! Vys­to­ma­sis bend­ra­dar­bia­vi­mas yra so­li­da­ru­mas už­sie­nio po­li­ti­kos at­žvil­giu, nes ša­ly­se, ku­rios ma­žiau iš­si­vys­tę, pa­vyz­džiui, Af­ri­kos vals­ty­bės, ku­rio­se Eu­ro­pa pra­ei­ty­je tu­rė­jo ko­lo­ni­ji­nių in­te­re­sų, da­bar rei­kia grą­žin­ti sko­lą, nes ka­dai­se eu­ro­pie­čiai nau­do­jo­si Af­ri­kos tur­tais. Pa­dė­ti tų ša­lių vi­suo­me­nei su­kur­ti šiuo­lai­ki­nę eko­no­mi­ką yra ge­ras so­li­da­ru­mo pa­vyz­dys“, - por­ta­lui lzi­nios.lt pa­brė­žė eu­ro­par­la­men­ta­ras.

EP at­sto­vai pa­žy­mi, kad ki­tą­met Jung­ti­nės Tau­tos pa­tvir­tins nau­ją vi­suo­ti­nę vys­ty­mo­si prog­ra­mą, o prie jos įgy­ven­di­ni­mo ES pri­si­dės teik­da­ma fi­nan­si­nę ir eks­per­ti­nę par­amą svei­ka­tos ap­sau­gos, van­dent­var­kos ir vie­šo­jo val­dy­mo sri­ty­se.